Vaikų orientuotas ugdymas: metodai ir jų taikymas

Švietimo srityje vaiko orientuotas ugdymas išsiskiria kaip metodas, kuris teikia pirmenybę individualiems vaiko poreikiams, interesams ir mokymosi stiliams. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs vaiko orientuoto ugdymo metodai, nagrinėjami jų pagrindiniai principai, privalumai ir praktinis įgyvendinimas.

Įvadas į vaiko orientuotą ugdymą

Vaiko orientuotas ugdymas yra požiūris, kuris pripažįsta, kad kiekvienas vaikas yra unikalus besimokantysis, turintis skirtingas stipriąsias puses, pomėgius ir mokymosi stilius. Užuot taikęs visiems vienodą metodą, vaiko orientuotas ugdymas siekia sukurti mokymosi aplinką, kuri atitiktų individualius kiekvieno vaiko poreikius. Šis požiūris pabrėžia aktyvų dalyvavimą, tyrinėjimą ir kritinį mąstymą, suteikdamas vaikams galimybę prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.

Pagrindiniai vaiko orientuoto ugdymo principai

Keli pagrindiniai principai sudaro vaiko orientuoto ugdymo pagrindą:

1. Individualizavimas: Pripažįstant, kad vaikai mokosi skirtingu tempu ir skirtingais būdais, vaiko orientuotas ugdymas pritaiko mokymo metodus ir turinį, kad atitiktų individualius poreikius.
2. Aktyvus dalyvavimas: Vaikai skatinami aktyviai dalyvauti mokymosi procese, užduoti klausimus, tyrinėti savo interesus ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
3. Pasirinkimo laisvė: Vaikams suteikiama galimybė rinktis veiklą ir projektus, leidžiančius jiems siekti savo aistrų ir ugdyti nuosavybės jausmą savo mokymuisi.
4. Patirtinis mokymasis: Pabrėžiant praktinę patirtį ir realaus pasaulio pritaikymą, vaiko orientuotas ugdymas padeda vaikams užmegzti ryšius tarp teorijos ir praktikos.
5. Refleksija: Vaikai skatinami apmąstyti savo mokymosi patirtį, įvertinti savo pažangą ir nustatyti tobulinimo sritis.

Vaiko orientuoto ugdymo metodai

Yra keletas vaiko orientuoto ugdymo metodų, kurių kiekvienas turi savitų stipriųjų pusių ir savybių. Kai kurie iš labiausiai paplitusių metodų apima:

Montessori metodas

Montessori metodas, kurį XX amžiuje sukūrė italų gydytoja ir pedagogė daktarė Maria Montessori, yra edukacinis metodas, pagrįstas idėja, kad vaikai turi įgimtą smalsumą ir norą mokytis, todėl jie turėtų būti skatinami tyrinėti ir atrasti savo aplinką savaip. Montessori metodas išpopuliarėjo ir buvo taikomas daugelyje pasaulio mokyklų.

Taip pat skaitykite: Ankstyvasis ugdymas

Montessori metodas yra orientuotas į vaiką ir jo poreikius. Tikima, jog kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi skirtingas stipriąsias puses, pomėgius ir mokymosi stilių. Leisdamas vaikams tyrinėti savo aplinką ir mokytis savo tempu, Montessori metodas suteikia vaikams galimybę ugdyti savo prigimtinius talentus ir gebėjimus.

Montessori metodas skatina vaikus mąstyti patiems ir priimti sprendimus. Vaikai gali laisvai pasirinkti veiklą, kurioje nori dalyvauti, ir gali dirbti savo tempu. Montessori metodas leidžia vaikams laisvai tyrinėti savo aplinką ir pomėgius. Tai suteikia galimybių kūrybinei raiškai ir padeda vaikams lavinti vaizduotę bei kūrybiškumą.

