Hormonų įtaka nėštumo pradžioje: apžvalga

Nėštumas - tai sudėtingas ir nuostabus fiziologinis procesas, kurio metu moters organizme vyksta daugybė adaptacinių pokyčių, o vieni iš svarbiausių - hormoniniai pokyčiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius hormoninius pokyčius nėštumo pradžioje, jų įtaką moters organizmui ir vaisiaus vystymuisi.

Hormonų vaidmuo nėštumo pradžioje

Nėštumo metu padidėja kai kurių hormonų, tokių kaip estrogenų, progesterono, relaksino ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG), gamyba. Šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant normalią nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.

Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG)

Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG) - tai hormonas, kuris gaminasi nėštumo metu. Jo koncentracija kraujyje auga labai greitai - per pirmąsias 6 savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienos ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 U/L). Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą atliekant hCG tyrimą praėjus 6-10 dienų nuo apvaisinimo pradžios.

  • βhCG tyrimas: βhCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Šis rodiklis taip pat yra naudojamas kaip vėžio žymuo, nes jo β subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių.
  • βhCG reikšmė onkologijoje: βhCG tyrimas naudingas ne tik onkologinių ligų diagnostikai, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui - gydymo metu rodiklio mažėjimas rodo gerą atsaką į gydymą, o išliekant aukštam ar kylant rodo neefektyvų gydymą. Jeigu po gydymo randame padidėjusį βhCG - galime įtarti ligos atsinaujinimą.
  • hCG lygio stebėjimas: Maždaug 5 nėštumo savaitę tiek hCG, tiek progesterono lygiai gali padėti nuspėti, ar nėštumas vystosi tinkamai. Svarbu stebėti, ar skaičiai didėja. hCG lygis kas 2-3 dienas turėtų padidėti bent 60 proc., o idealiu atveju per kiekvieną 48-72 val.

Estrogenai

Estrogenai - tai „grožio” hormonai, kurie gražina odą. Nėštumo metu estrogenų kiekis didėja, todėl moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Estrogenai atlieka svarbų vaidmenį moters organizme:

  • Skatina vidinio gimdos sluoksnio (endometriumo) atsistatymą ir vešėjimą po mėnesinių.
  • Skatina gimdos kaklelio liaukas gaminti gleives.
  • Skatina gimdos kaklelio minkštėjimą, pakilimą ir atsivėrimą.
  • Skatina lyties organų vystymąsi, krūtų augimą ir pigmentaciją, makšties epitelio augimą ir ragėjimą.
  • Yra svarbūs antrinių lytinių požymių vystymuisi, lytinei elgsenai.
  • Skatina baltymų sintezę kepenyse, kalcio kaupimąsi kauluose, kraujo krešėjimą, plečia kapiliarus.
  • Palaiko lytinės ir šlapimo sistemų struktūrų tonusą bei elastingumą.

Dėl didėjančio estrogenų kiekio nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja.

Taip pat skaitykite: Hormonai ir žindymas

Progesteronas

Progesteronas - tai steroidinis hormonas, atsakingas už mėnesinių ciklą ir nėštumą, gaminamas geltonkūnio ląstelėse, o nėštumo metu - placentoje. Tai lytinis hormonas. Paprastai jo kiekis padidėja nėštumo metu arba vartojant kontraceptikus. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis suyra, o progesterono kiekis vėl sumažėja. O jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis nesuyra ir toliau gamina progesteroną. Susiformavusi placenta taip pat pradeda gaminti progesteroną. Svarbu atkreipti dėmesį, kad progesterono lygis išlieka padidėjęs viso nėštumo metu. Progesterono lygis matuojamas atliekant kraujo tyrimą. Svarbu įsidėmėti, kad skirtingų ciklo fazių bei nėštumo trimestrų metu skirsis ir progesterono lygis.

Progesteronas atlieka svarbų vaidmenį moters organizme:

  • Parengia gimdos gleivinę implantacijai (jei moteris nepastoja, gimdos gleivinė vėliau atkrinta ir pasišalina su menstruaciniu krauju).
  • Slopina ovuliaciją ir apriboja pirminių folikulų brendimą kiaušidėse.
  • Skatina gimdos kaklelio nusileidimą, užsivėrimą, sukietėjimą.
  • Skatina tirštų, gimdos kaklelio kanalą užkemšančių, gleivių gamybą.
  • Lemia bazinės kūno temperatūros (BKT) pakilimą po ovuliacijos per 0,2-0,8oC, kuris išsilaiko iki kitų mėnesinių pradžios.
  • Skatina pieną išskiriančių liaukučių išvešėjimą, sąlygojantį specifinius pojūčius krūtyse.
  • Svarbus nėštumo palaikymui, didina kvėpavimo centro jautrumą CO2, slopina centrinę nervų sistemą, mažina aminorūgščių kiekį serume, skatina azotinių medžiagų išsiskyrimą su šlapimu ir kt.

