Įvadas
Imunoglobulinai E (IgE) yra antikūnai, kuriuos organizmas gamina reaguodamas į alergenus. Šiame straipsnyje aptarsime IgE reikšmę vaikams, jų normą, priežastis, dėl kurių jų kiekis gali padidėti, ir ką tai reiškia sveikatai.
Kas yra imunoglobulinai E (IgE)?
Imunoglobulinai E (IgE) - tai kraujo tyrimas, padedantis nustatyti alergijas ar kitas imuninės sistemos problemas. IgE yra antikūnai, kuriuos organizmas gamina reaguodamas į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, maistas, gyvūnų plaukai ar pelėsiai. IgE tyrimas matuoja imunoglobulinų E koncentraciją kraujyje. Padidėjęs IgE lygis dažnai siejamas su alerginėmis reakcijomis, tačiau jis taip pat gali signalizuoti apie kitas būkles, tokias kaip parazitinės infekcijos ar lėtinės imuninės ligos. Imunoglobulinai IgE dalyvauja alerginių reakcijų patogenezėje. Imunoglobulinai E suriša antigenus (alergenus) ir per Fc receptorių susijungia su bazofilais ir putliosiomis ląstelėmis. Dėl šios priežasties IgE patologinių reakcijų klinika primena serotonino ir histamino sukeltus reiškinius. IgE dalyvauja greito tipo sensibilizacijos reakcijose.
IgE sudaro tik 0,002 proc. viso žmogaus Ig kiekio, tačiau šie antikūnai stipriausiai iš visų jungiasi su antigenais ir savo receptoriais. Nedidelis kiekis aktyvintų IgE molekulių imuninių ląstelių paviršiuje gali sukelti labai stiprias ir net gyvybei pavojingas reakcijas. IgE atradimas 1968 metais reikšmingai pakeitė alerginių ligų patogenezės supratimą ir diagnostiką, o gydymas biologine terapija monokloniniais antikūnais nukreiptais prieš IgE pagilino šias žinias. Šiuo metu iš laboratorinių alerginių tyrimų klinikinėje praktikoje populiariausi yra specifinių konkretiems alergenams ar jų komponentams IgE nustatymas fluoroimunofermentiniais (ImmunoCAP), radioimuniniais (RAST) ir molekuliniais tyrimais.
Visi antigenui specifinių imunoglobulinų gamybai aktyvinti reikalinga B limfocitų stimuliacija antigenu. B limfocitai tampa plazminėmis ląstelėmis ir gamina IgE izotipo antikūnus, paveikti Il-4, Il-13 ir T limfocitų. Įdomu, kad žmogaus organizme randama ir vadinamųjų natūralių IgE, kurių gamyba nepriklauso nuo T limfocitų ir antigeninės stimuliacijos. Nors jų funkcija nėra žinoma, manoma, kad jie veikia autoantigenus. IgE gaminančios plazminės ląstelės randamos virškinimo trakto ir kvėpavimo takų gleivinių limfinio audinio sankaupose, daugiausiai jų yra tonzilėse ir adenoiduose. Kaip ir kiti imunoglobulinai, IgE yra sudaryti iš 2 lengvųjų ir 2 sunkiųjų grandžių. Pastarosios turi 4 pastoviuosius domenus (Cε1-Cε4). Daugelis IgE molekulių yra prisijungę prie putliųjų ląstelių ir bazofilų per FcεRI receptorius, mažesnė dalis - prie B limfocitų ir kvėpavimo takų lygiųjų raumenų ląstelių per FcεRII receptorius.
IgE kiekis kraujo serume matuojamas nanogramais (ng) arba tarptautiniais vienetais (TV/ml, IU/ml ar kIU/l). 1 IU sudaro 2,4 ng baltymo. Manoma, kad IgE molekulės motinos vaisiui per placentą neperduodamos, tačiau yra duomenų, kad vaisius alergenui specifinius IgE gali pagaminti jau nuo 11 gestacinės savaitės. Nuo gimimo IgE kiekis kraujyje didėja iki 10-15 metų, o vėliau palaipsniui mažėja. Didesnis bIgE nustatomas vyrams, afroamerikiečiams, nutukusiems ir rūkantiems asmenims. Atopinėmis ligomis sergančiųjų bIgE kiekis gali kisti dėl kontakto su alergenais, pavyzdžiui, sergantiems sezoniniu alerginiu rinitu pacientams bIgE kiekis yra didžiausias po žydėjimo praėjus 4-6 savaitėms sezono, o vėliau palaipsniui mažėja.
