Naujagimių anomalijos, ypač įgimtos širdies ydos, reikalauja skubaus gydymo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias naujagimių anomalijas, ypač daug dėmesio skiriant įgimtoms širdies ydams, jų diagnostikai, gydymui ir priežiūrai. Taip pat aptarsime kitas būkles, tokias kaip naujagimių gelta, kvėpavimo sutrikimai, infekcijos ir žarnyno problemos, su kuriomis gali susidurti naujagimiai, ypač neišnešioti.
Įvadas
Per pastaruosius 20-30 metų medicinos srityje, ypač akušerijoje, įvyko didelių laimėjimų, leidžiančių geriau diagnozuoti ir gydyti vaisiaus būkles ir įgimtas anomalijas. Įgimtos širdies ydos yra vienos dažniausių anomalijų, reikalaujančių skubaus gydymo. Ankstyva diagnostika yra ypač svarbi, nes ji leidžia laiku pradėti gydymą ir pagerinti kūdikio prognozę. Ginekologų, vaikų kardiologų, neonatologų ir genetikų bendradarbiavimas yra būtinas norint užtikrinti optimalią priežiūrą.
Įgimtos Širdies Ydos
Įgimtosios širdies ydos (TLK-10-AM žymimos Q20-Q25 kodais) - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui. Kritinės ydos - su gyvybe nesuderinami pakitimai, kai būtinas operacinis gydymas. Nemaža dalis įgimtųjų širdies ydų nustatomos prenataliniu laikotarpiu.
Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus. 3 naujagimiams iš 1 tūkst. (iki 100 per metus) širdies yda būna kritinė - sudėtinga, nesuderinama su gyvybe, kai prireikia skubios chirurginės procedūros ar operacijos.
Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams yra šios:
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
- Skilvelių pertvaros defektas (30,5 proc.)
- Prieširdžių pertvaros defektas (9,8 proc.)
- Atvirasis arterinis (Botalo) latakas (9,7 proc.)
- Plaučių arterijos angos susiaurėjimas (6,9 proc.)
- Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) (6,8 proc.)
- Aortos angos susiaurėjimas (6,1 proc.)
- Falloto tetrada (5,8 proc.)
- Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (4,2 proc.)
- Išlikęs arterinis kamienas (2,2 proc.)
- Triburio vožtuvo neišsivystymas (1,3 proc.)
- Kitos (16,5 proc.)
Įgimtų Širdies Ydų Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kai kurios įgimtosios širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai, sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį širdies vystymuisi turi alkoholis. Paplitus alkoholizmui tarp moterų, padažnėjo ir naujagimių, sergančių embriofetaliniu alkoholio sindromu. Didesnė tikimybė diagnozuoti širdies ydą yra neišnešiotiems naujagimiams.
Daugeliu atvejų širdies defektų priežastis nėra žinoma. Širdis susiformuoja tarp 6 ir 12 nėštumo savaičių (taigi anksčiau, nei moteris supranta, kad laukiasi). Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.
Dauguma įgimtųjų širdies ydų nėra paveldimos. Tiesa, tėvams, kurie turi vieną vaiką, sergantį širdies yda, yra šiek tiek didesnė (apie 3 proc.) rizika, kad kitą vaiką vargins panašios problemos. Yra keletas širdies ydų, kurios yra paveldimosios, tokios kaip Marfano sindromas ir hipertrofinė kardiomiopatija.
Hemodinaminė Įgimtųjų Širdies Ydų Klasifikacija
Nuo arterinio latako priklausomos ydos:
- Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) kairiojo skilvelio išstūmio trakte: Jų metu pasireiškia ūminė širdies perkrova spaudimu. Šiai grupei priklauso aortos vožtuvo stenozė (AoVS), aortos koarktacija (AoKo), kairiosios širdies pusės hipoplazijos sindromas (KŠHS), aortos lanko nutrūkimas. Esant šioms ydoms, širdies skilvelių sienelės hipertrofuoja, netenka elastingumo, sutrinka sistolinė ir diastolinė skilvelių funkcijos.
- Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) dešiniojoje širdies pusėje: Sutrinka kraujo nutekėjimas iš dešiniosios širdies pusės į plautinį kamieną. Tai vadinamosios mėlynosios širdies ydos: plautinio kamieno (plaučių arterijos) vožtuvo stenozė (PAVS), plautinio kamieno stenozė (PAS) ar atrezija (PAA), triburio vožtuvo atrezija (TVA), Falloto tetrada. Dėl kliūties dešiniojoje širdies pusėje arba plaučių kamiene veninis kraujas iš dešiniųjų širdies ertmių nuteka į kairiąsias (vyksta kraujo nuosrūva iš dešinės į kairę). Kraujyje stiprėja hipoksemija, padidėja kraujo klampumas, kyla trombozės grėsmė.
