Visi trokštame artumo su vaikais akimirkų, o ryšys mums, tėvams ir auklėtojams, yra toks pat svarbus, kaip ir mūsų vaikams. Stiprūs santykiai ne tik malonūs, bet ir teikia abipusę naudą. Šiame straipsnyje aptarsime individualaus darbo su vaiku metodus, kurie padeda stiprinti ryšį, ugdyti asmenybę, spręsti konfliktus ir integruoti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Individualaus Darbo Svarba Vaikų Ugdyme
Individualus darbas su vaiku yra būtinas kuriant šiltą, pastovų santykį, kuris kompensuoja prieraišumo, pasitikėjimo ir dėmesio poreikius, ypač jei jie nėra patenkinami šeimoje. Vaikas gauna kokybiškai intensyvų santykį, kuris remiasi stipriųjų pusių perspektyva, įgalinančia vaiką saviaktualizacijai. Šis metodas leidžia stebėti vaiko ir šeimos narių santykius, sudaro galimybę užduoti vaikams ir šeimos nariams klausimus dėl jų elgesio. Bendra veikla, pastebėjimai ir pokalbis apie tai, kas vyksta „čia ir dabar“, padeda pačiam žmogui pamatyti ir įvertinti savo veiksmus.
Metodai, Skatinantys Prieraišumą ir Ryšį
Savadarbė lėlė gali tapti puikia priemone, padedančia jos autoriui pasidalinti su kitais tuo, kas brangiausia ir asmeniškiausia. Sugalvojant istoriją, kurią lėlė norėtų apie save papasakoti, pradedant žodžiais „Gyveno kartą žmogus (mergaitė, berniukas), panašus į mane…“, sustiprinamas projekcijos efektas, palengvinantis vidinės būsenos atsiskleidimą. Tai terapinis, prieraišumą skatinantis žaidimas, kurį tikslingai turėtų žaisti tėvai su prieraišumo sutrikimų turinčiais vaikais. Žaidžiant lengva sukurti intymumo atmosferą, kuri svarbi ryšio formavimuisi.
Dažnai vaikus, turinčius prieraišumo sutrikimų, gąsdina tiesioginis fizinis artumas, jie vengia apsikabinimų, akių kontakto, o vaikui, turinčiam reaktyvinį prieraišumo sutrikimą, tai gali sukelti pykčio ar agresijos protrūkį. Žaidžiant svarbu apsikeisti vaidmenimis („dabar tu būk tėvas, aš būsiu vaikas“), tai padeda vaikui mokytis magiško santykio „duoti ir priimti“, kuris labai svarbus prieraišumo formavimuisi. Pagrindiniai šio žaidimo elementai, atsakingi už prieraišumą, yra akių kontaktas, prisilietimai, šypsena ir balsas. Aišku, kiekviena vaiko ir tėvo pora turi atrasti labiausiai abiem patinkantį vieną ar kelis žaidimus ir žaisti juos sistemingai.
Verta rinktis žaidimus su daug žaisliukų. Pavyzdžiui, galima sutarti, kad vienoje vietoje gyvena raudoni, kitoje - žali, trečioje - geltoni padarėliai. Jie visi turi bendros veiklos, tarkim, bendrą žaidimo aikštelę. Nepažįstami žaisliukai joje susipažįsta. Žaidžiant tokį žaidimą turi aktyviai dalyvauti suaugęs žmogus, nes pats vaikas vargu ar sugebės parinkti reikiamus žodžius. Tačiau jei vaikas pradės fantazuoti pats, reikėtų atsitraukti į šoną.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Jausmų Įvardijimas ir Išreiškimas
Šią užsiėmimo dalį galima naudoti kiekvieną dieną, kai vaikai susirenka po pamokų vaikų dienos centre ar klasėje. Su laiku ši užsiėmimo dalis gali būti naudojama kaip tam tikra tradicija, kaip įvadas prieš grupinius užsiėmimus. Tokiu būdu vaikai įpras susirinkti ir dalyvauti užsiėmimuose, mokysis tinkamai įvardinti ir išsakyti savo jausmus.