Taip pat skaitykite: Viskas apie imunoglobulinus nėštumo metu
Kada atliekamas IgE tyrimas?
Tyrimą rekomenduojama atlikti, jei jaučiami nuolatiniai ar pasikartojantys alergijoms būdingi simptomai, susiję su:
- Odos reakcijomis: protarpinis arba nuolatinis niežėjimas, dilgėlinė, egzema.
- Kvėpavimo problemomis: čiaudulys, kosulys, nosies užgulimas, simptomai, susiję su astma (švokštimas, dusulys, spaudimas krūtinėje).
- Virškinimo problemomis: pykinimas, vėmimas, nuolatinis viduriavimas.
Tyrimas taip pat atliekamas, kai dėl viduriavimo gydytojas įtaria parazitinę infekciją. Tyrimas ypač naudingas tiems, kurie turi šeiminę alergijų istoriją ar gyvena aplinkoje, kur yra daug potencialių alergenų (pvz., namuose yra augintinių, daug dulkių ar pelėsio).
IgE norma vaikams
Svarbu žinoti ligonio amžių. Normos svyravimai, priklausantys nuo ligonio amžiaus, gali keistis šimtus kartų ir daugiau. Maždaug iki 15 metų amžiaus IgE koncentracija greitai didėja, po to stabilizuojasi ir iš lėto pradeda mažėti. Praktikoje vertinant bIgE koncentraciją, svarbu atsižvelgti į tiriamojo amžių, nes normos skiriasi.
Normalus IgE kiekis dažniausiai reiškia, kad asmuo nėra alergiškas, tačiau alergijos tikimybė negali būti visiškai atmesta. Gali būti, kad alergenams specifinių IgE kiekio padidėjimas nėra toks didelis, kad paveiktų bendrojo IgE kiekį.
Štai orientacinės IgE normos pagal amžių:
Taip pat skaitykite: Kalio poveikis nėštumo metu
| Amžius | Norma (IU/ml) |
|---|---|
| Naujagimiai | 0-1,5 |
| 1-12 mėnesių | 0-15 |
| 2-5 metų | 0-60 |
| 6-9 metų | 0-90 |
| 10-15 metų | 0-200 |
| Suaugusieji | 0-100 |
Padidėjęs IgE lygis: ką tai reiškia?
Padidėjusi IgE koncentracija kraujyje parodo galimą alergiją vienam arba keliems alergenams. Kuriam alergenui ar keliems alergenams žmogus alergiškas, išsiaiškinti reikalingi alergenams specifinių IgE tyrimai. Specifinių IgE koncentracijos gali padidėti praėjus alergeno poveikiui ir laikui bėgant mažėti, todėl tai gali pakeisti bendrojo IgE kiekį. Tuo atveju, jei alergija yra sezoninė, pavyzdžiui, dėl žiedadulkių, tada tiek specifinis IgE, tiek bendrasis IgE gali padidėti tik tuo metų laiku, kai yra alergeno. Esant maisto alergijai, bendrojo IgE koncentracija atspindi alergiją sukeliančio maisto poveikį. Žymus bendrojo IgE padidėjimas parodo aktyvią alerginę reakciją, tačiau neatskleidžia alergijos tipo, nenurodo, kam asmuo yra alergiškas.
Išskiriamos 4 pagrindinės priežastys, dėl kurių gali padidėti bIgE koncentracija kraujyje:
- dėl nespecifinio baltymų gamybos ir katabolizmo sutrikimo;
- dėl sutrikusios imuninės sistemos pusiausvyros ir reguliacijos;
- dėl ligų, kada padidėja IgE sintezė;
- dėl alergenui specifinių IgE sintezės.
Interpretacija:
- Esant normos ribose (0-100 IU/ml): Paprastai tai rodo, kad alergijų rizika yra maža.
