Inkstų skausmo priežastys nėštumo metu: išsamus vadovas

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių ir anatominių pokyčių. Šie pokyčiai gali sukelti įvairius skausmus ir diskomfortą, įskaitant skausmą inkstų srityje. Nors skausmas inkstų srityje nėštumo metu gali būti susijęs su normaliais fiziologiniais pokyčiais, svarbu atmesti ir kitas galimas priežastis, įskaitant inkstų ligas ir infekcijas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines inkstų skausmo priežastis nėštumo metu, diagnostikos ir gydymo galimybes.

Skausmo klasifikacija nėštumo metu

Skausmas nėštumo metu klasifikuojamas pagal pažeidžiamas organizmo sistemas:

• Skeleto raumenų skausmas
• Sąnarių skausmas
• Neuropatinis skausmas
• Dubens ir pilvo skausmas

Apatinės nugaros dalies skausmas

Apatinės nugaros dalies skausmas vargina apie pusę nėščiųjų ir dažnai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau svarbu nustatyti skausmo priežastį ir, jei reikia, taikyti tinkamą gydymą.

Etiologija

Nėštumo metu vyksta mechaniniai pokyčiai: plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozė. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijos.

Relaksinas, geltonkūnio išskiriamas hormonas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį minkštinant kolageną ir atpalaiduojant dubens raiščius.

Taip pat skaitykite: Skausmas po gimdymo

Skausmo vertinimas

Apatinės nugaros dalies skausmas vertinamas pagal ligos istoriją ir fizinį ištyrimą. Svarbu paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Jei skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje, o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.

Gydymas

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Profilaktinis švietimas ir raumenų stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo.

Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija

Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą. Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles.

Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą. Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.

Taip pat skaitykite: Priežastys: inkstų skausmas

Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.

Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.

Skausmo malšinimas medikamentais

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinanys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Taip pat skaitykite: Sveikata su vienu inkstu

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.

Sąnarių skausmas

Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukelti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą. Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles.

Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą. Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.

Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinanys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuria­me būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Inkstų dieglys nėštumo metu

Inkstų dieglys - tai skausmas, kuris atsiranda dėl viršutinių šlapimo takų patologijos. Dažniausia lokalizacija nugaroje po šonkaulių lanku, skausmas plinta į kirkšnis, pilvo apačią. Kartais inkstų dieglį gali imituoti raumenų patempimas inkstų srityje. Pažeidus inkstų audinį ar esant šlapimo takų obstrukcijai, dirginamos nervinės galūnėlės ir sukeliamas stiprus skausmas.

Priežastys

• Su inkstais nesusijusios priežastys: raumenų patempimai, nervų uždegimai inksto projekcijoje, krūtinplėvės dirginimas imituoja inkstų skausmą.
• Inkstų ir šlapimo takų ligos.
• Tam tikrų vaistų vartojimas.

Inkstų uždegimas (Pielonefritas)

Inkstų uždegimas, arba pielonefritas, yra inkstų taurelių, geldelių ir intersticinio audinio uždegimas. Dėl anatomijos inkstų uždegimu dažniau serga moterys, o ne vyrai. Ligos pradžia dažniausiai būna staigi.

Sukėlėjai

• Bakterijos
• Virusai, grybeliai (retesniais atvejais)

Gydymas

• Antibiotikai (jeigu nustatyta, kad inkstų uždegimą sukėlė bakterijos). Tinka ir geriamieji, ir į veną leidžiami antibiotikai.
• Skysčių vartojimas. Greitesniam ir efektyvesniam gydymui būtina gerti kuo daugiau skysčių - bent 2,5-3 litrus per dieną.
• Chirurginis gydymas (retais atvejais).