Prie įėjimo į vaikų dienos centrą ar klasę grupės vadovas pakabina didelį popieriaus lapą, kuriame yra užrašyti vaikų vardai (arba atėję vaikai parašo savo vardą). Kiekvienas vaikas, ateidamas į vaikų dienos centrą ar klasę, prie savo vardo nupiešia veiduką - priklausomai nuo to, kaip jis jaučiasi tą dieną - ar yra linksmas, liūdnas, nelaimingas. Pažiūrėjus matome, kaip tą dieną vaikas jaučiasi. Tų vaikų, kurie nori, galima paprašyti pasakyti visiems, kokį veiduką ir kodėl jie nupiešė - vaikams svarbu padėti tinkamai įvardyti jausmus - ką vaikas jaučia.
Vadovas su vaikais susėda ratu. Užsiėmimo metu išrenkamas vienas ar keli vaikai, kurie nori pasidalinti savo nuotaikomis ir bėdomis, dienos įvykiais. Kiti vaikai klauso ir mokosi išklausyti, parodyti, kad pasakotojas yra jiems svarbus. Grupės vadovas paaiškina vaikams: „Kai klausomės kito žmogaus - žiūrime jam į akis. Nupieškime ant lapo gražias akis ir pakelkime kartu su savo akytėmis į kalbantį savo draugą.“ Vaikai atlieka užduotį, o vaikas - pasakotojas pasakoja savo šiandienines problemas.
Kai vaikas pabaigia pasakoti, grupės vadovas sako: „Mes visi žiūrėjome į savo draugą, bet ar visi klausėmės ir supratome jo nuotaiką? Labai svarbu klausytis ir suprasti kitą žmogų. Dabar pasiimkime kitą lapą ir tokios spalvos pieštuku, kaip jums atrodo, kokia jūsų draugo nuotaika, nupieškime jo būseną“ (vaikų dienos centrą lankantys vaikai dažnai nupiešia tamsias dėmes). Kai vaikai nupiešia piešinius, grupės vadovas kviečia juos: „Dabar pasiimkime linksmą spalvą ir iš liūdnų piešinukų padarykime linksmą nuotaiką.“ Vaikai nupiešia linksmus piešinukus ir parodo savo draugui. Kai turi galimybę išsipasakoti ir tave išklauso draugai, visos bėdos darosi nebaisios. Svarbiausia - vaikai supranta, kad jie nėra vieniši, jie svarbūs juos supantiems žmonėms.
Dailės Terapija Individualiame Darbe su Vaikais
Dailės terapija gali būti veiksminga priemonė individualiame darbe su vaikais, padedant jiems išreikšti jausmus ir patirtis, kurių jie negali išreikšti žodžiais. Štai keletas dailės terapijos metodų, kurie gali būti pritaikyti individualiame darbe:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
- Medžio Piešimas: Dalyviai sėdasi ant kėdžių, rato viduryje, ant grindų, padeda savo darbus taip, kad visiems būtų patogu matyti detales. Paskui kiekvienas pasakoja apie savo piešinį. Atvirumo laipsnis priklauso nuo piešinio autoriaus. Jei dėl kokios nors priežasties jis tyli, galima pamėginti atsargiai paklausti apie jo medžio viltis, svajones, norus. Ar jis turi draugų? Toliau dalyviams siūloma tokia užduotis: Būtina atskirti medžio vaizdinį nuo fono. Vaikų prašoma įsivaizduoti, kad ant žemės gulintis didelis vatmano lapas - pieva, kurioje augs jų medžiai. Kiekvienas pats nuspręs, kur bus geriau jų medžiui: miške tarp medžių, mažoje giraitėje ar vienišam.
- Diagnostinis Fraktalas: Piešiniui reikės A4 formato balto lapo, juodo tušinuko ir kuo daugiau spalvotų pieštukų. Užsimerkę 45-60 sekundžių piešiame nepertraukiamą, ištisinę liniją, stengdamiesi užpildyti kuo didesnį lapo plotą, bet neišlipant iš už lapo ribų. Pažiūrime, kiek iš susikirtusių linijų gavosi langelių. Spalvinant diagnostinį fraktalą, spalvotus pieštukus imame tik užsimerkę, leisdami spalvą pasirinkti mūsų vidiniam balsui. Svarbiausia taisyklė - šalia esančių (kaimyninių) langelių, kuriuos riboja linija, negalima spalvinti ta pačia spalva. Viena spalva spalviname nuo 1 iki daugiausia 12 plotelių. Spalviname tolygiai, tvarkingai ir vientisai, kad spalva neišlįstų už kontūro. Stengiamės spalvinti skirtingu paspaudimu.