- Paralelinė kraujotaka: Stambiųjų kraujagyslių transpozicijos (SKT) yda.
Įgimtos širdies ydos, nepriklausomos nuo AAL:
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
- Pasireiškia širdies ir plaučių perkrova padidėjusiu kraujo tūriu dėl vykstančių nuosrūvų (šuntų) iš kairės į dešinę. Šiai grupei priskiriamos šios ydos: prieširdžių pertvaros defektas (PPD), skilvelių pertvaros defektas (SPD), atrioventrikulinės pertvaros komunikacija (AVK), atvirasis arterinis latakas (AAL). Dėl šių ydų dalis oksigenuoto kraujo iš kairiųjų širdies ertmių nuteka į dešiniąsias širdies ertmes, plautinį kamieną ir plaučius, intensyvėja plaučių kraujotaka, plečiasi perkrautos širdies dalys, nukenčia sistolinė skilvelių funkcija. Grėsminga komplikacija - plautinė hipertenzija.
Sudėtinės sudėtingos širdies ydos:
- Visiškai anomalus plaučių venų drenažas su plaučių venų obstrukcija, bendras skilvelis, bendras arterinis kamienas.
Diagnostika
Anamnezė: nėščiosios infekcija, žalingi įpročiai, įgimtosios širdies ydos šeimoje, paveldimoji patologija, antenatalinė diagnostika (nustatyta vaisiaus raidos patologija, įgimtosios širdies ydos, kt.).
Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai: naujagimio apžiūra (tachipnėja, generalizuota (centrinė) odos cianozė, blyškumas, marmuriškumas, pilkšvumas, periferinė edema), auskultacija (širdies tonų stiprumas, ritmiškumas, širdies ūžesiai), palpacija (hepatomegalija, a. femoralis ir kitų kraujagyslių pulso apčiuopa), arterinio kraujo spaudimo (AKS) visose galūnėse matavimas.
- Naujagimiams AKS matuojamas ultragarsiniais arba oscilometriniais prietaisais. Tai neinvazinis informatyvus metodas, kuris leidžia stebėti AKS ir diagnozuoti arterinę hipertenziją. Šio tyrimo tikslumas priklauso nuo veržiamojo raiščio dydžio, naujagimio judesių, raumenų įsitempimo. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose taikomas ir invazinis (intravaskulinis) AKS matavimo metodas. Jis yra tiksliausias, tačiau retai naudojamas dėl infekcijos, kraujavimo, kraujagyslių trombozės rizikos. Tinkamas veržiamasis raištis turi apimti du trečdalius žasto arba šlaunies ilgio. Jeigu jis per siauras, išmatuojamas didesnis AKS. Matuojant ant kojos, veržiamasis raištis uždedamas ant apatinio vidurinio šlaunies trečdalio.
- AKS matuojamas ne mažiau kaip 3 kartus, darant 2 min. pertraukas, kai naujagimis ramus. Galutiniu rezultatu laikomi mažiausi duomenys.
- Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę.
Postnatalinė diagnostika:
- Elektrokardiografija: Elektrokardiografas fiksuoja elektrinius impulsus iš širdies, parodo širdies ritmą ir dažnį. Elektrokardiograma parodo, ar nė viena iš širdies kamerų nedirba sunkiau nei paprastai. Metaliniai kontaktai arba lipnūs pleistro gabalėliai yra tvirtinami prie vaiko rankų, kojų bei krūtinės, tada prijungiami prie įrašančio aparato. Elektrokardiograma yra neskausminga ir trunka apie 5 min. Vaikams, kuriems pasireiškia alpimas ir galvos sukimasis, gali prireikti ilgesnio elektrokardiogramos įrašinėjimo (24 val.) mažu aparatu, kuris gali būti prisegamas prie diržo ir naudojamas namuose.
- Krūtinės rentgenoskopija: Leidžia pamatyti širdies dydį ir padėtį, oro išsiplėtimą plaučiuose.
- Širdies kateterizacija: Yra labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šis metodas taikomas ir gydant daugelį širdies defektų, kurie anksčiau buvo operuojami, pavyzdžiui, uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus. Kateteris įstumiamas į veną dešiniojoje kirkšnyje specialia adata ar atlikus mažą pjūvį, kol pasiekia širdį (matoma specialiame ekrane). Imami kraujo pavyzdžiai iš širdies deguonies kiekiui pamatuoti ir spaudimui kiekvienoje kameroje patikrinti. Taip pat yra atliekama angiokardiograma arba angiograma - suleidus dažomosios medžiagos į kateterį ir atliekant rentgeną matoma, kaip kraujas teką per širdį. Tyrimas parodo visus struktūrinius apsigimimus tiek širdyje, tiek venų bei arterijų tinkle. Kateterizacija paprastai trunka 1-2 val.
