Kūdikio priežiūra gali atrodyti bauginanti, ypač pirmą kartą tapus tėvais. Tačiau žinodami pagrindines priežiūros gudrybes, galite lengviau suprasti savo mažylio poreikius ir nuraminti jį, kai jis neramus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias kūdikių problemas ir patarimus, kaip jas spręsti.
Pilvo diegliai: kaip padėti kūdikiui?
Pilvo diegliai - tai vienas didžiausių iššūkių pirmųjų kūdikio mėnesių laikotarpiu. Jie dažniausiai prasideda, kai kūdikiui sueina 2 savaitės, ir gali trukti iki 2-3 mėnesių. Kūdikis graudžiai verkia visą naktį, o nuraminti jį pavyksta tik trumpam.
Ką daryti?
- Mamos mitybos koregavimas: Jei maitinate savo pienu, atsisakykite produktų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą kūdikiui.
- Mišinuko keitimas: Jei maitinate mišinuku, pabandykite pakeisti jį kitu, kurio pagrindas nėra karvės pienas.
- Maitinimo technika: Maitinkite kūdikį dažniau ir pasirūpinkite, kad jis atsirūgtų po maitinimo, kad neprisirytų oro.
- Atpalaiduojančios metodikos:
- Švelniai masažuokite kūdikio pilvuką pagal laikrodžio rodyklę.
- Darykite kojyčių mankštą, prispausdami sulenktas kojytes prie pilvuko.
- Nešiokite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio.
- Kasvakar maudykite kūdikį šiltame vandenyje.
- Lašiukai nuo pilvo pūtimo: Naudokite juos prevenciškai kiekvieno maitinimo metu.
- Konsultacija su gydytoju: Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju.
Užpakaliuko bėdos: sauskelnių dermatitas
Sauskelnių dermatitas - tai odos sudirginimas, kurį sukelia sąlytis su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Jis pasireiškia paraudimu, bėrimu ir diskomfortu užpakaliuko srityje.
Ką daryti?
- Kokybiškas kremas nuo iššutimų: Naudokite kremą, kuris sudaro apsauginį barjerą tarp odos ir dirginančių medžiagų. Pavyzdžiui, „Sudocrem“ kremas.
- Oro vonios: Kuo dažniau leiskite kūdikio odelei kvėpuoti be sauskelnių.
- Lakišiaus arba ramunėlių nuovirai: Maudykite kūdikį vonelėje su šių žolelių nuoviru.
- Dažnas sauskelnių keitimas: Reguliariai keiskite sauskelnes, kad oda būtų sausa ir švari.
Odos priežiūra: kaip apsaugoti gležną odelę?
Kūdikių oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų, todėl jai reikia ypatingos priežiūros.
Ką daryti?
- Drėkinimas po maudynių: Po kiekvienos vonios procedūros įmasažuokite į odą drėkinančią priemonę.
- Švelnus džiovinimas: Netrinkite odos rankšluosčiu, o švelniai sugerkite drėgmės perteklių.
- Drėkinimas kelis kartus per dieną: Jei oda sausa, paraudusi ar niežtinti, tepkite drėkinančią priemonę kelis kartus per dieną.
Neužgijusios bambos priežiūra
Virkštelės likutis nukrenta per maždaug savaitę po gimimo, bet kartais gali užtrukti iki dviejų savaičių.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti IKEA čiužinį kūdikiui
Ką daryti?
- Sausumas ir švara: Svarbu, kad bambos zona būtų sausa ir švari.
- Apsauga nuo šlapimo: Rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi, kad šlapimas nepatektų į bambutę.
- Valymas distiliuotu vandeniu: Kasdien kelis kartus valykite bambą distiliuotu vandeniu su vatos tamponėliu.
Pirmosios maudynės: kaip tinkamai pasiruošti?
Pirmosios maudynės gali būti stresą keliančios tiek tėvams, tiek kūdikiui.
Ką daryti?
- Pasiruošimas: Pasidėkite visus reikalingus daiktus šalia vonios.
- Ramybė: Būkite ramūs ir atsipalaidavę, kad kūdikis jaustųsi saugiai.
- Bendradarbiavimas: Maudykite kūdikį kartu su partneriu.
- Temperatūra ir saugumas: Pamatuokite vandens temperatūrą ir naudokite vonelės įdėklą.
- Trukmė: Maudykite naujagimį 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias minutes.