- Kaukių Piešimas: Dailės terapijoje naudojamas kaukių piešimo metodas veiksmingas koreguojant įvairias baimes, pirmiausia, vaizduotės sukeltas: užpuolimo, stichinių nelaimių ir kt. Priemonės: pieštukai, meninė anglis. A4 formato lapai, didelis vatmano lapas, klijai, pieštukai, flomasteriai, guašas. Pirštais nuplėšti nereikalingą plotą - foną. Kuriama viešai išgyvenamos baimės situacija. Parepetuoti vaidmenis pagal sugalvotą siužetą.
Mediacija: Konfliktų Sprendimas Individualiame Darbe
Konfliktai tarp vaikų - kiekvienos ugdymo įstaigos kasdienybė. Nesprendžiami konfliktai trukdo mokyti ir mokytis, o nuo ilgalaikių neigiamų emocijų mažėja intelektiniai gebėjimai, lėčiau įgyjamos žinios ir įgūdžiai. Mediacija yra aiškiai struktūruotas metodas, kai konfliktai sprendžiami pokalbiais.
Pastebėjęs kilusį konfliktą tarp vaikų, ugdymo įstaigos specialistas turi rasti neutralią aplinką, kurioje gali vykti pokalbis tarp vaikų. Svarbu, kad toje aplinkoje nebūtų pašalinių žmonių, dėmesio neblaškytų triukšmas, abi konflikto šalys galėtų aiškiai matyti ir girdėti tarpininkaujantį asmenį ir vienas kitą. Tiesa, kartais specialistas gali norėti konfliktą spręsti čia ir dabar, tačiau svarbu įsitikinti, kad vaikai niekur neskuba ir yra tinkamai nusiteikę.
Tarpininkas turėtų bendrauti akimis, nes tokiu būdu parodo dėmesį ir susidomėjimą esama problema. Tarpininkauti pasiryžusiam specialistui svarbu būti atsipalaidavusiam, neatrodyti įsitempusiu ar nervingu, nes vaikams tai gali dar labiau didinti nerimą. Tarpininkaujant konflikto sprendimo procese, ugdymo įstaigos specialistui rekomenduojama parinkti tokį kalbėjimo tempą, kuris nesukeltų papildomo streso konfliktuojantiems vaikams.
Specialistas turėtų abiems vaikams suprantama kalba paaiškinti, kad dialogo metu bus laikomasi konfidencialumo principo, siekiama išklausyti abi šalis ir ieškoti abejoms pusėms naudingo sprendimo. Tarpininkaudamas su vaikais trečiasis asmuo nustato taisykles, pavyzdžiui, kad aiškinantis konflikto aplinkybes negalima vartoti necenzūrinių žodžių, žeminti ir įžeidinėti, kalbėti pakeltu balso tonu, kaltinti vienas kitą ar kitaip paversti pokalbį destruktyviu.
Kilus konfliktui tarp vaikų, gali būti sunku suprasti, dėl ko jis kilo, nes paprastai vaikai linkę kaltinti vienas kitą, kalbėti vienu metu ir neklausyti, ką kalba pašnekovas. Sprendžiant konfliktus tarp vaikų, svarbu vaikams paaiškinti taisykles, įsitikinti, kad jie jas suprato ir pasiteirauti, ar kuris iš vaikų nori pridėti savo taisyklę. Siekiant padėti konflikto šalims spręsti ginčą, pokalbyje turi būti palaikoma dinamika. Kūrybiškai veikdamas ir ieškodamas ginčo sprendimo būdų, tarpininkas gali įvairiai organizuoti tarpininkavimo procesą ir keisti eigos tvarką.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje
Įvadinėje dalyje tikslinga aptarti taisykles ir jų laikymosi sąlygas, paaiškinti, kad bus vedamas pokalbis, kurio tikslas rasti abejoms šalims labiausiai tinkantį konflikto sprendimą. Stengdamasis išsiaiškinti dalyvių požiūrius, tarpininkas išsiaiškina ginčo esmę ir ją aptaria su konfliktuojančiaisiais. Turėdamas palankias sąlygas išgirsti šalių pasisakymus ir matydamas konflikto dalyvių emocijas, tarpininkaujantis asmuo stengiasi pastebėti pagrindinę problemos esmę ir leisti ją suprasti ginčo šalims. Tik tada, kai ginčo šalys pripažįsta problemą, galima kurti potencialius problemos sprendimo būdus ir galutinai susitarti.