Montessori metodas skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi ir elgesį. Vaikai mokomi dirbti savarankiškai, laikytis taisyklių ir rutinos, o tai padeda ugdyti savidiscipliną ir atsakomybės jausmą. Montessori metodas pripažįsta, kad vaikai vystosi ne tik akademiškai, bet ir fiziškai, emociškai ir socialiai. Taikant praktinį požiūrį ir akcentuojant vaiko vadovaujamą mokymąsi, Montessori metodas padeda visam vaikui vystytis ir augti. Montessori metodas suteikia vaikams patrauklią, malonią ir sudėtingą aplinką. Vaikai skatinami tyrinėti savo pomėgius ir siekti savo aistrų, o tai ugdo meilę mokytis, trunkančią visą gyvenimą.

Erdvės arba fizinės aplinkos paruošimas yra svarbus Montessori metodologijos aspektas. Kuriant gerai paruoštą aplinką, Montessori metodika siekiama ugdyti tvarkos, ramybės ir pagarbos vaikui jausmą, kartu palaikyti jo augimą ir vystymąsi. Krepšelis yra svarbi Montessori metodo sudedamoji dalis, nes jis suteikia praktinį, organizuotą ir prieinamą požiūrį į mokymąsi, skatinantį tyrinėjimą, atradimus ir augimą. Krepšelis naudojamas kaip priemonė pateikti mokymosi priemones ir žaidimo dalis.

Montessori metodikoje mokymo priemonės yra laikomos krepšeliuose dėl kelių priežasčių:

Taip pat skaitykite: Kada privaloma pranešti apie vaiko išvykimą?

• Organizavimas: krepšeliuose laikomi žaislai ir mokymosi priemones yra tvarkingai sudėti ir lengvai pasiekiamos. Laikant visas vienos žaislo dalis viename krepšelyje, vaikui lengviau susikaupti ir susikoncentruoti į atliekamą užduotį. Baigus žaisti vaikas skatinamas sudėti žaislo dalis atgal į krepšelį. Taip vaikas pripranta susitvarkyti savo aplinką.
• Prieinamumas: krepšeliai leidžia vaikams lengvai pasiekti žaislus ar mokymosi priemones. Pavyzdžiui, dėliones dalis sudėkite į krepšelį, o dėlionės pagrindą padėkite šalia, tai vaiką skatins sudėlioti dėlionę.
• Estetika: krepšeliai yra estetiški ir suteiktia kambariui ramybės ir organizuotumo jausmą.
• Savarankiškumas: Krepšelis taip pat yra būdas ugdyti vaikų savarankiškumą ir atsakomybę. Laikant žaislo dalis ir mokymosi priemones krepšeliuose, vaikas skatinamas imtis iniciatyvos ir dirbti savarankiškai, ugdomas gebėjimas susikaupti ir savarankiškai atlikti užduotis.
• Susikaupimas: Į vieną krepšelį dedamas vienas žaislas ir jo dalys. Taip vaikas lavina savo koncentraciją, nes žaidžia su vienu žaislu vienu metu.

Apgalvotai įrengta Montessori aplinka suteikia vaikui galimybę įgyti praktinius įgūdžius ir tobulinti įvairius gebėjimus. Visa ugdomoji aplinka yra nukreipta į vaiką, o mokymosi temos yra pristatomos individualiai ar mažoms grupėms, todėl vaikai gali mokytis savo ritmu. Nėra padalinto laiko, ugdymas vyksta nepertraukiamai 3 valandų cikle. Vaikai mokosi dirbdami su Montessori priemonėmis, analizuoja ar gilinasi pagal savo susidomėjimo sritį. Jie prižiūri savo mokymąsi ir tampa atsakingi už jį. Vaikai ugdomojoje aplinkoje nuo pat mažens susipažįsta su įvairiomis mokymosi sąvokomis sensoriniu, patyriminiu būdu. Nuo pat pirmojo įžengimo į Montessori aplinką puoselėjama tvarka, kordinacija, susikaupimas ir savarankiškumas. Mokymas vyksta mišraus amžiaus grupėje (trys amžiai), kuri siūlo ne tik platų spektrą veiklų, tačiau leidžia vaikams mokytis vieniems iš kitų ir padėti. Tris metus praleisdami vienoje aplinkoje jie save suvokia kaip dalį bendruomenės, kur kiekvienas turi savo asmeninius poreikius ir įsipareigojimus grupei.

