Įvadas
Indra Marcinkevičienė - išskirtinė asmenybė Lietuvos meno pasaulyje. Pripažinta interjero ir baldų dizainerė, kurios kūryba išsiskiria spalvingumu, vitalumu ir netradiciniu požiūriu į formas bei faktūras. Neseniai ji žengė dar vieną žingsnį - pradėjo dalyvauti meno parodose ir tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Jos darbai - tai ryškių spalvų, išskirtinių formų ir faktūrų meno objektai, atspindintys jos vidinį pasaulį, emocijas ir patirtis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Indros Marcinkevičienės biografiją, kūrybos kelią, įkvėpimo šaltinius ir požiūrį į moters vaidmenį mene bei visuomenėje.
Vaikystės įspūdžiai ir meno potyriai
Indros Marcinkevičienės kelias į meną prasidėjo vaikystėje, apsuptoje meno ir kūrybos atmosferos. Jos tėtis dirbo paminklų restauracijos treste, o mama buvo TV ir radijo muzikos žurnalistė, meniškos sielos žmogus, muzikavusi ir piešusi. Su tėvais Indra dažnai lankydavosi koncertuose, teatro spektakliuose bei meno parodose. Mama ypač skatino domėtis menu. Užaugusi Vilniaus senamiestyje, ji žaidimų aikšteles iškeitė į pastatus ir bažnyčias.
Namo kieme buvo paveikslų restauravimo dirbtuvės, kurių darbuotojai mielai įsileisdavo vaikus ir leisdavo stebėti meno atkūrimo procesą. Indra valandomis galėdavo stebėti senosios tapybos darbus, sekti jų restauravimo eigą. Didžiausią įspūdį jai paliko Aušros Vartų Madona. Ji dažnai įslinkdavo į Gailestingumo Dievo Motinos koplyčią, kai nebūdavo pamaldų, ir tyrinėdavo pačią koplyčią, šonines altoriaus paneles, pilnas auksinių ir sidabrinių votų.
Kartą mokyklos draugė pakvietė ją į svečius, kurių namai buvo nukabinėti įvairiais meno kūriniais. Vienas darbas, Šarūno Saukos paveikslas, kuriame tamsiame fone buvo nutapytas nuogo žmogaus torsas, nusagstytas puošniais ordinais ir pilnas varvančio kraujo, jai paliko neišdildomą įspūdį. Grįžusi namo, ji sapnavo karą ir baisius dalykus. Tai buvo pirmas kartas, kai meno kūrinys ją taip stipriai paveikė.
Interjero dizainas: nuo aistros iki profesijos
Indra Marcinkevičienė interjero dizaino ėmėsi tarsi netyčia. Prieš keletą metų su didžiausiu įkvėpimu minimalistiniu stiliumi ir ekspresyvių spalvų detalėmis dekoravo savo namą Pavilnyje. Vėliau ji įrengė butą Kauno senamiestyje, kuris taikliai atspindi jos temperamentingą charakterį.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kurdama interjerą, ji naudoja daug kontrastinių spalvų, skirtingų faktūrų, dažnai pasirenka kokį nors meno kūrinį ir aplink jį sukuria gyvenamą erdvę. Meno kūrinys jos kuriamoje erdvėje yra ne papildoma dekoracijos dalis, bet pagrindinė interjero ašis, pagal kurią formuojama gyvenamosios aplinkos nuotaika. Jos kuriami baldai yra išskirtiniai savo forma, detalių gausa ir spalvynu. Jie dominuoja kuriamoje erdvėje, atlikdami baldo-skulptūros funkciją.
Indra pastebi, kad lietuviškajame interjere vyrauja pilkšvos, ramios, saugios spalvos, atspindinčios mūsų tautos identitetą. Lietuviai yra santūrūs, kiek uždari, mėgstantys saugumą bei ilgaamžiškumą. Tačiau jai norisi šventės! Įėjusi į erdvę, ji nori matyti daug spalvų, daug detalių, justi energiją ir gyvybę.
Kūrybos iššūkiai ir įkvėpimo šaltiniai
Indra Marcinkevičienė neslepia, kad kūrybos kelyje patyrė emocinių duobių. Įkūrusi studiją „Interjerai be saiko“, ji susidūrė su nesėkme, kuri jai buvo labai skausminga. Ji jautėsi lūzerė, tačiau po kurio laiko vėl save susirinko ir suprato, kad pasaulis yra nepaprasto grožio. Draugų pagalba jai padėjo atsigauti ir vėl kurti.
Bene skaudžiausią kirtį ji gavo iš Lietuvos kultūros tarybos, kuriai pateikė prašymą paremti „Madonų ciklą“. Šia kūrinių serija menininkė norėjo pabrėžti moterų emocinį foną ir joms tenkančią naštą. Tačiau Kultūros taryba atmetė jos prašymą, teigdama, kad ji kuria interjerus ir baldus, todėl neturėtų lįsti į kitą sritį, o jos meno kūriniai yra ypač menkaverčiai. Šis atsakymas ją labai įžeidė.