Būti išklausytu ir suprastu yra kiekvieno žmogaus aktualus poreikis, todėl vienas iš pagrindinių mediacijos metodų yra aktyvus klausymas. Tai yra klausymosi tipas, kai tarpininkaujantis asmuo yra nuoširdžiai susidomėjęs pašnekovo kalba, nes nori sužinoti, ką šalys galvoja ir kaip jaučiasi. Tarpininkas savais žodžiais pasako, kaip suprato šalies išsakytą mintį ir pateikia ją kalbančiajam patikrinti. Aktyviai klausydamas tarpininkaujantis asmuo stengiasi užtikrinti, kad kalbančioji šalis nebūtų pertraukiama. Jei visgi kita šalis nenori klausyti kalbančiojo, tarpininkas turi priminti taisyklę „Kalbėti po vieną“ ir paaiškinti, kad išklausius pašnekovą, jis taip pat bus išklausytas.
Vykstant dialogui tarp šalių, tarpininkaujantis asmuo turėtų taikyti klausinėjimo metodą. Ugdymo įstaigos specialistas turi gebėti užduoti tinkamus klausimus, todėl čia prasideda klausinėjimo menas. Tarpininkavimas dažnai būna veiksmingesnis, kai tarpininkas nedaug įsikiša į šalių diskusiją ir leidžia pačioms ginčo šalims kuo daugiau dalykų apibrėžti savais žodžiais. Klausimai turėtų būti formuluojami taip, kad kuo labiau padėtų atskleisti problemos esmę ir suprasti vienas kitą.
Tam, kad pokalbis būtų nuoširdus, reikalinga naudoti emocijų atspindėjimo metodą. Tarpininkaujantis asmuo turi būti empatiškas, tačiau privalo gebėti išlaikyti reikiamą emocinę distanciją, kad emocijos pokalbio nepadarytų destruktyviu. Tarpininkas gali padėti vaikams išreikšti emocijas atkreipdamas dėmesį į jų kūno kalbą, išsakomas mintis, pasiteiraudamas, kokie jausmai sukyla. Specialistas nurodo, kad visi jausmai yra svarbūs ir priimtini. Suvokę kylančius jausmus, vaikai geriau susieja konfliktą su pasekmėmis.
Kad konfliktas neįsižiebtų dar labiau, galima taikyti neutralizavimo metodą. Tokiu būdu tarpininkaujantis asmuo padeda vaikams tvarkytis su nemaloniais žodžiais, emocijomis ir skatina juos ieškoti problemos derybų. Tarpininkas ne tik pats diskusijos metu išlieka neutralus, bet skatina ir vaikus kalbėti abiems priimtina pagarbia kalba. Kartais padedant spręsti vaikams konfliktą, gali reikėti panaudoti tylos pauzes. Tyla galima pasinaudoti tada, kai tarpininkaujantis asmuo nori pasakyti kažką svarbaus ir kai yra jaučiama, kad diskusijos metu užsimezgė ryšys tarp konflikto šalių ir tarpininko.
Siekiant padėti vaikams išsiaiškinti konfliktą gali reikėti susitikti atskirai su kiekvienu iš vaikų. Taikydamas individualių susitikimų metodą, tarpininkaujantis specialistas turi susitikti su abejomis šalimis ir taip išlaikyti pusiausvyrą ir nešališkumą. Pokalbio pabaigoje tikslinga naudoti apibendrinimo metodą, kai tarpininkaujantis asmuo apibendrina pagrindines diskusijos mintis ir faktus. Tarpininkas informuoja konflikto dalyvius apie tai, ką jis suprato diskusijos metu. Apibendrinimas padeda nustatyti giliau glūdinčias emocijas bei interesus ir sutelkti konfliktuojančių vaikų dėmesį į problemos sprendimą.