- Tarpinė riba (100-200 IU/ml): Rekomenduojama pasikonsultuoti su alergologu ar imunologu. Gydytojas gali paskirti specifinius alergenų testus, kad nustatytų, kas sukelia reakciją.
- Padidėjęs lygis (>200 IU/ml): Nedelsdami kreipkitės į gydytoją alergologą. Jis gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus, tokius kaip specifinių IgE testai, ir pasiūlyti gydymo planą, kuris gali apimti antihistamininius vaistus, alergenų vengimą ar imunoterapiją.
Nustačius padidėjusią bIgE koncentraciją kraujo serume, didėja tikimybė, kad bus teigiamas alergenams specifinių IgE tyrimas. Didelės apimties suaugusiųjų tyrime nustatyta, kad tiriamieji, kurių kraujo bIgE koncentracija buvo didesnė nei 66 IU/ml, 37 kartus dažniau buvo įsijautrinę vienam ar keliems alergenams . Nors bIgE rodiklis dažnai naudojamas kaip atrankinis alerginių ligų diagnostikai, tuo požiūriu jo vertė yra ribota.
Praktikoje vertinant bIgE koncentraciją, svarbu atsižvelgti į tiriamojo amžių, nes normos skiriasi. Net nustatinėjant ne bIgE, o atliekant alergenui specifinius IgE, teigiamas tyrimo rezultatas turėtų būti vertinamas kritiškai. Ne visada alergenui specifinių IgE tyrimu patvirtinta sensibilizacija alergenams pasireiškia kliniškai. Tyrimo rezultatas vertinamas kaip reikšmingas, jei jį galime susieti su tiriamojo paciento ligos simptomais. Praktikoje bIgE tyrimas vertingiausias tuo, kad nustatant labai mažas vertes patikimai galima paneigti I tipo padidėjusio jautrumo reakcijas, jeigu kartu nėra joms būdingų simptomų.
Kitos priežastys, dėl kurių gali padidėti IgE
Be alergijų, padidėjęs IgE lygis gali būti susijęs su:
Taip pat skaitykite: Progesterono priežiūra nėštumo metu
- Parazitinėmis infekcijomis: Askaridozė, Visceralinė migruojančioji lerva, Kapiliariazė, Paragonimozė, Fascioliozė, Šistosomozė, Ankilostomiazė, Trichineliozė, Filariozė, Strongiloidozė, Echinokokozė, Onchocerkiazė, Maliarija. Sergant helmintų sukeliamomis infekcijomis, bIgE koncentracija didėja dėl parazitui specifinių ir nespecifinių polikloninių IgE gamybos. BIgE koncentracija kraujyje priklauso nuo invazijos intensyvumo, o po sėkmingo gydymo bIgE mažėja.
- Virusinėmis infekcijomis: Welliver su bendraautoriais pirmieji nustatė, kad vaikams, sergantiems respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltu bronchiolitu, gali susidaryti šiam virusui specifiniai IgE, o jų nustatymas yra susijęs didesne švokštimo rizika tiek ūmios infekcijos metu, tiek per 4 tolesnius vaiko būklės stebėjimo metus. Vėliau atliktuose tyrimuose buvo randama virusams specifinių IgE antikūnų prieš ŽIV-1, parvo B19, paragripo, juostinės pūslelinės virusus. Atlikti tyrimai dėl virusui specifinių IgE susidarymo po skiepijimo nuo gripo ir kokliušo, difterijos, stabligės (DTaP). Kai kurių tiriamųjų kraujyje buvo rasta ne tik IgG, bet ir IgE antikūnų, tačiau jų reikšmė vakcinų efektyvumui ir tinkamumui nėra žinoma. Skirtingų tyrėjų duomenimis, laikinai bIgE rodiklis padidėja sergant Epsteino-Barr, tymų, rinovirusų sukeltomis infekcijomis. Įdomu, kad užsikrėtusiesiems ŽIV dažniau nustatomas padidėjęs bIgE rodiklis, o sergantiesiems AIDS (įgytasis imunodeficito sindromas) dažnai pasireiškia alerginės reakcijos į aplinkos alergenus ir vaistus.
