Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, yra viena iš prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Lietuvos istorijoje. Jis išgarsėjo kaip „Daktarų“ grupuotės lyderis, o jo gyvenimas apipintas nusikaltimais, teismais ir įkalinimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo biografiją, gyvenimą už grotų ir ateities vizijas.
Vaikystė ir Jaunystė
Henrikas Daktaras gimė 1957 m. gruodžio 12 d. Vilijampolėje, Kauno rajone. Jo tėvai buvo paprasti darbininkai. Augo kartu su broliu Mečislovu, kuris buvo 1,5 metų jaunesnis. Vilijampolėje gyveno visa giminė - tėvo broliai ir seserys.
Prisiminimai iš Vaikystės
H. Daktaras prisimena, kad vaikystėje nuolat vykdavo baliai, tėvas gerdavo, ir dažnai kildavo muštynės. Augdamas tokioje aplinkoje, H. Daktaras teigia nematęs kitokio gyvenimo.
Augimas Agresyvioje Aplinkoje
Jo draugų ratas buvo vien chuliganai. Jis augo galvodamas, kad toks pasaulis ir turi būti. Tik vėliau suprato, kad yra inžinierių, inteligentų, studentų ar direktorių. H. Daktaras prisimena, kad jam sakydavo, jog "čia mes geri, o visi kiti - blogi". Kai užaugau supratau, kad yra atvirkščiai. Kad iš tikrųjų mes esame tie blogieji visuomenės atstovai.
Tėvo Įtaka
H. Daktaras teigia, kad jo tėvas nebuvo nusikalstamo pasaulio atstovas, tačiau bendravo su nusikaltėliais, baliavodavo drauge, supirkinėdavo daiktus iš nusikaltėlių, prekiaudavo alkoholiu ir batais. Jo nusikaltimas buvo tik tas, kad supirkdavo vogtus daiktus.
Taip pat skaitykite: Radausko poezijos analizė
Brolio Likimas
Jo brolis Mečislovas vos 16 metų sėdo į kalėjimą ir, atlikęs 9 metų įkalinimo bausmę, po dviejų mėnesių žuvo automobilių avarijoje būdamas 25 metų. Brolio gyvenimas greitai praėjo.
Kelias į Nusikalstamą Pasaulį
Jėgos Dėsnis
Nuo pat mažens H. Daktarui teko pakovoti už save. Pas juos galiojo jėgos dėsnis. Jei esi stiprus, vadinasi, esi protingas. Todėl jis daugiau dėmesio skyrė sportui.Visi draugai rūkė ir gėrė, o aš praktiškai niekada gyvenime nerūkęs. Todėl daugiau dėmesio skyriau sportui. H. Daktaras pasiekė tokį lygį, kad galėjo duoti visiems "malkų". Ypač tiems, kurie gerdavo ir rūkydavo. Reikia paminėti, kad fiziškai visi iš gamtos buvo pakankamai stiprūs, tad tik blogi įpročiai juos padarydavo silpnesniais. Kažkur būdamas 22 metų jau visus „numušiau“.
Pirmasis Įkalinimas
H. Daktaras dvejus metus sėdėjo Pravieniškėse už muštynes šokiuose, būdamas 19 metų. Konfliktas kilo dėl merginos. Nors mušėsi visi, pasodino tik H. Daktarą. Jam "priklijavo" 18 nukentėjusiųjų ir 30 liudininkų. H. Daktaras teigia, kad jį norėjo pasodinti vien dėl pavardės.
Gyvenimas Po Paleidimo
Išėjęs į laisvę, H. Daktaras galvojo, kaip sudėlioti savo ateitį. Jis susirado žmoną, susilaukė sūnaus, pastatė namą, pasodino medį ir užaugino sūnų. 1980 m. „apsiženijau“ ir šešerius metus ramiai pragyvenome.
Veikla Ramybės Laikotarpiu
Tuo laikotarpiu žmonės laikydavo lapes, vogdavo karves, arklius ir sumaldavo juos su visais kaulais ir sušerdavo lapėms. Jie tas lapes ir vogdavo. Už vagystę buvo nuteistas 8 metams ir išvežtas į Sibirą. Mane sovietiniais laikais pasodino tris kartus, bet visi buvo su įrodymais. 100 proc. buvau įrodytas, nors ir neprisipažinau. Tiesiogiai manęs už rankos niekas nepagavo, tai ir nebuvo reikalo kažką prisipažinti. Turėjau tokį įsitikinimą, kad nepagautas už rankos, neprisipažinsiu.
Taip pat skaitykite: Daktaro gyvenimo istorija
„Daktarų“ Grupuotė ir Nusikalstama Veikla
Pirmi mafijozai į dienos šviesą išlindo M. Gorbačiovo valdymo metais. Į valdžią po truputį grįžtant kapitalizmui daugėjo ir nusikaltėlių grupuočių. Kaune jų buvo bemaž keliolika. Kelios iš jų - gerai žinomos visoje Lietuvoje: „Žaliakalnio“, „Kaulo“, „Centro“, o vėliau ir „Daktarų“ grupuotės.
Žymūs Grupuotės Nariai
- Vladas Beleckas: Pagarsėjo vagystėmis ir plėšikavimu. Organizavo kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą. Bausmė - kalėjimas iki gyvos galvos.
- Remigijus Daškevičius (Daškė): Labiausiai žinomas, kaip didžiausios Lietuvoje cigarečių kontrabandos vadovas, Lietuvos bokso federacijos prezidentas. Snaiperio pašautas Vilniuje.
- Rimantas Ganusauskas (Mongolas): Vienas įtakingiausių Daktarų grupuotės narių. Nesėkmingai pasikėsinus į Henriko Daktaro gyvybę jis dingo be žinios.
- Andrius Vytas Jankevičius (Pšidzė): Intelektualus, sklandžiai suorganizuodavo sudėtingiausias operacijas.
- Egidijus Abarius (Goga): Laikomas dešiniąja H. Daktaro ranka. Iki šiol kritikuoja Kauno teisėsaugininkų darbą, teigdamas, jog iki tiesos jiems dar toli.
- Henrikas Daktaras (Henytė): Garsiosios nusikalstamos Daktarų grupuotės lyderis. Laikomas nusikalstamos veiklos autoritetu Lietuvoje.
Nusikaltimai ir Teismas
Kaunietis H. Daktaras, grupuotės „Daktarai“ vadeiva, Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų birželio 14 dienos nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems nusikaltimams vykdyti. H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius - Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio - nuosprendžius už grotų praleistas laikas. 1976 m. birželį - pirmą kartą nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimus. Vėliau - nuolatiniai nusižengimai, nusikaltimai, sulaikymai, teismai ir įkalinimai. Teistas penkis kartus. Kaltinamas dėl daugiau kaip 150 nusikaltimų: vagysčių, plėšimų, turto prievartavimo, nužudymų.
Sulaikymas Bulgarijoje
2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto. Prie Varnos rugsėjo 4-ąją sulaikytas Henytė kaip įmanydamas siekė išvengti ekstradicijos į tėvynę: teigė esąs persekiojamas Lietuvos teisėsaugos dėl politinių motyvų, prašė Bulgarijos pilietybės. Tačiau tai jam nepadėjo. Policijos pareigūnus pas H.Daktarą „atvedė“ jo sūnus Enrikas.
Nuosprendis
2015 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad H. Daktarą išteisina dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau dėl kitų nusikaltimų palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Gyvenimas Kalėjime
Šiuo metu H.Daktaras kali Pravieniškių kalėjime. Gruodžio mėnesį 66-ąjį gimtadienį švęsiantis H. Daktaras, kuris nuo 1978 m. vadovavo „Daktarų“ nusikalstamai grupuotei. Įkalinimo įstaigos administracija neturi nusiskundimų nuteistuoju - jis ne tik pagarbiai bendrauja su pareigūnais, bet ir aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje, ne kartą laikė Konstitucijos egzaminą, dirba medienos ir baldų gamynos ceche darbininku.
Taip pat skaitykite: Henriko Radausko kūrybos bruožai
Sąlygų Švelninimas
Jau ilgiau nei dešimtmetį belangėje sėdinčio Henriko Daktaro gražus elgesys padarė įspūdį jį iki gyvos galvos įkalinusiai rūsčiajai Temidei. Vienu žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių laikomas kaunietis bausmės atlikimą švelnesnėmis sąlygomis tęs pataisos namuose. H.Daktaras išgirdo palankią Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Patenkinusi nuteistojo prašymą, iš trijų teisėjų sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir leido jį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Neabejojama, kad pagrindinė H.Daktaro noro patekti į pataisos namus priežastis - parą trunkantys pasimatymai su žmona. Taip pat ir galimybė daugiau laiko praleisti gryname ore. Siekimas palengvinti gyvenimą už grotų H.Daktarui ne naujiena. Jis nuolat prašė susitikimų su anūkais ir ilgalaikių pasimatymų su žmona. Taip pat teismuose kovojo dėl teisės gauti razinų, cinamono, kiaušinių, sausainių, natūralaus medaus, smilkalų ir klijų.
Teismo Sprendimai
Teisėjų kolegija nusprendė, jog per dešimtmetį galima įvertinti nuteistojo elgesį. Per visą bausmės atlikimo laiką H.Daktaras šiurkščių režimo reikalavimų pažeidimų nepadarė, galiojančių nuobaudų neturi, šešis kartus paskatintas. Pastebimas H.Daktaro elgesio keitimasis tik teigiama linkme, jis itin aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, prisideda prie įvairių iniciatyvų. Šio asmens elgesys charakterizuojamas teigiamai, o pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama, kaip vidutinė. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas teigti, jog savo elgesiu H.Daktaras įrodė, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos jam gali būti švelninamos ir jis gali būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus. Tai padarius toliau bus sėkmingai užtikrinami jam skirtos bausmės tikslai.
Gimtadienis Už Grotų
Per pokalbį su tv3.lt žurnalistu buvo atskleista, kaip H. Daktaras paminės gimtadienį už grotų. Iškepsiu kokį pyragą. Mūsų grupėje yra 18 žmonių. Nupirksiu kavos, arbatos, sausainių, saldainių. Simboliškai. Čia „šnapso“, alkoholio, nėra. Jei man duotų terminuotą bausmę, kad ir nustatytų 10 metų laikotarpį, tai būtų geriausia dovana. Jau po metų turėčiau galimybę 3 paroms išvykti namo. Kam jau taip pasisekė, grįžę pasakoja, koks rojus laisvėje.
Dienotvarkė Kalėjime
H. Daktaras keliasi anksti - 20.30-21 val. būna patikrinimas, o 22.30 val. reikia eiti miegoti, bet jis anksčiau - jau 22 val. miega. Pamiega iki 4 val., tada atsigeria arbatos, pasiklauso radijo. 6.30 val. atsidaro durys, atneša maistą, o paskui iki 8 val. sportuoja. Po to būna rytinis patikrinimas, o kadangi yra turėjęs mikroinsultą, tai gali tik keturias valandas dirbti. Kai grįžta iš darbo - vakarienė, tada pažiūri televizorių, taksofonu motinai, žmonai paskambinu.
Sveikata ir Fizinė Būklė
Anksčiau H. Daktarą buvo ištikęs mikroinsultas. Jis teigia, kad senėjimo procesas prasidėjo. Iki 60 metų galvojo, kad yra nemirtingas, sveikas buvo, sportavo, krosą bėgiojo. Po 60 metų prasidėjo traumos. Buvo padaryta čiurnos operacija. Visi kaulai barška, tarška. Iš ryto atsikelia, sunkiai iki tualeto nueina. Tačiau jis prisižiūri, stengiasi sveikai maitintis. Niekada gyvenime nerūkė. Anksčiau po 3 treniruotes darydavo per dieną, kai buvo sveikas, bet dabar tik po vieną. Pajuda. Nevadina to treniruote, labiau lengva erotika. Stengiasi gyventi, džiaugiasi gyvenimu, kad yra gyvas.
Santykiai su Šeima
H. Daktaras džiaugiasi, kad turi žmoną, vaikų, anūkų. Gyvena žmonos gyvenimą. Ji yra jo akys, jo ausys. Per mėnesį jam priklauso 2 pasimatymai po parą laiko. Esu lengvoje grupėje, tai į 3 valandų pasimatymą žmona gali atvažiuoti nors ir kiekvieną dieną. Tai bendrauja, žmona viską papasakoja, kaip anūkai, vaikai gyvena. Viena dukra Karolina gyvena Ispanijoje kartu su profesionaliu boksininku. Turi du vaikus. Vienas 6 metų, o kitas metukų. Vaikai gražūs. Dukros vyras toks tamsus, o ji blondinė. Tai vaikiukai tokie „maišyti“, bet šviesaus veido. Tas vyresnis anūkas kartu su tėvais jau buvo atvažiavęs dukart jo aplankyti Pravieniškėse. Jo Karolina atvažiuoja ir prieš šiuos Naujus metus su vaikais. Atvyks ir pas jį į pasimatymą. Labai laukia. Jo santykiai su Enriku yra sudėtingi. Jis turi sūnų 17 metų ir 12 metų dukrą. Taip pat turi kitą žmoną, su kuria susilaukė dukros, jai dabar 6 metai. Jis gyvena Lietuvoje, Užliedžiuose. Jis užsiima statybomis, tai su juo mažiau bendrauja. Jis labiau palaiko ryšį su mama, močiute. Su juo retai. Jis verslininkas, jis banditas. Nenori verslui pakenkti. Kaip tėvą jis gerbia, žino, bet stengiasi atsiriboti. Dažniausia lankytoja kalėjime - žmona Ramutė. Ji jo rūpintojėlė, jo geriausias draugas. Iki tol galvojo, kad draugai yra draugai. Bet visi jie pardavė, išdavė, apkalbėjo. O žmona visą gyvenimą liko žmona. Aš sėdžiu jau 33 metus, tai paskaičiavau, kiek žmona per metus atvažiuoja į pasimatymus pas mane. Ji per tuos 33 metus, gal 2-3 metus „sėdi“ kalėjime kartu su manimi. Pagalvokit? O visi draugai nusisuko? Draugą pažinsi nelaimėje. Atrodė, tokie geri draugai, kartu užaugom, smėlio dėžėje kartu žaidėm. O užaugus kiekvienas savo pradėjo žiūrėti.
Namas Užliedžiuose
H. Daktaras pasakoja apie savo namus Užliedžiuose, kuriuos parduoda. Prašo 1,2 mln. eurų. Vienas šveicarų milijonierius skambino, pasiūlė 600 tūkst. eurų. Mažai. Ten 1,5 tūkst. kvadratų. Jei tik po 1 tūkst. už kvadratą prašytum, jau 1,5 mln. eurų būtų. Tas namas vertas apie 3 mln. eurų. Tai jis 600 tūkst. sumokėtų, 100 tūkst. eurų investuotų ir parduotų už 3 mln. eurų. Name dabar gyvena Ramutė ir jauniausia dukra Henrieta su vyru. Jo žmona žemaitė, ji mėgsta vienumą. Jo mama jau paseno, tai kavinę į savo rankas perėmė Ramutė. Tačiau mama toliau juda, „maladiec“ motina. Ji dar praėjusiais metais buvo užsukusi, bet sunku jai čia atvykti, galva sukasi, kraujo spaudimas aukštas.
Knyga "Išlikti Žmogumi"
Šiomis dienomis Lietuvos prekybos centrų ir knygynų lentynose pasirodė oficialiai išleista autobiografinė knyga „Išlikt žmogumi“. Autobiografija „Išlikt žmogumi“ buvo parašyta kalėjime 2001 metais. Jos rankraštis buvo skirtas tik artimiausiems draugams, palaikiusiems mane sunkiausiomis gyvenimo minutėmis. Nežinau, ar tai vagystė, bet šie užrašai buvo pradėti plagijuoti, o mano vardas virto komercija. Tikriausiai tokie žmonės yra ne ką geresni už mane. Autobiografijos aprašymą galima rasti ir internete: „Knyga apie Henriką Daktarą - keturių vaikų tėvą, mylimos ir mylinčios žmonos vyrą, sūnų, senelį. Tai pasakojimas apie nueitą gyvenimo kelią, kalėjimą, jo siųstus išbandymus, patirtus vidinius išgyvenimus. Tai knyga apie teisingumo supratimą, pagarbą pažadui, gyvenimo principus, meilę šeimai. Šios knygos išleidimas - tai savęs išsakymas, nes šiuo metu kitaip to padaryti neįmanoma. Iliustruoto 360 puslapių leidinio standartinė kaina - 34 litai. Knyga išleista H.Daktaro šeimos pastangomis. H.Daktaras viliasi, kad jo paties rašyta knyga taps atsvara be jo sutikimo žurnalisto Dailiaus Dargio parašytam žurnalistiniam romanui „Tikroji Daktarų istorija“.
Abejonės Dėl Kaltės
Kaip taip galėjo atsitikti? Turiu gal 20 liudininkų, kad tas Mongolas yra gyvas. Tačiau, kaip anksčiau teigė išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henytė - už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - tvirtos pozicijos laikėsi H. Daktaras.
Ateities Vizijos ir Svajonės
H. Daktaras norėtų numirti laisvėje: šalia vaikų, anūkų, norėtų, kad jo mirtis būtų garbingesnė nei čia, kalėjime, sėdint kameroje tarp nusikaltėlių - nėra blogiau nei numirti kalėjime. Kauno apygardos teismas pirmadienį dar kartą svarstys, ar H. Daktaras išties nėra toks pavojingas visuomenei ir ne anksčiau kaip po 5, bet ne vėliau kaip po 10 metų galėtų išeiti į laisvę. Tiesa, jis abejoja, kad teismas priims jam palankų sprendimą - esą Lietuvoje dar nėra drąsių teisėjų, kurie nuspręstų į laisvę paleisti H. Daktarą. Jei man duotų terminuotą bausmę, kad ir nustatytų 10 metų laikotarpį, tai būtų geriausia dovana. Jau po metų turėčiau galimybę 3 paroms išvykti namo.