Progesterono lygis kyla kiek kitaip nei hCG - vidutiniškai po 1-3 ng/ml kas porą dienų, kol pasiekiamas to trimestro pikas. Aukštas progesterono lygis paprastai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Žemas progesterono lygis gali turėti įtakos ir mėnesinių ciklui, ir vaisingumui: progesteronas padeda sukurti palankią aplinką apvaisintam kiaušinėliui.

Relaksinas

Relaksinas yra hormonas, kuris padidina sąnarių ir raiščių elastingumą. Šis hormonas yra būtinas normaliam gimdymo procesui, nes jis padeda atpalaiduoti gimdos kaklelį bei dubens raiščius. Tačiau relaksino poveikis nėra lokalizuotas tik dubens srityje - jis veikia visus kūno raiščius, įskaitant ir tuos, kurie yra svarbūs nugaros stabilumui ir funkcijai.

Kiti hormonai

Nėštumo metu taip pat didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. kiekis. Šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant moters organizmo funkcijas nėštumo metu.

Taip pat skaitykite: Pasekmės po gimdymo: hormonų disbalansas

Hormonų įtaka moters organizmui nėštumo pradžioje

Hormoniniai pokyčiai nėštumo pradžioje gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip pykinimas, nuovargis, krūtų jautrumas, nuotaikų kaita ir kt. Dėl hormonų pokyčių gali išgražėti oda - nušvinta akys, veido oda išsilygina ir tampa panaši į kūdikio, skruostus papuošia švelnus raudonis, o lūpos tampa putlesnės. Tačiau hormonai gali iškrėsti ir šunybių - dėl hormonų pokyčių daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios spuogus.

Odos pokyčiai

Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio” hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas.

Gydyti spuogus nėštumo metu yra tikrai labai sunkus uždavinys. Nėštumas yra subtilus etapas moters gyvenime, kai ji turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Prieš gydant spuogus, šiuo periodu, reikia, pirmiausiai susipažinti su reikiama informacija. Prieš vartojant vaistus nuo spuogų, būtina išsiaiškinti ar jie nėra kenksmingi vaisiui.

Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne (nuo žodžio „viršūnė”) - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.

Ką daryti, jei kamuoja spuogai nėštumo metu?

Nėščiosioms, kurias kamuoja spuogai, patariama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių:

Taip pat skaitykite: Nėštumo hormonų svarba

  • Nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui.
  • Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas.
  • Netiesa, kad spuogelių atsiranda dėl nešvaros, nes spuogų formavimąsi lemia organizme vykstantys procesai.
  • Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai.
  • Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažolių arbatos per mažai intensyvios.
  • Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą.
  • Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytojų.
  • Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų (kemšančių poras).
  • Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet reiktų prižiūrėti ir mitybą, sveika mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas.
  • Kai kurie vaistai nuo spuogų, ypač izotretinoinai, akutanas ir retinas A, negali būti vartojamas nėščiųjų, nes gali pažeisti vaisių.
  • Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio. Taip pat, rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, nes ji sukelia odos prakaitavimą, ko pasekoje gali keltis spuogelių.

Patarimai, kurių verta laikytis norint turėti sveiką ir gražią odą:

  • Tinkama odos higiena. Kokybiškas ir odos poreikius atitinkantis prausiklis padės išlaikyti odą ilgiau švarią ir gaivią.
  • Nenaudoti rankšluosčio veido odos nusausinimui. Vienkartinės popierinės servetėlės - tinkamiausias pasirinkimas.
  • Kuo dažniau keisti pagalvės užvalkalą.
  • Odai būtinas tinkamas drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones.
  • Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis.
  • Sausos odos savininkėms nepamiršti odą maitinančių kosmetikos priemonių.
  • Naudoti kokybišką kosmetiką!
  • Reguliariai kosmetologo atliekamos, profesionalios odos priežiūros, procedūros.
  • Sveika ir subalansuota mityba.