Klinikiniai įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL požymiai:
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
- Ūmios širdies perkrovos spaudimu klinika, jei yra kliūtis kairiojoje širdies pusėje: staiga 3-5 gyvenimo parą arba vėliau (2-3 savaitę) po gimimo išsivysto hipoperfuzija, hipotenzija, metabolinė acidozė, vidaus organų hipoperfuzija, kardiogeninio šoko požymiai (naujagimis, kurio būklė buvo gera, staiga nustoja žįsti, tampa vangus, mieguistas, pakinta jo kūno spalva, oda tampa pilkšvai melsva, marmurinė, vėsi, padažnėja kvėpavimas), auskultuojant girdima tachikardija, gali būti girdimas galopo ritmas, išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas (oligurija, anurija).
- Klinikiniai mėlynųjų širdies ydų požymiai: greitai po gimimo palaipsniui tampa matoma generalizuota odos cianozė, tachipnėja, įvairaus stiprumo šiurkštus sistolinis ūžesys.
- Širdies perkrovimo tūriu simptomai: klinikiniai požymiai išsivysto palaipsniui, naujagimo būklė blogėja lėtai. Maitinamas naujagimis dažnai kvėpuoja, nesuvalgo reikiamo pieno kiekio, pavargsta žįsdamas, priauga mažai svorio. Ilgainiui tachipnėja vargina ir ramybėje, auskultuojant širdį, girdimas pučiamasis, šiurkštus sistolinis ūžesys, palpuojant pilvą apčiuopiamos padidėjusios kepenys, gali būti periferinių edemų.
Klinikiniai neišnešiotų naujagimių AAL požymiai: dažniausiai atsiranda 5-7 gyvenimo parą: kvėpavimo nepakankamumo simptomai (padažnėjusi apnėja, tachipnėja, gausūs krepitaciniai karkalai plaučiuose, didėjantis deguonies poreikis, dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV), pastovaus teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) būtinybė), širdies nepakankamumo simptomai, tachikardija, didelis puslinis spaudimas (dėl sumažėjusio diastolinio spaudimo), sustiprėjęs širdies trinksnis, šiurkštus sistolinis ūžesys, nestabili kraujo dujų sudėtis (sumažėjęs PaO2, padidėjęs PCO2).
Kiti įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL diagnostikos metodai: pulsoksimetrija (SpO2 stebėsena), hiperoksijos testas, tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, kardioechoskopija, kompiuterinė tomografija naudojant kontrastinę medžiagą, širdies branduolių magnetinis rezonansas.
- Hiperoksijos testu nustatomas parcialinis (dalinis) deguonies slėgis arteriniame kraujyje (paO2), tiekiama 100 proc. deguonies, po 5-10 min. vėl nustatoma, koks yra paO2, ir vertinami rezultatai. Jei po 100 proc. deguonies tiekimo paO2 <50 mm Hg - įgimtoji mėlynoji širdies yda arba yra išlikusi naujagimio plautinė hipertenzija (NIPH). Jei paO2 <150 mm Hg - NIPH. Jei paO2 >150 mm Hg - parenchiminė plaučių liga. PaO2 >300 mm Hg yra norma.
Įgimtųjų Širdies Ydų Eigos Vertinimas ir Gydymo Taktika
- Nereikšmingos šuntinės ydos (mažas ar vidutinio dydžio PPD, mažas ar vidutinis AAL, mažas SPD): klinikiniai požymiai dažniausiai nematomi, gydymas nereikalingas, naujagimio būklę turi stebėti neonatologas, šeimos gydytojas, pirmąjį gyvenimo mėnesį konsultuoja vaikų kardiologas neatidėliojant.
- Reikšmingos šuntinės ydos (didelis PPD, didelis AAL, vidutinio dydžio ar didelis SPD, AVK): dažniausiai išsivysto lėtinio stazinio širdies nepakankamumo požymiai, todėl skiriamas širdies nepakankamumo gydymas, stebimas naujagimio svorio augimas, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu. Būtina ir vaikų kardiochirurgo konsultacija.
- Nereikšmingos stenozinės ydos (lengva PAVS ar PAS, lengva AoVS ar AoS): klinikiniai požymiai dažniausiai nesunkėja, gydymas nereikalingas, būtina stebėti svorio augimą, vertinti stenozės sunkumo laipsnį, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu.