Montessori aplinkoje laisvė reiškia galimybę vaikui rinktis veiklą, tyrinėti savo interesus ir mokytis praktiškai. Tačiau ši laisvė visada egzistuoja su ribomis - jos padeda vaikui ugdytis savikontrolę, socialinius įgūdžius ir atsakomybę. In the Montessori classroom, freedom is not merely the absence of restrictions; it is the opportunity for children to choose their paths in learning. This autonomy empowers them to follow their interests, make decisions, and take ownership of their educational journey. By allowing children the freedom to select activities, they engage more deeply, fostering intrinsic motivation and a genuine love for learning. This self-directed exploration leads to a greater understanding of their own abilities and preferences.

While freedom is essential, it must be accompanied by limits. Limits provide the necessary boundaries within which children can explore safely and constructively. These boundaries are not arbitrary; rather, they are carefully designed to promote respect for oneself, others, and the environment. In a Montessori classroom, limits might include guidelines for group work, respect for materials, and the importance of maintaining a peaceful learning environment.

Establishing limits teaches children about responsibility and the consequences of their choices. It helps them navigate social interactions, understand the needs and feelings of others, and develop self-discipline. These skills are crucial not only in a classroom setting but also in life beyond school.

Projektinis mokymasis (PBL)

Projektinis mokymasis (PBL) išsiskiria tuo, kad jis apjungia teoriją ir praktiką, skatina mokinius spręsti realaus pasaulio problemas ir mokytis bendradarbiaujant. Projektinio mokymosi metodas patrauklus ir duoda puikių rezultatų visose vaikų amžiaus grupėse. Nors yra daugybė ugdymo metodų, projektinis mokymasis vis dažniau įvardijamas kaip vienas iš efektyviausių būdų ugdyti šiuolaikinius vaikus. Jis ne tik skatina akademinius pasiekimus, bet ir formuoja būtinus gyvenimiškus įgūdžius - gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir kūrybiškai spręsti problemas.

Taip pat skaitykite: Atostogos auginant vaiką

STEAM/STREAM metodai

STEAM (Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) ir jo išplėstinė versija STREAM (su papildomu skaitymo ir rašymo aspektu) integruoja įvairias disciplinas, skatina analitinį ir kūrybinį mąstymą.

Miško mokykla

Miško mokykla (Peter Haoughton ir Jane Woooll) … Nors šis metodas užtikrina struktūruotą mokymosi procesą, jis dažnai neskatina kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir praktinio žinių taikymo.

Vaiko orientuoto ugdymo privalumai

Vaiko orientuotas ugdymas turi daug privalumų vaikams, įskaitant:

• Padidėjęs įsitraukimas: Kai vaikai gali pasirinkti veiklą ir projektus, kurie atitinka jų interesus, jie labiau įsitraukia į mokymosi procesą.
• Patobulintas kritinis mąstymas: Vaiko orientuotas ugdymas skatina vaikus mąstyti patiems, užduoti klausimus ir ieškoti sprendimų, ugdant kritinio mąstymo įgūdžius.
• Padidėjęs savarankiškumas: Suteikiant vaikams galimybę prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, vaiko orientuotas ugdymas ugdo savarankiškumą ir savidiscipliną.
• Pagerinti socialinius įgūdžius: Bendradarbiavimo veikla ir grupiniai projektai skatina bendravimą, komandinį darbą ir empatiją, tobulinant socialinius įgūdžius.
• Sustiprintas kūrybiškumas: Vaikai skatinami tyrinėti savo vaizduotę ir reikšti save kūrybingai, puoselėjant naujoves ir problemų sprendimo įgūdžius.