Profilaktika

• Valgykite daugiau vertingo augalinio maisto.
• Venkite peršalimo. Jei jūsų šlapimo takai yra jautrūs ir jau tekę sirgti kažkuria iš infekcijų, labai svarbu vengti peršalimo.
• Apribokite baltyminio maisto vartojimą. Baltymų perteklius taip pat gali neigiamai paveikti inkstų funkcionavimą.
• Venkite inkstus apkraunančių produktų.
• Vartokite maisto papildus ir probiotikus. Dažniausiai šlapimo takų sveikatos palaikymui skirtų papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt.
• Taisyklingai naudokite tualetinį popierių.

Komplikacijos

• Urosepsis

Inkstų uždegimo ignoruoti ir gydytis vien naminėmis priemonėmis, pavyzdžiui, spanguolių sultimis, nereikėtų.

Kitos šlapimo takų infekcijos

• Uretritas (šlaplės uždegimas): dažniausiai lytiškai plintančių arba kitų bakterinių ligų išraiška.
• Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas): dažniausiai sukeliama bakterijų. Šlapimo pūslės uždegimu dažniau serga moterys nei vyrai, ypač lytiškai aktyvios, taip pat nėštumo metu.

Lėtinės inkstų ligos ir nėštumas

Kalbant apie nėščiąsias ir inkstų ligas, šį klausimą reikėtų panagrinėti dviem aspektais:

1. Kaip nėštumas paveiks inkstų ligą?
2. Kokią įtaką nėštumo eigai turės inkstų liga?

Kaip nėštumas paveiks inkstų ligą?

Pusei moterų, sergančių lėtine inkstų liga, padidės proteinurija, ketvirtadaliui - paryškės arterinė hipertenzija. Jeigu iki nėštumo inkstų funkcija buvo normali, tai tik 10 proc. nėščiųjų, sergančių inkstų liga, ši funkcija pablogės, bet pagimdžius - vėl sugrįš į buvusį lygį. Jeigu pastojant inkstų funkcija jau buvo ne kokia (kreatinino kiekis kraujo serume daugiau kaip 180μmol/l), tokiu atveju beveik pusei moterų inkstų funkcija dar labiau blogės. Todėl, jeigu nėštumo metu sunkiai kontroliuosime arterinę hipertenziją, pusei šių moterų inkstų funkcija pablogės visam laikui.

Kokios inkstų ligos gali paūmėti nėštumo metu?

• Kai kurios lėtinio glomerulonefrito formos (IgA nefropatija, membranoproliferacinis glomerulonefritas, židininė-segmentinė glomerulų sklerozė)
• Refliuks- nefropatija
• Lėtinis pielonefritas
• Diabetinės nefropatijos atveju dažnesnės šlapimo infekcijos, preeklampsija.

Idealu, kada pastoti nusprendusi moteris kreipiasi į nefrologą. Tuomet, apžiūrėję ir papildomai ištyrę, galima prognozuoti nėštumo baigtį bei užtikrinti nefrologo stebėjimą jo metu.

Jeigu pastoja moteris, serganti lėtine inkstų liga:

1. Ji turi lankytis pas gydytoją kas 2 savaites, o trečią trimestrą - kas savaitę.
2. Reikia tirti, ar nėra bakteriurijos, ją nustačius, - gydyti.
3. Kas mėnesį tirti moters inkstų funkciją.
4. Stebėti dėl galimo preeklampsijos vystymosi (šlapimo tyrimas, AKS matavimas, svėrimas).
5. Stebėti vaisiaus būklę.
6. Jeigu nustatyta arterinė hipertenzija, - ją gydyti.
7. Nepražiopsoti momento, kada būtina gimdymą sukelti anksčiau (blogėjant inkstų funkcijai, vystantis preeklampsijai).

Kas gi vyksta inkstuose, kai moteris pastoja?

Inkstų apkrova nėštumo metu labai padidėja. Net esant sveikiems inkstams nėštumo metu papildomai sukaupiama iki 900 mmol natrio ir 6-8 l vandens.

Kokią įtaką nėštumo eigai turės lėtinė inkstų liga?