Sėkminga vaiko socializacija negalima nežinant konflikto sprendimo būdų ir nesistengiant mažinti agresyvumo, kai pyktis nukreipiamas į situaciją, o ne į asmenį. Taikant mediacijos metodus, ugdymo įstaigos specialistas gali padėti išsiaiškinti tarpusavyje glūdintį nesutarimą ir orientuoti konfliktuojančius vaikus į sprendimo ieškojimą. Konfliktų sprendimas ugdymo įstaigose pasitelkus į pagalbą trečiąją šalį skatina lygiateisiškumą, dalyvavimą ir demokratišką interesų balansavimą. Vaikai, taikiai spręsdami konfliktus, yra ugdomi empatiškumo, gebėjimo dirbti komandoje, kito požiūrio supratimo. Mediacijos metodų taikymas ugdymo įstaigoje yra puiki alternatyva bausmėms ir nurodinėjimams.
Darbas su Vaikais, Turinčiais Priklausomybių Rziką
Atsiradus ženklams, įspėjantiems apie draugo, tėvų ar kitų artimųjų liguistą potraukį alkoholiui, sunku suprasti, kaip reikia elgtis. Yra keletas būdų, kurie gali padėti. Atsikratyti priklausomybės gali būti labai sunku. Alkoholizmas dažniausiai išsivysto per daugybę metų, iš lėto, palengva. Kol pasiekiama stadija, kai be alkoholio žmogus negali normaliai gyventi, kai alkoholis tampa vienu svarbiausių gyvenimo faktorių. Atsiradus priklausomybei nuo alkoholio pastebimi smegenų cheminiai pokyčiai, vedantys prie dar daugiau problemų.
Nuolat girtaujančiam žmogui sunku kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį, prarandama laiko nuovoka. Staiga nustojus gerti atsiranda alkoholinės abstinencijos simptomai: stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, nerimas, baimė, nemiga. Deja, kad ir koks nuo alkoholio priklausomybės kenčiantis žmogus jums būtų svarbus, neįmanoma jo priversti nustoti gerti, tačiau gali padėti nuoširdus bendravimas ir palaikymas, tiesiog reikia pasirinkti tinkamą kalbėjimo ir bendravimo būdą.
Jei geriantis žmogus nepripažįsta savo priklausomybės ir nemato problemos, jis nepriims jūsų nuomonės, pradės jus kaltinti, kad išsigalvojate, be reikalo kimbate prie jo ir panašiai. Jei žmogus mato savo problemą ir yra pradėjęs galvoti apie pasikeitimo galimybę, jis gali lengviau kalbėti apie savo jausmus. Kalbėkitės, kai jie yra „geroje formoje“, nėra išgėrę ir jų nekankina pagirios. Žmogus, kurį kalbinate, greičiausiai jau yra nusiminęs, susirūpinęs ir jaučia kaltę dėl savo gėrimo. Nesiųskite neaiškios ar daug prasmių turinčios žinios. Nuosekliai dėstykite savo mintis, žodžius ir veiksmus. Jis gali pradėti pykti, atsisakyti apie tai kalbėti, negirdėti, tai kas sakoma, išsijuokti iš sakomų žodžių. Argumentų kartojimas ir žodžių kova nepadės.
Nereikia komentuoti ir kritikuoti žmogaus visada, kai jis geria. Prisiminkite - jūs negalite priversti kito pasikeisti.
Individualus Darbas su Paaugliams
Kuo didesnis vaikas - tuo daugiau iššūkių kyla tėvams ir vaiko ugdytojams. Vaikai paauglystėje susiduria su ryškiais fiziniais, emociniais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Tuo pačiu paauglys stengiasi išsivaduoti iš psichologinės priklausomybės nuo tėvų, rasti save.