Vaiko orientuoto ugdymo įgyvendinimas

Vaiko orientuoto ugdymo įgyvendinimas reikalauja sąmoningo požiūrio ir įsipareigojimo sukurti palankią mokymosi aplinką. Štai keletas pagrindinių žingsnių:

1. Sukurkite palaikančią aplinką: Ugdykite klasės aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir vertinami.
2. Įvertinkite individualius poreikius: Skirkite laiko, kad suprastumėte individualius kiekvieno vaiko poreikius, stipriąsias puses ir mokymosi stilius.
3. Sukurkite lanksčias mokymo strategijas: Kurkite lanksčias mokymo strategijas, kurios pritaikytų skirtingus mokymosi stilius ir poreikius.
4. Pasiūlykite pasirinkimą ir galimybes: Suteikite vaikams galimybę rinktis veiklą ir projektus, leidžiančius jiems siekti savo interesų ir ugdyti nuosavybės jausmą savo mokymuisi.
5. Skatinkite bendradarbiavimą: Įtraukite bendradarbiavimo veiklą ir grupinius projektus, kad skatintumėte bendravimą, komandinį darbą ir socialinius įgūdžius.
6. Pateikite konstruktyvų grįžtamąjį ryšį: Pateikite vaikams konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, kuris pabrėžia jų stipriąsias puses ir pasiūlo tobulinimo sritis.
7. Apmąstykite ir įvertinkite: Reguliariai apmąstykite savo mokymo praktiką ir įvertinkite vaiko orientuoto ugdymo veiksmingumą.

Ugdymo tikslai ir vertybės

Įvairios ugdymo įstaigos, taikančios vaiko orientuotus metodus, pabrėžia tam tikrus tikslus ir vertybes. Pavyzdžiui, „Mamos delne“ darželis siekia, kad kiekvienas vaikas būtų asmenybė, trokštanti pažinti, gebanti kurti ir išsiskirianti pasiekimais. Jie siekia ugdyti smalsią, kūrybingą ir aktyvią asmenybę, ugdyti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus bei atskleisti ir plėtoti vaikų talentus, kurie padėtų pasiekti išskirtinių pasiekimų. Jų vertybės apima savarankiškumą, darbštumą, draugiškumą ir pilietiškumą, pabrėžiant gebėjimą savarankiškai ieškoti sprendimų, ilgalaikes pastangas, bendradarbiavimą ir rūpestį kitais.

Pedagogai, dirbantys pagal vaiko orientuotus metodus, stengiasi gerbti, išgirsti ir suprasti kiekvieną vaiką. Jie yra rūpestingi, paslaugūs, atidūs, nuoširdūs ir kantrūs, kalba tyliai, ramiai, visada su šypsena ir gera nuotaika. Jie pasižymi aukštu pedagoginiu meistriškumu, yra kūrybiški ir nuolat besimokantys.

Esminės ugdymo nuostatos

Esminės ugdymo nuostatos, kuriomis vadovaujamasi vaiko orientuotame ugdyme, apima:

• Vaikas - ugdymo centras: Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiama iš vaiko pozicijų, jo akimis, remiantis jo patirtimi.
• Ugdymas moksliškai pagrįstas: Ugdymo procesas organizuojamas remiantis naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis.
• Visuminis ugdymo proceso integralumas užtikrina įvairių vaiko galių plėtotę ir visų ugdymo sričių darną.
• Kontekstualumas: Kadangi kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendinat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas didelį dėmesį skiriame ugdymo turinio kontekstualumui.
• Į vaiko sėkmę orientuotas ugdymas(is): Ugdymo(si) procesas yra organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas nuolat galėtų patirti sėkmę.
• Žaidimas - kaip ugdymo(si) metodas: Žaidimas turi esminę reikšmę ankstyvajai vaiko raidai.
• Vaizduotė: Tai - tiltas jungiantis ikimokyklinį ir pradinį ugdymą. Kuo lakesnė ikimokyklinuko vaizduotė, tuo lengviau jam įsitraukti į mokymosi veiklas ir kurti konstruktyvų dialogą su suaugusiuoju.
• Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU): Realizuojant „LIONS QUEST“ programą ugdomas mokinių savimonė, atsakingų ir konstruktyvių sprendimų priėmimas, pozityvių santykių formavimas, veiksmingas konfliktų sprendimas, socialinis sąmoningumas ir emocijų bei elgesio valdymas siekiant savo tikslų.
• Akademiniai gebėjimai: Tai - svarbi ugdymo sritis. Akademinius gebėjimus ugdome taikant Jungtinės Karalystės geriausių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų patirtį bei Klaipėdos licėjaus autorinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą.
• Ugdymo tęstinumas: Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas.

Gebėjimų ugdymas

Harvardo universiteto profesorius ir Inovacijų laboratorijos vyriausiasis ekspertas dr. Tony Wagner išskiria 7 svarbiausius gebėjimus sėkmei ateities pasaulyje pasiekti. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes bei šias žinias integruoti ir kurti naujas bendradarbiaujant, veikiant kartu. Mes Harvardo universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner išskirtus gebėjimus laikome itin svarbiais ir jų ugdymui skiriame didžiausią dėmesį.

Šie gebėjimai apima:

• Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas
• Bendradarbiavimas ir lyderystė
• Judumas ir prisitaikymas
• Iniciatyvumas ir verslumas
• Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija
• Informacijos paieška ir analizė
• Smalsumas ir kūrybingumas

Ugdymo organizavimas

Ugdymo įstaigose, taikančiose vaiko orientuotus metodus, ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus. Pavyzdžiui, ugdymo įstaiga atidaroma 7.30 val., pamokėlės prasideda 9 val. Vaikai iki pirmos pamokėlės bendrauja su bendraamžiais, dalyvauja ryto mankštoje, žaidžia, konstruoja bei užsiima kita kūrybine veikla. Kiekvieną dieną iki 14 val. organizuojamos 5 pamokėlės, kurių veikla integruota pagal temas, vykdomus edukacinius projektus. Vaikai mokomi skaitymo ir rašymo pradmenų, matematikos, anglų k., pasaulio pažinimo, vyksta technologijų, šachmatų, dailės, muzikos, šokių užsiėmimai, teatro pamokėlės. Mokykloje organizuojamos specializuotos korekcinės mankštos, kūno kultūros užsiėmimai.

Nuo 14.00 val. iki 17.00 val. vyksta popamokinė meninė, inžinerinė, sportinė veikla pagal vaikų poreikius. Taip pat organizuojamos sveiką gyvenseną ugdančios veiklos, aktyvi pažintinė ir žaidybinė veikla lauke. Nuo 17.00 iki 18.00 val. mokykloje veikia budinti grupė, kurioje vaikai užsiima įvairia veikla pagal poreikius. 2 kartus per mėnesį grupės pedagogas organizuoja temines išvykas, ekskursijas, kurių metu vaikai pagilina, pritaiko jau turimas žinias, pakartoja tai, kas išmokta, ugdo vaikų socialines emocines kompetencijas, skatina jų saviraišką. 1-2 kartus per mėnesį vaikai dalyvauja bendruose mokyklos edukaciniuose projektuose. Socialinio emocinio ugdymo programa yra integruota į visą ugdymo procesą.

Netradiciniai ugdymo metodai

Vaiko orientuotas ugdymas dažnai apima netradicinius ugdymo metodus, tokius kaip:

• Skirtingų mokymo(si) stilių taikymas pagal H. H. Gardnerio ir jo pasekėjų išplėtotos ugdymo teorijos tikslas - kuo anksčiau ir tiksliau atpažinti kiekvienos asmenybės prigimtį, ją atskleisti tiek vaikui, tiek ir jo tėvams, padėti vaikui eiti pačiu tikriausiu ir tiesiausiu keliu, vedančiu į kiekvieno vaiko sėkmę ir laimę gyvenime.
• Naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodas: Naratyvinis žaidimas yra menamas, vaizduote paremtas, kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą.
• Miško mokykla (Peter Haoughton ir Jane Woooll) … Nors šis metodas užtikrina struktūruotą mokymosi procesą, jis dažnai neskatina kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir praktinio žinių taikymo.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Ugdymosi sričių kontekstai

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Kiekvienai ugdymosi sričiai būdingi tam tikri kontekstai:

• žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

tags: #i #vaika #orientuotas #ugdymas