Esant lėtinei inkstų ligai, nėštumo eiga ir baigtis daugiausia priklauso nuo to, ar vystysis ir kokio laipsnio bus arterinė hipertenzija ir inkstų nepakankamumas. Jeigu arterinis kraujo spaudimas normalus arba gerai koreguojamas, jeigu inkstų funkcija gera - nėštumas turėtų baigtis sėkmingai.

Kokių nemalonumų galima laukti, kai pastoja moteris, serganti lėtine inkstų liga?

1. Jeigu nustatytas padidėjęs ir gerai negydomas arterinis kraujo spaudimas - gresia pavojus vaisiui.
2. Jeigu nėščiosios kreatinino kiekis serume yra daugiau kaip 124 μmol/l - priešlaikinių gimdymų pasitaiko 6 kartus daugiau.
3. Sergančiosioms lėtinėmis inkstų ligomis daug dažniau nustatoma preeklampsija. Be to, ją sunkiau diagnozuoti, kadangi dėl inkstų ligos jau yra proteinurija ir arterinė hipertenzija. Preeklampsiją reikėtų įtarti, jeigu proteinurija padvigubėja ir didėja kraujo spaudimas.
4. Jeigu yra ryškus lėtinis inkstų nepakankamumas, net nėštumą diagnozuoti yra sunkiau, nes tuo atveju ir ne nėščioms būna padidėjęs β chorioninio gonadotropino kiekis. Tokiu atveju padės ultragarsinis tyrimas.

Kokia medikamentinio gydymo specifika, kai pastoja lėtinėmis inkstų ligomis sergančios moterys?

Negalima skirti medikamentų, galinčių pažeisti vaisių. Todėl vaisingo amžiaus moterys, kurios inkstų ligoms gydyti vartoja vaistų, galinčių pakenkti vaisiui (citostatikus, AKF inhibitorius ar angiotenzino receptorių blokatorius ir kt.), turi naudoti kontraceptines priemones, kad nepastotų ir nepakenkti vaisiui, kol nėštumas dar nediagnozuotas.

Prieš pastojimą šiuos vaistus reikia nutraukti, o pastojus - skirti tinkamų nėščiosioms vaistų atsižvelgiant į nuorodas, rekomendacijas ir anotacijas!

Klausimas ir atsakymas

Klausimas: Nėštumo metu buvo padidėję (išsiplėtę) inkstai, galimai dėl vaisiaus spaudimo. Po gimdymo turėjo atsistatyti, bet echoskopija vis tiek rodo, kad išsiplėtę inkstai. Jau praėjo daugiau nei metai. Savijauta gera, kraujo ir šlapimo tyrimai - norma. Ar tai pavojinga? Kokios galimos tokio sutrikimo šalinimo priemonės? Jolanta, 32 m.

Atsakymas: Išsiplėtę inkstai yra plati sąvoka, nes išsiplėtimo vieta gali būti labai įvairi. Nuo inkstų taurelių, geldelių iki pat šlapimtakių. Taip pat galimos ir skirtingos išsiplėtimo priežastys. Dažniausia jų - tai kliūtis šlapimui nutekėti - bet kurioje iš anksčiau minėtų inkstų kolektorinės sistemos vietų. Dažniausiai tai būna sąlygota inkstų akmenligės. Galimos ir kitos įgytos priežastys, tokios kaip ginekologinė patologija, dėl kurios iš išorės yra spaudžiama šlapimo pūslė ar inkstų kolektorinė sistema, ir dėl to sutrinka šlapimo nutekėjimas. Taip pat tokia fiziologinė būklė kaip nėštumas, kurio metu ne tiek dėl vaisiaus spaudimo, bet dėl išskiriamų hormonų mažėja šlapimtakių raumenų tonusas, o tai sąlygoja šlapimo nutekėjimo sutrikimą ir inkstų išsiplėtimą. Kadangi inkstų išsiplėtimas išlieka ir po nėštumo praėjus netrumpam laiko tarpui, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nusiųstų urologo konsultacijai.

tags: #inkstu #skausmas #nestumo #metu