Individualūs Planai Vaikams su Specialiaisiais Ugdymosi Poreikiais (SUP)
Ši paskaita skirta pedagogams, kurie bendrojo ugdymo grupėje turi SUP vaikus (akcentuosime autizmą, t.y. įvairiapusį raidos sutrikimą), kartu su mumis papildyti praktinio darbo su vaikais žinias. Taip pat išryškėjo, kad Jums reikalinga pagalba rengiant individualius darbo su SUP vaikais planus. Apžvelgsime svarbius dokumentus, kuriais reikalinga remtis rengiant šiuos planus. Taip pat, dalinsimės praktinio darbo su SUP vaikais subtilybėmis. Daugeliui iš Jūsų, reikalingas pastiprinimas, kaip praktiškai organizuoti kasdieninę vaikų ugdymo veiklą bendrojo ugdymo grupėje esant SUP vaikams. Giliau analizuosime pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą integruojant ypatingus vaikus, atskleisime metodikas, paremtas vaikų įvairovės bei savęs pažinimu. Visi vaikai - tiek ypatingi, tiek neurotipiniai turi savo vidinius resursus, kuriuos mokysimės praktiškai pastebėti ir juos vaikuose stiprinti. Mokysimės plėtoti tarpusavio partnerystę, kuri paremta pagalba, pasitikėjimu ir vieni kitų palaikymu bei žiniomis apie ypatingus vaikus ir jų integravimuisi palankią aplinką. Vaikams suaugusiųjų palaikymas yra reikalingas tada, kai mums sunkiausiai juos būna palaikyti.
Tėvų ir Pedagogų Bendradarbiavimas
Tėvų ir pedagogų tarpusavio bendradarbiavimas paremtas vaikų pažinimu.
Individualaus ir Grupinio Darbo Metodų Derinimas
Individualus darbas padeda vaikui ateiti į grupę ir į ją integruotis, moko būti grupės nariu, yra alternatyva grupiniam darbui, kai vaikas išgyvena krizę, ir erdvė, kur vaikas gali saugiai reflektuoti savo buvimo grupėje jauseną. Grupinis darbas suteikia reikšmingos informacijos apie vaiko problemas, kurias galima spręsti individualiai bendraujant su vaiku. Šie metodai papildo vienas kitą ir padeda siekti skirtingų uždavinių, todėl juos deriname.
Socialinis Darbas su Vaikais iš Socialinės Rizikos Šeimų
Socialinis darbas su vaikais iš socialinės rizikos šeimų yra mažai tyrinėta sritis. Esant poreikiui efektyvinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais, svarbiausi tampa tikslingai taikomi darbo metodai, galintys visapusiškai atliepti tikslinės grupės poreikius. Nors siekiant spręsti šiuolaikinės visuomenės socialines problemas formuojama integracinė metodų tradicija, vis dėlto išlieka nusistovėjęs metodų skirstymas į individualų, grupinį ir bendruomeninį darbą. Šių metodų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksnių: tikslinės grupės, organizacijos pobūdžio, teikiamų paslaugų, darbuotojų kompetencijos bei kt. Siekiant visapusiškai atliepti vaiko poreikius taikomi vienas kitą papildantys individualaus ir grupinio darbo metodai, sukuriantys plačią ugdomąją erdvę, kurioje vaikai gali bendrauti įvairiuose komunikacijos lygiuose.
Socialinio Darbo Metodų Taikymo Svarba
Praktinio darbo metodai yra socialinio darbo profesijos pagrindas. Socialinio darbo klientai priklauso silpniausiam, skurdžiausiam visuomenės socialiniam sluoksniui, todėl socialinio darbuotojo veikla turi būti kuo mažiau formali ir biurokratiška, antraip ji nepasieks savo tikslinės grupės. Socialinis darbuotojas taikydamas vienokius ar kitokius socialinio darbo metodus atlieka socialinės kontrolės, normalizavimo funkciją, nes siekiama atkurti klientų gebėjimą gyventi pagal visuomenėje įprastas normas. Tačiau XXI amžiaus visuomenėje ypač svarbus yra ir socialinio darbuotojo kaip įgalintojo, padedančio savarankiškai individams kurti savo gyvenimą, vaidmuo. Socialinio darbo kaip profesijos uždaviniai ir klientų problemų specifiškumas reikalauja kompleksinės intervencijos ir aukštos specialistų kvalifikacijos. Šiandieninėje Lietuvoje galima išskirti du pagrindinius tiesioginės intervencijos metodus, kurie yra taikomi dirbant tiesiogiai su klientais - tai individualus ir grupinis socialinio darbo metodai. Šie metodai yra taikomi ir dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų - tai tikslinė grupė, į kurią reikia atkreipti ypatingą dėmesį.
tags: #individualus #darbas #su #vaiku