- Džiovinimas: Po maudynių gerai iššluostykite visas raukšleles.
Akių ir nosies priežiūra
Akių priežiūra:
- Valymas: Jei akys traiškanoja, valykite jas vatos tamponėliu, sudrėkintu virintu ir atvėsintu vandeniu, iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai naudokite naują tamponėlį.
- Konsultacija su gydytoju: Jei traiškanų labai daug, kreipkitės į šeimos gydytoją.
Nosies priežiūra:
- Valymas: Valykite nosį tik tada, kai ji užsikemša, sudrėkintu vatos tamponėliu.
- Prietaisas nosytei valyti: Jei mažylį kamuoja sloga, naudokite specialų prietaisą nosytei valyti.
Pirmasis gydytojo vizitas
Per pirmąsias tris dienas po gimimo šeimos gydytojas turėtų aplankyti šeimą namuose. Vėliau, pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį, pas gydytoją reikia lankytis kas mėnesį.
Vizito metu:
- Gydytojas apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą.
- Pamokys priežiūros gudrybių.
- Paaiškins, kaip elgtis įvairiais atvejais.
- Atsakys į visus tėvų klausimus.
- Stebės kūdikio svorį, ūgį, galvos apimtis ir raidos progresą.
- Atliks reikiamus skiepus.
Šlapimo tyrimas kūdikiams: kaip atlikti teisingai?
Šlapimo tyrimas yra svarbi diagnostinė priemonė, padedanti nustatyti įvairias sveikatos problemas. Kūdikiams šlapimo tyrimas gali būti atliekamas siekiant įvertinti inkstų funkciją, nustatyti infekcijas ar kitus sutrikimus. Tinkamas šlapimo surinkimas yra labai svarbus norint gauti patikimus rezultatus.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas kūdikiams?
Šlapimo tyrimas kūdikiams gali būti skiriamas, jei yra įtarimų dėl:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI).
- Inkstų ligų.
- Dehidratacijos.
- Metabolinių sutrikimų.
- Cukrinio diabeto.
Taip pat, šlapimo tyrimas gali būti atliekamas profilaktiškai, siekiant įvertinti bendrą kūdikio sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Ispaniški žaislai kūdikiams: kokybė ir saugumas
Kaip tinkamai surinkti šlapimą kūdikiui?
Šlapimo surinkimas kūdikiams gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas būdų, kaip tai padaryti teisingai:
- Šlapimo rinktuvas: Tai specialus maišelis su lipnia juostele, kuris pritvirtinamas prie kūdikio lytinių organų. Prieš klijuojant rinktuvą, būtina švariai nuplauti ir nusausinti kūdikio odą. Rinktuvą reikia reguliariai tikrinti ir pakeisti, kai tik jame atsiranda šlapimo.
- Šlapimo surinkimas į indą: Šis metodas tinka vyresniems kūdikiams, kurie jau gali kontroliuoti šlapinimąsi. Stebėkite kūdikį ir, kai jis pradeda šlapintis, pakiškite sterilų indą po srove.
- Šlapimo surinkimas su kateteriu: Šis metodas naudojamas retai, kai kitais būdais nepavyksta surinkti šlapimo. Kateterį į šlapimo pūslę įveda medicinos personalas.
Svarbu:
- Prieš renkant šlapimą, kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Naudokite tik sterilų indą šlapimui surinkti.
- Surinktą šlapimą reikia pristatyti į laboratoriją kuo greičiau, geriausia per 1-2 valandas. Jei tai neįmanoma, šlapimą galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas.
Bendrojo šlapimo tyrimo atlikimas
Bendram šlapimo tyrimui rekomenduojama surinkti rytinio šlapimo vidurinę porciją. Prieš renkant šlapimą, reikia švariai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat būtina apsiplauti išorinius lytinius organus, įskaitant ir šlaplės sritį, tekančio vandens srove, nenaudojant jokių dezinfekuojančių medžiagų. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą. Renkant šlapimą, stengtis nepriliesti indelio kraštų prie lytinių organų. Šlapimo ėminiai į laboratoriją pristatomi kambario temperatūroje (+15…+25) ⁰C per 2 val. nuo ėminio paėmimo.