- Bakterinėmis infekcijomis: Manoma, kad IgE nėra svarbus imuninės sistemos atsakui į bakterijas, nes neaktyvina komplemento ir nedalyvauja opsonizacijoje. Vis dėlto sergančiųjų alerginiu rinitu, bronchų astma, atopiniu dermatitu kraujyje randama IgE antikūnų prieš stafilokokų enterotoksinus A ir / ar B, o sergančiųjų hiperimunoglobulinemija E - prieš auksinio stafilokoko egzotoksinus. Nėra aiški šių radinių reikšmė.
- Mieliagrybių ir grybelinėmis infekcijomis: Sergančių atopiniu dermatitu pacientų kraujyje nustatomi IgE specifiniai baltajam balkšvagrybiui (Candida albicans). Įsijautrinimas Pityrosporum ovale (s. Malassezia furfur) grybeliui gali sukelti galvos, veido ir kaklo dermatitą. Gydant dermatofito Trichophyton sukeltą odos infekciją, pagerėja šiam grybeliui sensibilizuotų astma sergančių pacientų kvėpavimo takų simptomų kontrolė.
- Odos ligomis: Židininis nuplikimas, Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas, Lėtinis akrodermatitas, Streptokokų sukelta mazginė raudonė.
- Kitos ligos ir būklės: Alerginė bronchopulmoninė mikozė, Nefrozinis sindromas, Vaistų sukeltas intersticinis nefritas, Kepenų ligos, Cistinė fibrozė, Kavasaki liga, Jaunatvinis mazginis poliarteritas, Pirminė plaučių hemosiderozė, Guillaino-Barreʼo sindromas, Nudegimai, Reumatoidinis artritas, Kaulų čiulpų transplantacija, Rūkymas, Alkoholizmas.
- Onkologinėmis ligomis: Hodgkino limfoma, Imunoglobulino E mieloma, Bronchų karcinoma. Padidėjusi bIgE koncentracija nustatoma ir sergantiesiems kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Tik imunoglobulino E mieloma turi aiškų ryšį tarp ligos patogenezės ir bIgE padidėjimo. Nuo 1967 metų aprašyta apie 40 šios ligos atvejų. IgE mielomos simptomai yra tokie patys kaip kitų mielominių ligų, tačiau sergančiųjų išgyvenamumas trumpesnis. BIgE koncentracijos naujai diagnozuotiems ligoniams svyruoja nuo 0,6 iki 63 g/l.
- Imunodeficitais: Wiskotto-Aldricho sindromas, Hiperimunoglobulinemija E (padidėjusio IgE sindromas), Di Georgeʼo sindromas, Nezelofo sindromas, Izoliuota imunoglobulino A stoka.
- Vaistai: Enfuvirtidas, Folkodinas.
Ką daryti, jei vaiko IgE lygis padidėjęs?
Jei vaiko IgE lygis padidėjęs, svarbu kreiptis į gydytoją alergologą arba imunologą. Gydytojas atliks išsamesnius tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.
Tyrimo svarba alergijos diagnostikai
Diagnozuojant alergines ligas renkama anamnezė, atliekama objektyvi apžiūra, odos (dūrio, įodiniai ir lopo) mėginiai bei laboratoriniai tyrimai. Iš laboratorinių tyrimų alerginių ligų diagnostikai nustatomas bendrojo ir specifinių IgE (imunoglobulino E) kiekis. Specifinių IgE alergenams radimas padeda įvertinti, kam pacientas yra įsijautrinęs. Dažnai klinikinėje praktikoje nustačius padidėjusį bendrojo IgE kiekį pacientas įvardijamas kaip alergiškas.
Buvo retrospektyviai analizuota 2010 m. Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centre gydytų vaikų medicininė dokumentacija. Į tyrimą įtraukti vaikai, kuriems buvo atlikti bendrojo ir specifinių IgE kiekio kraujyje tyrimai. Iš viso nagrinėtos 134 (78 berniukų, 56 mergaičių) vaikų gydymo stacionare ligos istorijos, rinkti duomenys apie vaiko amžių, lytį, diagnozę, bendrojo ir specifinių IgE kiekį kraujyje. Tiriamųjų vidutinis amžius buvo 40,8 ± 45,7 mėn. Dauguma pacientų (45 proc.) sirgo tik atopiniu dermatitu (AD), 14,8 proc. - AD kartu su alerginiu rinitu (AR) ir/ar bronchų astma (BA), likusieji - maisto sukeltu dermatitu, BA bei kitomis ligomis.