Ji sako, kad kiekvieną kartą po kritikos strėlių labiausiai atsitiesti padeda vyro palaikymas. Po kiekvienos nakties vis tiek ateina aušra. Reikia tiesiog išlaukti tą laiką. Nes jei esi kūrėjas iš prigimties, negali pasiduoti.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Įkvėpimo Indra semiasi iš kelionių, gamtos, meno istorijos ir kasdienio gyvenimo. Ji sako, kad keliaujant atrandi labai daug įvairių dalykų ir pamatai kitokią žmonių nuomonę, kaip kitose šalyse reaguojama į tavo kūrybą.
Madonų ciklas: moters emocijų ir išgyvenimų atspindys
Vienas svarbiausių Indros Marcinkevičienės kūrybos etapų - „Madonų ciklas“. Šį projektą paskatino vaikystės atsiminimai ir išgyventa netektis - mamos mirtis, kai Indrai buvo 11 metų. Mama paliko šešis vaikus, o pirmoji jos sukurta Madona yra šešiarankė, simbolizuojanti kiekvieną iš jos brolių ir seserų.
Kurdama Madonas, Indra bando atskleisti moters vidines emocijas, kurias visos turime ir išgyvename savyje. Tai ir paslapties pilnoji, tylos pilnoji, mano akių šviesa, pasinėrus į savo gelmes, gyvybės pilnoji, puikybės pilnoji ir t. t. Šiuo projektu ji nori atkreipti dėmesį į moters ir jos šeimos tarpusavio santykius. Stebint aplinką, visuomenę, ją labai jaudina ir skaudina, kai matau, kad šeimose trūksta pagarbos vienas kitam. Juk jei nėra jos, nėra ir meilės.
Madonų seriją užbaigia kūrinys „Santa Morčius“, kuris yra sklidinas priešpriešos kitoms Madonoms, su jomis konkuruoja savo agresyvumu, geisminiu pradu. Kurdama šį kūrinį, ji norėjo atskleisti moters tamsiąsias puses, išlieti savyje susikaupusį pyktį, iškentėtą neteisybę.
Moters vaidmuo mene ir visuomenėje
Indra Marcinkevičienė daug dėmesio skiria moters vaidmeniui mene ir visuomenėje. Ji įsitikinusi, kad moteris pirmiausia turėtų būti mylima ir gerbiama. Jei moteris negerbiama, o tik nuolankiai kaip tarnaitė atlieka visus darbus, prasideda visos mūsų gyvenimo nesąmonės. Be pagarbos moteriai neįmanoma sukurti gerovės nei šeimose, nei visuomenėje. Šeimoje moteris yra labai svarbi. Ji sukurta ne tik vaikams gimdyti. Labai gaila, kad mūsų krašte moteris dažnai nuvertinta ir neįvertinta.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Ji nėra ir besąlygiškos meilės moteriai šalininkė, nes tokia gyvenimo filosofija veda į pražūtį. Indra įsitikinusi, kad tik abipusė moters ir vyro meilė, tiktai moters ir vyro priedermių harmonija gali tvirtai laikyti laimingo gyvenimo pamatus.
Asmeninis gyvenimas ir įtakos
Indra Marcinkevičienė yra dėkinga savo vyrui, dailininkui Vilmantui Marcinkevičiui, kuris ją palaiko ir įkvepia kūrybai. Ji sako, kad visa ko sėkmė priklauso nuo to, koks žmogus šalia tavęs. Vilmantas išlaisvino ją iš turėtų baimių ir kompleksų, taip kūrybai atverdamas visas sklendes.
Apmąstymai apie išgyvenimus, šeimą, tarpusavio santykius ir visa tai įtraukiančią kūrybą kasmet papildo Kalėdų laukimą vis naujomis spalvomis. Kaip ir gyvenime, yra visko. Šalia gerų darbų niekada netrūksta ir kokių nors nesusipratimų, kiaulysčių, išdavysčių. Ji stengiasi bendrauti su žmonėmis, kurie ją girdi, su kuriais galima įdomiai diskutuoti, kurti. Nors yra patyrusi visko, o šiemet - net netikėtų smūgių į nugarą, ji žino, kad gyvenimo šventė yra nuostabi.
Indra Marcinkevičienė šiandien
Neseniai su šeima namą pietų Italijoje nusipirkusi menininkė su vyru daug laiko praleido ten. Sako, jog naujos pažintys gimsta tiesiog gatvėje - žmonės užkalbina moterį dėl jos originalios išvaizdos. O ir Indros kūryba sulaukia daugiau dėmesio.
Lietuvos menininkų pora įsirengė namus Apulijos regione, nedideliame Galatinos miestelyje. Vos per pusantro mėnesio jie susirado būrį draugų iš Venecijos, Romos, Milano. Tarp naujų pažįstamų - keleto miestų merai ir netoliese gyvenanti garsi Kinijos laidų vedėja, aktorė ir šokėja, visame pasaulyje žinoma Jin Xing, vaidinusi Rimo Tumino paskutiniame spektaklyje. Indra sako neatsidžiaugianti italų svetingumu.
Ji linki visiems matyti daugiau pozityvo, o ne negatyvo. Reikia daugiau pozityvo, daugiau saulės spindulių, matyti gėles, čiulbančius paukščius išgirsti ir nesilyginti vienam su kitu. O menininkams ji norėtų palinkėti kuo daugiau keliauti.
tags: #indra #marcinkeviciene #gime