Įvadas
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski) - iškili XVII amžiaus figūra, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos kultūroje. Jis buvo ne tik talentingas poetas, bet ir įtakingas literatūros teoretikas, jėzuitas, kurio kūryba ir idėjos darė įtaką visos Europos intelektualiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimą, kūrybą ir palikimą.
Biografija ir Studijos
Sarbievijus gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbiewo miestelyje, netoli Płońsko, Lenkijoje. 1612 m. jis įstojo į jėzuitų noviciatą Vilniuje, kur praleido 20 metų. 1617-1619 m. dėstė poetiką Kražių jėzuitų kolegijoje. 1620-1622 m. Vilniaus universitete studijavo teologiją, o vėliau buvo išsiųstas į Romą tęsti studijų. Romoje jis susipažino su antikos kultūra, italų literatūra, teatru ir muzika. Grįžęs į Vilnių, dėstė filosofiją ir teologiją universitete. 1635 m. Vladislovo IV Vazos kvietimu persikėlė į Varšuvą.
Kūryba ir Stilius
Sarbievijus rašė lotynų kalba. Eiliuoti pradėjo Kražiuose. Romoje susipažinęs su antika ir italų menu, jis parengė poezijos rinkinį "Trys lyrinių eilėraščių knygos" (Lyricorum libri tres, 1625). Šiame rinkinyje jaučiamas Horacijaus įtaka, tačiau Sarbievijus ne aklai sekė antikos autoriumi, o kūrė savitas variacijas, kartais suteikdamas priešingą prasmę.
Jo kūryboje Horacijaus poezijos motyvai dažnai derinami su Biblijos siužetais ir krikščioniškojo tikėjimo nuostatomis. Žemiškoji meilė transformuojama į dieviškosios meilės troškimą. Alegoriškai traktuodamas erotinius "Giesmių giesmės" motyvus, Sarbievijus kūrė religinę metafizinę lyriką, kurioje mylimojo ir mylimosios įvaizdžiais nusakė Kristaus ir Bažnyčios mistinį ryšį.
Poetas aukštino asmenybę, gebančią atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Dvasios ramybė jam - vienintelė būsena, leidžianti priartėti prie Dievo, juo tikėti ir jį mylėti. Taip jo kūryboje susipynė antikinio stoicizmo ir krikščionybės nuostatos, papildytos Ignaco Lojolos idėjomis.
Taip pat skaitykite: Griniaus gimtinė: praeitis ir dabartis
Sarbievijaus poezijoje galima rasti krikščioniškų simbolių, epitetų, Senojo ir Naujojo Testamento siužetų įvairovę. Itin dažnas Švč. Mergelės Marijos, kaip šviesos karalienės, motyvas. Gausu viduramžių bažnytinių himnų parafrazių, Bažnyčios Tėvų (šv. Augustino, Origeno) raštų interpretacijų. Be to, M. K. Sarbievijaus poezijoje nemažai lietuviškų motyvų.
"Sarmatų Horacijus" ir Europos Pripažinimas
Motiejus Kazimieras Sarbievijus buvo pasaulinio garso poetas, vadintas "sarmatų Horacijumi". Hugo Grotius netgi tvirtino, kad jis ne tik prilygsta Horacijui, bet ir jį pranoksta. Toks aukštas įvertinimas rodo Sarbievijaus poezijos universalumą ir jos poveikį to meto literatūrai.
Veikla Vladislovo IV Vazos Dvare
Tapęs karaliaus Vladislovo IV Vazos rūmų pamokslininku, Sarbievijus mažiau kūrė poezijos, nes daug laiko atimdavo pamokslų sakymas ir būtinybė lydėti karalių išvykose bei medžioklėse. Šių išvykų motyvais parašė nuotaikingą kūrinėlį "Miškų žaidimai" (Silviludia, išleista 1757, lietuvių kalba 1958, pavadinimu Silviludijos 2022) karaliaus rūmų teatro scenai.
1636 m. Šv. Jonų bažnyčioje dalyvaujant karaliui gavo teologijos daktaro vardą ir tais pat metais pasakė pamokslą perkeliant Šv. Kazimiero palaikus į jo vardo koplyčią.
Literatūros Teorija: "Poetika"
Didelį poveikį baroko literatūros teorijos ir estetikos raidai darė M. K. Sarbievijaus "Poetika". Ją sudaro 5 dalys, kuriose aptariami pagrindiniai poezijos žanrai: epigrama, elegija, lyrika, epas. Ypač populiari buvo jos pirmoji dalis "Apie aštrų ir šmaikštų stilių" (De acuto et arguto), plėtojanti koncepto teoriją. Ji padarė įtakos ispanų manierizmo teoretikui Baltasarui Graciánui.
Taip pat skaitykite: Apie žiedo dalis ir apvaisinimą
Leidimai ir Palikimas
Sarbievijui gyvam esant išėjo 5 pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga: I leidimas 1625 Kölne, II - 1628 Vilniuje, III - 1630 Antverpene, IV - 1632 Antverpene (su P. P. Rubenso pieštu tituliniu lapu), V - 1643 Antverpene. Po M. K. Sarbievijaus mirties (iki 18 a. pabaigos) šie leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50 kartų. Lietuvių kalba dar išleista poezijos rinktinės "Lemties žaidimai" (1995), "Poetica" (2 t.).
Sarbievijaus kūryboje būdingais barokiniais metodais derinama antikinė ir biblinė poetika, stoicizmo ir krikščionybės nuostatos. Lyrika daugiausia filosofinė ir refleksinė, dažnai religinė, plėtojanti Giesmių giesmės motyvus. Sarbievijus paliko odžių, epodžių, epigramų ir kt.; populiarus jo kūrinys "Miškų žaidimai" (Silviludia, išsp. 1757), skirtas Vladislovo Vazos išvykoms ir medžioklėms, yra itališko pirmavaizdžio perdirbinys. Eilėse daug lietuviškų vietovardžių, realijų ir motyvų.
Vilniaus universitete aplink Sarbievijų buvo susitelkęs humanistų būrelis (Žygimantas Liauksminas ir kt.). Išliko tik vienas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus pamokslas, bet jo penkių dalių poetika, plitusi nuorašais, pasiekė mūsų laikus.
1934 m. viename Vilniaus universiteto kieme atidengta Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus memorialinė lenta. Tas kiemas vadinamas jo vardu.
Mirtis
Sarbievijus mirė 1640 m. balandžio 2 d. Varšuvoje.
Taip pat skaitykite: Pagalba Ukrainos piliečiams Lietuvoje
tags: #kurioje #valstybeje #gime #sarbievijus