- Reikšmingos stenozinės ydos (vidutinio sunkumo PAVS, PAS, AoVS, AoS, Falloto tetrada): palaipsniui išsivysto hipokesimijos arba sisteminės kraujotakos nepakankamumo požymiai (cianozė arba blyškumas, dusulys), naujagimį būtina perkelti į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą bei siųsti konsultuotis su vaikų kardiochirurgu.
- Sunkios kritinės obstrukcinės ydos (sunki PAVS, PAS ar PAA, TVA, AoKo, aortos lanko nutrūkimas, KŠHS, VAPVD): greitai blogėja naujagimio būklė per pirmąjomis paras po gimimo, neapčiuopiamas a. femoralis pulsas, didėja viso kūno cianozė - stabilizavus būklę, naujagimis būtinai skubiai perkeliamas į artimiausią širdies chirurgijos centrą.
Gydymas
Nuo AAL priklausomos įgimtosios širdies ydos:
- Prostaglandino E1 (PGE1) infuzija: Indikacijos: nuo AAL priklausomos plautinės arba sisteminės kraujotakos atvejais, jei yra sunki cianozė (SaO2 <80 proc.), metabolinė acidozė (pH <7,3), šoko požymių. PGE1 švirkščiama į periferinę arba centrinę veną. Išsivysčius apnėjai, būtina naujagimį intubuoti ir ventiliuoti, nemažinant prostaglandino dozės ir nenutraukiant PGE1 infuzijos.
- Sisteminės ir plautinės kraujotakos subalansavimas, jei yra kritinė obstrukcija kairiojoje širdies pusėje: PGE1 infuzija ir adekvati ventiliacija, nepadidinant plautinės kraujotakos (teigiamas slėgis iškvėpimo pabaigoje 4-6 cm H2O, ventiliacija kambario oru, palaikant SaO2 75-85 proc. ir stengiantis, kad neatsirastų respiracinės alkalozės).
- Endotrachėjinė intubacija: Indikacijos: sunkus kvėpavimo nepakankamumas, metabolinė acidozė, sutrikusi mikrocirkuliacija.
- Miokardo inotropijos gerinimas: 3-5 µg/kg kūno svorio/min. dopamino infuzija. Esant stabiliam AKS, galima skirti sisteminio poveikio vazodilatatorių milrinoną (fosfodiesterazės III inhibitorių), kuris pagerina miokardo kontraktilumą, veikia miokardo disfunkciją, sukelia kraujgyslių sienelių lygiųjų raumenų vazodilataciją.
- Hipoglikemijos ir hipokalcemijos koregavimas.
- Naujagimio perkėlimas į specializuotą širdies chirurgijos centrą.
Vidutinio sunkumo ir sunkios stenozinės ydos (PAVS, PAS, FT, AoS): Kartais skiriamas ilgalaikis gydymas beta adrenoblokatoriais (metoprololiu), siekiant sumažinti stenozės progresavimą iki numatomos operacijos.
Įgimtosios širdies ydos, pasireiškiančios dekompensuotu staziniu širdies nepakankamumu: Prieškrūvį mažinant diuretikais, sumažėja dispnėja, deši…
Neišnešiotų Naujagimių Ypatumai ir Priežiūra
Ankstukas - tai netikėtai anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs ypatingas mažylis, kuris, nors trapus ir toks mažas, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas kūdikis yra gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jo svoris gali siekti vos 500 gramų. Anksčiau gimusio naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, tad pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius ankstukui gali tekti praleisti Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje.
Kuo ankstukai skiriasi nuo kitų kūdikių:
- Nestabilus kūno temperatūra.
- Itin plona ir sausa oda.
- Infekcijos.
- Mažas kūno svoris.
- Raukšlėtumas.
- Neritmiškas kvėpavimas.
- Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas.
Neišnešiotų Kūdikių Priežiūra Ligoninėje
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Šioje svetainėje rasite pagrindinę informaciją apie kiekvieną problemą, jos gydymą ir tikėtiną išeitį. Tai padės suprasti naujagimio būklę ir užduoti specifinius klausimus gydytojams. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Iš visų jiems reikalingų dalykų, tai yra lengviausia užduotis. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Tiesa, iš pradžių nerekomenduojama naudoti muilo, be gydytojo paskyrimo negalima tepti kremų, losjonų ar kitų medžiagų, kol nėra būtina, nes jos gali per lengvai susigerti. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Kuo sausesnė oda, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti pažeista. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė. Pasistenkite užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.
Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.
Apnėja
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo).
Bradikardija
Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Tačiau retai tai signalizuoja apie pačios širdies problemas. Personalo atsakas į bradikardiją iš esmės panašus į apnėjos gydymą.
Cianozė
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.
Naujagimių Gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena.
#
tags: #igimtos #naujagimio #anomalijos #reikalaujancios #skubios #pagalbos