Nugaros skausmai

Nėštumo metu moters kūno masė ir jos pasiskirstymas keičiasi. Augantis vaisius ir gimda sukelia svorio centro pasislinkimą į priekį. Šis fenomenas vadinamas gravitacinio centro pasikeitimu. Kai svorio centras pasislenka į priekį, tai sukelia padidėjusią krūvį juosmens stuburo segmentuose. Šis padidėjęs lordozės laipsnis gali sukelti arba sustiprinti nugaros skausmą, nes jis padidina įtampą nugaros raumenyse ir gali sukelti biomechaninius pokyčius stuburo srityje. Be to, šie pokyčiai gali turėti įtakos intervertebraliniams stuburo diskams, kurie yra tarp stuburo slankstelių ir veikia kaip amortizatoriai. Nėščiųjų nugaros skausmas gali būti susijęs su keliais patologiniais procesais vykstančiais vienu metu. Vienas iš jų - miofascialinis skausmas, kuris atsiranda dėl raumenų įtampos ir fascijos įsitempimo. Kita galima priežastis - sąnarių nestabilumas, kurį sukelia hormoniniai pokyčiai, ypač relaksino veikimas. Augantis vaisiaus ir gimdos svoris taip pat daro didelę įtaką nugaros skausmams. Papildomas svoris didina krūvį ant juosmens stuburo ir raumenų, ypač erector spinae raumenų, kurie yra atsakingi už tiesų stuburo išlaikymą.

Kaip suvaldyti nugaros skausmą nėštumo metu?

  • Efektyvus būdas suvaldyti nugaros skausmą nėštumo metu yra kineziterapija ir specialiai parinkti pratimai. Kineziterapija apima individualiai suderintus pratimus, kurie padeda stiprinti nugaros, pilvo ir dubens dugno raumenis. Pratimų programos, įskaitant lankstumo ir stabilumo pratimus, yra skirtos pagerinti raumenų pusiausvyrą ir mažinti įtampą juosmens srityje. Kėgelio pratimai, kurie stiprina dubens dugno raumenis, yra ypač svarbūs nėštumo ir gimdymo metu.
  • Teisingos laikysenos išlaikymas yra itin svarbus nėštumo metu siekiant suvaldyti ar išvengti nugaros skausmo. Ergonomiška laikysena apima tiesų stuburą sėdint, tinkamą kėdės ir darbo vietos aukštį, bei aktyvų ir teisingą stovėjimo padėtį. Patogi, žema pakulne avalynė sumažina spaudimą nugarai ir palaiko teisingą laikyseną.
  • Pakankamas poilsis ir svorio kontrolė yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti ar mažinti nugaros skausmą nėštumo metu.
  • Masažai gali padėti atpalaiduoti įtemptus nugaros raumenis ir pagerinti kraujotaką, tuo pačiu mažinant skausmą.
  • Akupunktūra yra dar vienas alternatyvus metodas, kuris, pagal kai kuriuos tyrimus, gali būti efektyvus nugaros skausmo malšinime.
  • Svarbu pabrėžti, kad bet kokiu atveju, kai nugaros skausmas tampa intensyvus ar trukdo kasdieninėms veikloms, reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kiti fiziologiniai pokyčiai

Be minėtų simptomų, nėštumo metu moters organizme vyksta ir kitų fiziologinių pokyčių:

  • Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną.
  • Kinta imuninė sistema.
  • Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis.
  • Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
  • Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme.
  • Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y.

Hormonų įtaka gimdymui

Sąrėmių ir gimdymo metu savo piką pasiekia meilės hormonas oksitocinas ir prieraišumo hormonas prolaktinas. Taip pat išsiskiria daug beta-endorfinų (natūralių skausmo malšintojų) ir adrenalino bei noradrenalino (hormonai „kovok arba bėk“).