Normalus bendrojo IgE kiekis buvo nustatytas 54 (40,3 proc.) pacientams. Vertinant pagal diagnozes, sergantiesiems tik AD normalus bendrojo IgE kiekis nustatytas 29 (47,5 proc.) pacientams, AD su gretutinėmis alerginėmis ligomis (AR, BA) - 2 (10,5 proc.), o esant maisto sukeltam dermatitui - 11 (78,6 proc.) pacientų. Normalus bendrojo IgE kiekis buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis vien AD sergantiesiems, nei vaikams, sergantiems AD su gretutinėmis alerginėmis ligomis (p=0,004). Padidėjęs specifinių IgE kiekis nustatytas 56 (42,5 proc.) pacientams.
Padidėjęs bendrojo IgE kiekis būdingas sergantiesiems atopinėmis ligomis, iš kurių didžiausią bendrojo IgE kiekį linkę turėti sergantieji AD, po kurių seka sergantieji alergine BA, nuolatiniu bei sezoniniu alerginiu rinitu. Tačiau, trečdalis pacientų, sergančių AD, nėra alergiški. Tai reiškia, jog jie neserga kitomis alerginėmis ligomis, jų odos mėginiai su maisto ir įkvepiamaisiais alergenais yra neigiami, o bendrojo IgE kiekis normalus. Atliktame tyrime normalų bendrojo IgE kiekį turėjo beveik pusė sergančiųjų AD, o pacientams, sergantiems ne tik AD, bet ir gretutinėmis alerginėmis ligomis (AR, BA), normalus bendrojo IgE kiekis nustatytas tik 10 proc. Bendrojo IgE kiekis, sergantiesiems AD, yra susijęs su AD sunkumu.
Tiriant dėl maisto alergijos, bendrojo IgE kiekis taip pat neturėtų būti atliekamas maisto alergijai diagnozuoti. Maisto alergiją padeda diagnozuoti odos dūrio, dūrio-dūrio mėginiai, specifinių IgE koncentracija kraujyje, o „aukso standartas“ yra provokacinis peroralinis mėginys. Į atliktą tyrimą buvo įtraukti vaikai, kuriems buvo diagnozuotas maisto sukeltas dermatitas, t.y. Bendrojo IgE nustatymas nėra tikslus metodas alerginių ligų diagnozavimui. Normalus bendrojo IgE kiekis neekskliuduoja alerginės ligos buvimo, o padidėjęs kiekis gali būti nustatomas ir nealergiškiems žmonėms. Taip yra todėl, kad nustatomas bendrojo IgE kiekis susideda iš alergenui specifiško IgE ir nežinomo specifiškumo IgE.
Mūsų tyrimo duomenimis, normalus bendrojo IgE kiekis statistiškai reikšmingai dažniau buvo sergantiesiems vien atopiniu dermatitu nei atopiniu dermatitu su gretutinėmis alerginėmis ligomis, bei vaikams sergantiems maisto sukeltu dermatitu nei atopiniu dermatitu. Septintadaliui vaikų, kuriems buvo nustatyta padidėjusi specifinių IgE koncentracija, bendrojo IgE kiekis buvo normalus.
Bendrojo IgE kiekis nėra tikslus metodas alerginių ligų diagnozavimui, todėl jei yra aiškūs alerginės ligos simptomai, reikėtų atlikti alergologinį ištyrimą nepriklausomai nuo bendrojo IgE kiekio. Tad norint tiksliai išsiaiškinti paciento diagnozę, rekomenduojami kiti alergijos tyrimai. Vieni iš jų - jau minėti molekuliniai alerginiai tyrimai, suteikiantys galimybę itin išsamiai išanalizuoti konkrečią paciento situaciją.
tags: #imunoglobulinas #e #norma #vaikams