Įvadas
Gyvūnų globa - tai ne tik fizinių, bet ir emocinių poreikių užtikrinimas. Tai reiškia, kad gyvūnai turi gyventi tinkamomis sąlygomis, gauti tinkamą maistą, vandenį, veterinarinę priežiūrą, turėti pakankamai vietos judėti ir galimybę elgtis natūraliai. Šiame straipsnyje aptarsime gyvūnų, ypač paukščių, globos svarbą, priežiūros ypatumus ir atsakingo elgesio principus.
Teisiniai Aspektai ir Institucijos
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris dar vadinamas specialiuoju įstatymu. Pagrindinė gyvūnų gerovės ir apsaugos politikos įgyvendinimo ir priežiūros institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ji tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių veisėjams, gyvūnų augintinių prekybai ir gyvūnų laikymo savivaldybių gyvenamosiose teritorijose aprašą. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimų numato administracinę atsakomybę pagal ANK 346 str. Jį gali taikyti VMVT, policijos bei savivaldybių pareigūnai. Jei žiaurus elgesys su gyvūnais įgyja baudžiamojo nusikaltimo pobūdį, asmenims gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 310 str., kuriuo už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ir griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Pagrindinis kriterijus atskiriantis baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės yra padariniai. Kuriant ir įgyvendinant gyvūnų gerovės politiką svarbus visų grandžių bendradarbiavimas - nuo valstybinių institucijų iki savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų.
Atsakingas Požiūris į Gyvūnus Augintinius
Prieš priimant gyvūną į savo gyvenimą labai svarbu apgalvoti, kaip augintinis pakeis jūsų gyvenimą. Svarbu įsitikinti, kad gyvūnui bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, fiziologiniai ir elgesio poreikiai ir kasdien skiriama pakankamai laiko jo priežiūrai - pasivaikščiojimams, žaidimams, socializacijai su kitais gyvūnais ir žmonėmis ir kt. Svarbu apgalvoti net ir tai, kas bus su gyvūnu, jei norėsite išvykti atostogauti ar jei įvyks tam tikri pokyčiai jūsų gyvenimo kasdienybėje. Augintinį priglaudžiant iš gyvūnų prieglaudos - gyvūnų globėjai padės apsispręsti ir duos patarimų dėl konkretaus gyvūno elgesio ir priežiūros ypatumų, gyvūnas bus skiepytas ir kastruotas. Primename, kad Lietuvoje galite įsigyti tik paženklintą ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje šunį, katę ar šešką, tai privaloma pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas.
Pagalba Lauke Gyvenantiems Gyvūnams Šaltuoju Metu
Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių.
- Vanduo: Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąla.
- Maistas: Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.
- Šilta Užuovėja: Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Kad nepridarytų rūpesčių, pastatykite katėms kraiko dėžutę. Tik nepamirškite praėjus baisiausiems šalčiams gyvūnus išleisti. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims.
Paukščių Priežiūra Žiemą
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais. Padėti galite ir mažesniems paukščiukams, kuriems per šalčius, o ypač - storą sniego paklotą, prasimaitinti taip pat itin sunku. Jais pasirūpinti galite palikdami nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių. Galite pagaminti arba tiesiog nupirkti ir pakabinti inkilėlius. Jie šaltos žiemos metu gali tapti puikiu prieglobsčiu mažiems paukščiukams.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Pagalba Sužeistiems Paukščiams
Pamačius ežeruose ir kitose vietose įšalusį paukštį pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą telefonu 112. Jeigu atsitiko taip, kad radote sužeistą ir nusikamavusį paukštį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai iš karto informaciją perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios operatyvus personalas pasirūpins reikiama globa ir priežiūra. Jeigu įsitikinote, kad paukščio plunksnos prišalusios prie žemės ar ledo, pamažu pasistenkite išlaisvinti sparnuotį pats. O jeigu matote, kad sukeliate skausmą ar nepajėgiate, tuomet kvieskite specialistus.
Kaip Elgtis Radus Prišalusį Vandens Paukštį
Mąstykite racionaliai ir nekelkite grėsmės savo saugumui. Artindamiesi prie paukščio būkite budrūs, kad neįlūžtų ledas, ir įvertinkite situaciją, ar juo eiti saugu. Paukščiai dažniausiai prišąla, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių. Paprastai jie neužsilieka vienoje vietoje ar properšoje, jeigu jaučia, kad oras šąla. Jie palieka savo buvimo vietą ir keliasi į kitą, nebent, neradę maisto atsargų ir užšalus vandeniui, nusilpsta. Jų paskutinė viltis - kad bus pamaitinti, nes yra prijaukinti.
Klaidingi Skambučiai ir Kaip Jų Išvengti
Kaskart užėjus šalčiams padaugėja pagalbos skambučių, bet didžioji jų dalis būna klaidingi. Žmonės visuomet linkę perdėti ir sutirštinti situaciją. Kad taip neatsitiktų, prašome visuomenės supratingumo. Visų pirma, jei radote paukštį, panašų į sužeistą, jei nėra grėsmės jums, prieikite ir įsitikinkite, kad pagalba sparnuočiui reikalinga ir būtina. Dažnai einat tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui tenka išgirsti kuriozinių istorijų, kuomet vandens paukščiai supainiojami su negyvais objektais ar tiesiog su apledijusia sniego pusnimi. Kartais žmonės pasakoja, kad gyvūnas ilgą laiką nerodė gyvybės ženklų, tiesiog nejudėjo ir buvo lyg sustingęs, bet taip gali atsitikti todėl, kad jis kaupia energiją ar šildosi. Paukštis blaškosi ir būna neramus, jeigu yra smarkiai sužeistas, kartais tenka aplink sniegą pastebėti kraujo dėmes, kurios iškart signalizuoja apie pavojų. Tuomet reikia kuo skubiau reaguoti ir ieškoti profesionalios pagalbos.
Laukiniai Gyvūnai ir Jų Jaunikliai Pavasarį ir Vasarą
Atėjus pavasario ir vasaros laikotarpiams, laukiniai gyvūnai bei paukščiai apdovanoja gamtą jaunikliais. Tik gimę, jie mokosi apie visiškai svetimą pasaulį. Su nauja aplinka jaunikliai susipažįsta ne tik tėvų priežiūroje, bet ir vieni. Kartais tėvai, ieškodami maisto, palieka jauniklius kuriam laikui, kartais patys jaunikliai nuklysta nagrinėdami pasaulį. Jaunikliai paukščiukai mokosi skraidyti, todėl neretai iškrenta iš lizdų. Žmonės, radę tokius, iš pažiūros pasiklydusius jauniklius, stengiasi juos išgelbėti, nesusimąstydami, kad imdami laukinį gyvūną į rankas, kai kuriais atvejais gali pakenkti.
Draudimas Imti Laukinukus Į Namus
Aplinkos ministerija kasmet primena, jog laukinius gyvūnus griežtai draudžiama imti į namus. Už laukinio gyvūno ar paukščio paėmimą gresia administracinės nuobaudos. Dažnais atvejais žmonės susižavi jaunikliais kiškučiais, lapiukais ir t.t. ir mano, kad galės juos laikyti namuose, lyg šuniuką ar kačiuką. Tačiau kiškiai, lapės, stirnos, gandrai ir kt. laukiniai gyvūnai dažniausiai nelaisvėje neišgyvena. Tam, kad laukinis gyvūnas galėtų gyventi nelaisvėje, juo reikia ypatingai rūpintis, puikiai išmanyti to gyvūno poreikius ir priežiūrą. Pilnavertę priežiūrą laukiniams gyvūnams gali suteikti tik apmokyti specialistai. Todėl, radus laukinio gyvūno jauniklį, jokiu būdu negalima imti jo iš gamtos, kuri yra jo tikrieji namai.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
Kada Laukinį Gyvūną Galima Paimti
Vieninteliu ir išskirtiniu atveju, laukinis gyvūnas gali būti paimamas iš gamtos: tuomet, kai jis yra sužeistas ar sergantis. Tokiu atveju kreiptis į 112 arba skambinti į laukinių gyvūnų globos centrą: 060572837.
Ką Daryti Radus Iškritusį Paukščiuką
Ornitologai pataria pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, palikti ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas derėtų tik jei jam gresia pavojus - arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai, jis yra ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Tačiau, jei paukščiuko kūnelį dengia pūkai, yra plikų vietų, jis silpnai laikosi ant kojų - tuomet jį reikėtų grąžinti į greičiausiai netoli esantį lizdą. Radus lizdą su iškritusiais neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, į nedidelę kartoninę dėžutę surinkite jo likučius, sudėkite paukščiukus ir įkelkite į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos.