  • Prolaktinas: Visi žinduoliai ieško saugios vietos gimdyti. Šis „lizdo sukimo“ instinktas susijęs su didėjančiu prolaktino, dar vadinamu motinystės hormonu, kiekio.
  • Adrenalinas: Jau prasidėjus gimdymui, pasikeitusios sąlygos gali sulėtinti ar net visai sustabdyti gimdymo procesą. Jei juntamas pavojus ar baimė, išsiskiria adrenalinas ir suretėja sąrėmiai. Daugelis moterų gali paliudyti, kad joms sąrėmiai liovėsi, vos atvykus į nepažįstamą ligoninės aplinką. Kai kurios tapo jautrios stebėjimui, kaip ir Jūsų katė. M. Odent‘as įspėja, kad net alkis lemia adrenalino išsiskyrimą, todėl gali sustoti gimdymo veikla. Jis pataria gimdyvėms valgyti lengvą maistą pirmosiomis gimdymo stadijomis, o įsibėgėjus gimdymo veiklai maisto poreikis savaime išnyksta.
  • Oksitocinas: Oksitocinas skatina gimdos susitraukimus. Jo kiekis gimdymo metu palaipsniui auga ir piką pasiekia užgimstant naujagimiui. Oksitocino maksimumas tuo momentu lemia moters euforiją ir prisirišimą prie savo kūdikio. Šis poveikis būdingas tik natūraliam gimdymui, nes naudojant medikamentus, sutrikdomas natūralus hormonų išskyrimo poreikis. Gimdymo metu, jei sąrėmiai reti ir/ar silpni, dažnai skiriamas sintetinis oksitocinas į veną. Taip skiriamas oksitocinas veikia tik gimdą, bet neveikia smegenų ir negali pasiekti piko užgimimo momentu, nes dar ir sumažina gimdyvės natūraliai išskiriamo oksitocino kiekį. Oksitocinas turi dar vieną labai svarbią funkciją po gimdymo. Jis toliau skatina gimdą susitraukti, taip padėdamas atsiskirti placentai. Lengviausias būdas padidinti oksitocino kiekį po gimdymo - glausti naujagimį prie krūties ir žindyti. M. Odent‘as pabrėžia dar vieną svarbų aspektą: bent pirmąją valandą po gimdymo mamai ir naujagimiui turi būti užtikrintas privatumas. Oksitocinas lydi tiek emociniame, tiek fiziniame virsme į motinystę. Nuo pirmųjų nėštumo savaičių jis padeda moterims būti atviroms socialiniams kontaktams ir pagalbai. Streso hormonai (adrenalinas, noradrenalinas) gimdymo metu ir po jo konkuruoja su oksitocinu. Tačiau jie ypač reikšmingi prasidedant antrajam gimdymo etapui - stangoms. Tuo metu, kai gimdos kaklelis yra pilnai atsivėręs, bet moteris dar nelabai nori stangintis, gali atsirasti poreikis šiek tiek pailsėti. Po šio trumpo atokvėpio, gali pradėti džiūti burna, išsiplėsti vyzdžiai ir atsirasti energijos antplūdis - visa tai reiškia, kad į kraują išsiskyrė didelis kiekis streso hormonų. Tai suteikia moteriai jėgų išstumti naujagimį gimdymo takais. M. Odent‘as pastebi, kad jei gimdoma be nuskausminimo, moteris instinktyviai pageidauja būti vertikalioje padėtyje (tada vaisių išstumti padeda ir Žemės trauka). Kai kuriose tradicinėse bendruomenėse siekiant padėti moteriai sudėtingo gimdymo metu, šis adrenalino antplūdis buvo dar labiau provokuojamas šaukiant ant gimdyvės. Streso hormonų lygis stipriai krenta iškart po gimdymo, todėl gimdyvė dažnai ima drebėti, jai šalta.
  • Prolaktinas: Kitas svarbus gimdymo hormonas prolaktinas - geriau žinomas dėl savo poveikio pieno gamybai. Žindantis naujagimis didina išskiriamą jo kiekį. Kaip ir kiti hormonai, prolaktinas keičia jausmus ir elgseną.
  • Beta endorfinai: Beta endorfinai yra tokie endorfinų grupės hormonai, kuriuos išskiria smegenys skausmui ir stresui malšinti. Tai yra natūralūs organizmo nuskausminamieji. Gimdymo metu beta-endorfinai palengvina skausmą ir sukuria „buvimo kitame pasaulyje“ jausmą gimdyvei, jei ji gimdo be medikamentinio nuskausminimo. Labai didelis beta-endorfinų kiekis gali sumažinti oksitocino kiekį ir taip sulėtinti gimdymo eigą tam, kad normalizuotųsi sąrėmių intensyvumas ir gimdyvė prie jų prisitaikytų. Saikingas beta-endorfinų kiekis padeda prisitaikyti prie sąrėmių skausmingumo, taip pat skatina elgtis instinktyviai: judėti, keisti padėtis. Beta-endorfinai svarbūs mokantis ir įsimenant, galbūt todėl taip detaliai prisimename savo gimdymą. Kaip ir oksitocinas, beta-endorfinai išsiskiria mylintis, žindant ir sukelia euforiją po gimdymo.

tags: #hormonai #nestumo #pradzioje