Šlapimo pasėlio atlikimas
Atliekant šlapimo pasėlį, renkama 40-50 ml šlapimo. Nuplaunamas varpos galas, įskaitant sritį, kur atsiveria šlaplė, tekančio vandens srove. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą. Nesant galimybei šlapimo ėminio, skirto pasėlio tyrimui, pristatyti į laboratoriją tą pačią dieną, jis gali būti laikomas iki 48val. šaldytuve.
Kaip interpretuoti šlapimo tyrimo rezultatus?
Šlapimo tyrimo rezultatus interpretuoja gydytojas, atsižvelgdamas į kūdikio amžių, simptomus ir kitus tyrimų duomenis. Svarbu suprasti, kad nukrypimai nuo normos nebūtinai reiškia ligą, tačiau reikalauja išsamesnio ištyrimo.
Kaip pasiruošti kraujo tyrimui?
Prieš kraujo paėmimą laboratoriniam tyrimams galima gerti tik nedidelį negazuoto vandens kiekį. Nerekomenduojamas ilgalaikis pasninkavimas (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, nes organizmas pradeda vartoti savo baltymus, ypač turėdamas mažai riebalų. Dėl to gali būti per mažas gliukozės kiekis ir netgi padidėti ketoninių junginių kiekis arba sumažėti geležies ir hemoglobino kiekis. Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Vengti intensyvaus fizinio krūvio (tai gali daryti įtaką kai kurių fermentų aktyvumui ir medžiagų koncentracijai organizme). Dieną prieš tyrimą rekomenduojama vengti ir emocinio krūvio. Tyrimus reikia atlikti po įprastos veiklos dienos metu ir ramios nakties. Po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, refleksoterapijos bei fizioterapijos procedūrų palaukti bent 12 valandų.
Taip pat skaitykite: Kūdikio tinklelio nuo uodų pasirinkimas
Kaip pasiruošti išmatų tyrimui?
Išmatos renkamos į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti laboratorijoje arba vaistinėje. Taip pat būtina pasiruošti švarų, sausą indą, į kurį bus surinktos išmatos. Išmatų tyrimas atliekamas be specialaus paciento paruošimo, laikantis įprastos dietos, o ne nevalgius ar persivalgius. Išmatos surenkamos į sausą ir švarų specialų indelį (konteinerį). Išmatas tyrimui reikia paimti mentele iš kelių vietų. Išmatose neturi būti šlapimo priemaišų. Tyrimams reikalingas išmatų kiekis - 5-15 g. Ant indelio turi būti užrašytas vardas, pavardė bei gimimo data, surinkimo laikas (minučių tikslumu). Indelis su mėginiu turi būti tuoj pat patalpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas 2-8 ºC temperatūroje. Išmatų mėginys į laboratoriją turi būti pristatytas per 24 val. nuo paėmimo.
Uvamin Retard vartojimas
Uvamin retard yra vaistas, skirtas šlapimo takų infekcinėms ligoms gydyti. Veiklioji medžiaga nitrofurantoinas slopina bakterijų augimą arba jas naikina. Uvamin retard vartojamas nekomplikuoto ūminio ar lėtinio paūmėjusio šlapimo pūslės uždegimo gydymui, kai nustatyta arba labai tikėtina, kad sukėlėjai jautrūs nitrofurantoinui.
Svarbu:
- Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas.
- Pradėta terapija Uvamin retard turi būti tęsiama tiek laiko, kiek paskiria gydytojas.
- Nei dienos dozė, nei gydymo trukmė negali būti pakeista nepasitarus su savo gydytoju.
- Nevartokite alkoholio ir tabako produktų, narkotinių medžiagų vartojant Uvamin Retard.
Kontraindikacijos:
- Alergija veikliajai medžiagai arba giminingoms medžiagoms, arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai.
- Pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, išbėrimas, temperatūros pakilimas, kepenų padidėjimas, dilgčiojimo pojūtis rankose ir kojose (,,skruzdžių bėgiojimas”) ar viduriavimas.
Šalutinis poveikis:
- Alerginės reakcijos, ypač odos reakcijos, odos niežulys, taip pat kitos šalutinės alerginės reakcijos, pvz., vaistų sukelta karštinė arba karščiavimas, lūpų, gleivinių ar odos patinimas, astmos priepuoliai, krūtinplėvės uždegimas (eksudacinis pleuritas), galvos skausmas, svaigulys ir akių judesių sutrikimai (nistagmas).
- Alerginis plaučių pažeidimas (taip vadinamas ,,nitrofurantoininis plaučių uždegimas”) su kosulio priepuoliais, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio.