Įvadas
Vaiko orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų yra itin svarbus etapas, kuris formuoja tolesnį vaiko vystymąsi. Šiame laikotarpyje vaikai sparčiai auga, mokosi ir tyrinėja pasaulį, todėl jiems reikalinga aplinka, kuri skatintų jų smalsumą, savarankiškumą ir kūrybiškumą. Straipsnyje aptarsime vaiko orientuoto ugdymo principus, metodus ir priemones, kurios padeda užtikrinti harmoningą vaiko raidą.
Pagrindiniai vaiko orientuoto ugdymo principai
Vaiko orientuotas ugdymas grindžiamas humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra, ir skatina jo individualią pažangą. Štai keletas esminių principų:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovė: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė: Ugdymas turi atitikti vaiko amžių, individualius poreikius ir galimybes.
- Žaismės principas: Žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė, leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turi atsižvelgti į vaiko kultūrinę aplinką, tradicijas ir vertybes.
- Integralumo principas: Ugdymas turi būti visapusiškas, apimantis fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę vaiko raidą.
- Įtraukties principas: Visi vaikai turi turėti galimybę dalyvauti ugdymo procese, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, poreikių ar socialinės padėties.
- Kontekstualumo principas: Ugdymas turi būti susietas su realiu vaiko gyvenimu, jo patirtimi ir aplinka.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas turi būti vaiko partneris, padedantis jam tyrinėti, atrasti ir mokytis.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Svarbu neskubinti vaiko, leisti jam gilintis į temas ir veiklas, kurios jį domina.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo metodai ir priemonės
Siekiant įgyvendinti vaiko orientuoto ugdymo principus, svarbu taikyti tinkamus ugdymo metodus ir priemones. Štai keletas pavyzdžių:
- Žaidimai: Žaidimai yra pagrindinė priemonė, skatinanti vaiko pažinimą, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinę raidą.
- Tyrinėjimas: Vaikai natūraliai smalsūs, todėl svarbu sudaryti jiems sąlygas tyrinėti aplinką, eksperimentuoti ir atrasti naujus dalykus.
- Kūrybinė veikla: Piešimas, lipdymas, dainavimas, šokis ir kitos kūrybinės veiklos padeda vaikams išreikšti save, lavinti vaizduotę ir smulkiąją motoriką.
- Bendravimas: Bendraudamas su suaugusiaisiais ir kitais vaikais, vaikas mokosi kalbos, socialinių įgūdžių, empatijos ir bendradarbiavimo.
- Savarankiška veikla: Svarbu skatinti vaiko savarankiškumą, leidžiant jam pačiam priimti sprendimus, pasirinkti veiklas ir spręsti problemas.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Kada privaloma pranešti apie vaiko išvykimą?
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės kontekstas
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Taip pat skaitykite: Atostogos auginant vaiką
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų kontekstas
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ugdymosi sritys
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
„Mūsų sveikata ir gerovė“
Ši sritis apima vaiko fizinę, emocinę ir socialinę gerovę, sveikos gyvensenos įgūdžius, saugumą ir savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Palikti vaiką automobilyje Lietuvoje: rizika ir pasekmės
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
„Aš ir bendruomenė“
Ši sritis apima vaiko socialinę raidą, bendravimo įgūdžius, pagarbą kitų žmonių jausmams ir nuomonei, pilietiškumą ir patriotiškumą.
„Aš kalbų pasaulyje“
Ši sritis apima vaiko kalbos raidą, gebėjimą išreikšti savo mintis ir jausmus, klausymo ir supratimo įgūdžius, domėjimąsi literatūra ir kitomis kalbomis.
„Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
Ši sritis apima vaiko pažintinę raidą, smalsumą, gebėjimą stebėti, analizuoti, lyginti, klasifikuoti ir spręsti problemas, domėjimąsi gamta, mokslu ir technologijomis.
„Kuriu ir išreiškiu“
Ši sritis apima vaiko kūrybinę raidą, vaizduotę, gebėjimą išreikšti save įvairiomis meno formomis, domėjimąsi kultūra ir menu.
Ankstyvojo amžiaus vaikų fizinis aktyvumas
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos. Ugdymo turinys sudarytas remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, atskleidžiant svarbiausias pasiekimų sričių charakteristikas; orientuotas į vaikų kompetencijų visuminį ugdymą(si).
Ugdymo organizavimas
Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų.
Ugdymo(si) veikla orientuota į pagrindinius vaiko poreikius: saugumą, savarankiškumą, aktyvumą, žaidimą, bendravimą, bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką. Grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti. Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos.
Ugdymo įstaigos
Įstaigoje taikomas kūrybinis - visuminis (kompleksinis) ugdymas. Įstaigoje vaikai ugdomi nuo rugsėjo 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.
Priėmimo tvarka
Paslauga teikiama vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės Mero potvarkiu „Dėl vaikų priėmimo į Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vietų skaičius grupėse nustatomas pagal Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Esant laisvų vietų Švietimo įstaigose, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje. Prašymai priimami visus metus (kiekvieną darbo dieną, darbo valandomis) ugdymo įstaigose, Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje arba internetu. Tėvai (globėjai), norintys pateikti prašymą elektroniniu būdu jungiasi per elektroninius valdžios vartus. Priimamų vaikų sąrašai sudaromi remiantis Savivaldybės duomenų bazėje esančiais kriterijais ir algoritmais suvestų duomenų pagrindu iki gegužės 1 d., kuriuos suveda Švietimo įstaigų, Savivaldybės duomenų bazės tvarkytojai. Priimamų vaikų sąrašai patvirtinami iki kiekvienų metų birželio 1 d.
Apie vaikui skirtą vietą švietimo įstaigoje tėvai (globėjai) informuojami jų prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Tėvai (globėjai), negalintys pasirašyti sutarties per nustatytą laikotarpį dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykimo), apie tai turi pranešti Švietimo įstaigos vadovui raštu (elektroniniu laišku ar registruotu laišku) ir informuoti apie Švietimo įstaigos lankymo pradžią bei dokumentų pateikimo datą. Nepasirašius sutarties, nepranešus apie neatvykimą nurodant pateisinančias priežastis ir nepateikus reikiamų dokumentų (per nustatytą 10 kalendorinių dienų terminą), vaikas netenka vietos Švietimo įstaigoje. Vaiko vieta priimamų ir laukiančių vaikų sąrašuose neišsaugoma. Jei ilgą laiką (2 mėn.) vaikas nelanko įstaigos ir tėvai nepateikia pateisinančių priežasčių, vaiko lankymas sustabdomas.
Mokesčiai
Už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas daugiau nei 4 val. per dieną, tėvai(globėjai) moka mokestį už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti už kiekvieną vaiko lankytą ir nelankytą dieną.
Skiepijimai
Priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas bus reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę. Tokie patys reikalavimai bus taikomi ir vaikams, kurie jau lanko ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir kasmet pateikia „Vaiko sveikatos pažymėjimą“. Įsidėmėtina, kad „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos. Rekomenduojama laikytis vaikų skiepijimo kalendoriuje numatytų terminų, ne vien dėl to, kad nereikėtų papildomai rūpintis dėl priėmimo į ugdymo įstaigą, bet ir dėl to, kad apsaugotume savo vaikus nuo pavojingų ligų.