Specialios Paukščių Rūšys: Čiurliai
Atėjus sezonui, į mūsų kliniką žmonės dažniausiai kreipiasi dėl rastų paukščių. Džiugu, kad žmonės yra neabejingi laukiniams gyvūnams, tačiau dažnai yra atnešami visiškai sveiki paukščiai, nelaivės metu jie jaučia stiprų stresą ir netinkamai nešant gali susižaloti. Pavyzdžiui, vienas dažniausiai atnešamų paukštelių mūsų klinikoje yra čiurlys. Žmonės jį randa tupintį ant žemės, nepaskrendantį, tuomet sunerimę iškart kreipiasi į mus. Tačiau reikėtų žinoti, kad čiurlys yra toks paukštis, kuris fiziologiškai negali pakilti nuo žemės. Čiurliai puikiai laipo medžiais ir dažniausiai leidžiasi į orą nuo jų. Radus čiurlį, reikėtų jį švelniai, bet užtikrintai išmesti į orą, kad pagavęs vėją, jis nuskristų.
Jauni paukščiai, besimokantys būti savarankiški
Dauguma paukščių, randamų šalia žmonių, jau yra beveik savarankiški. Tai yra paukščiai, kurie paliko savo lizdą ir yra prižiūrimi savo tėvų, kurie dar nemoka pilnai skraidyti, bet jiems nereikia mūsų pagalbos. Savarankiški jaunikliai gali tvirtai stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti ir sugriebti šaką kojų pirštais. Šie paukščiai paprastai turi šiek tiek plunksnų ant viso kūno, gali nuskristi trumpus atstumus, bet negali pilnai skraidyti. Paprastai tokie paukščiai palieka lizdą ir į jį nebegrįžta, todėl tokio jauniklio nereikėtų grąžinti į lizdą, jis vis tiek iš jo iššoks. Jei pastebėjote tokį jauniklį, turėtumėte įsitikinti, kad jūsų augintiniai nekelia pavojaus paukščiui, o jei esate tikri, kad paukščiukas yra nesaugioje vietoje, jį galima perkelti į netoliese esantį krūmą ar medžio šaką.
Paukščiukai, Kuriems Reikia Pagalbos
Jei paukščiukas dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, juo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai negali skraidyti, tada tokiam jaunikliui reikia pagalbos. Jei radote tokį paukščiuką ant žemės, labai tikėtina, kad netoliese yra jo lizdas. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite - paukščio tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir nepalieka savo jauniklio, jei jį palietė žmogus. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite pasigaminti naują, dirbtinį lizdą ir padėti jį buvusio lizdo vietoje arba šalia jo. Įdėkite atgal paukščiuką ir pažiūrėkite, ar tėvai sugrįš. Jei paukščiuko tėvai negrįžta į lizdą, paukščiuko negalima grąžinti į jo buvusį lizdą. Jei jis sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad paukščiukui reikia pagalbos, praneškite pagalbos tarnyboms telefonu 112.
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija
Savivaldybių Iniciatyvos ir Gyventojų Sąmoningumas
Viešosios tvarkos skyrius kone kasdien gauna pranešimų apie beprižiūrius arba netinkamai prižiūrimus šunis ir kates. Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl palaidų ir agresyvių šunų, daugiabučių kiemuose kačių atvestų kačiukų. Tokie atvejai kelia ne tik diskomfortą aplinkiniams, bet ir grėsmę tiek gyvūnų, tiek žmonių saugumui. Viena iš Šalčininkų rajono savivaldybės organizuojamų benamių kačių populiacijos mažinimo priemonių - programa „Pagauk, sterilizuok, paleisk“. Šiemet savivaldybės lėšomis buvo sterilizuotos 58 katės. Tačiau didžiulį sąmoningumą realizuojant šią programą parodo gyventojai. Kreipdamiesi į Viešosios tvarkos skyrių dėl bešeimininkių kačių globos organizavimo jie inicijuoja ir savo pagalbą: pagauna katę ir nuveža ją į su Viešosios tvarkos skyriumi suderintą veterinarijos kliniką. Dar vienas būdas užtikrinti gyvūnų gerovę - jų ženklinimas mikroschema. - Vis dar gajus skaudus įprotis - nebereikalingą šuniuką ar katę tiesiog išmesti. Neretai gyvūnai paliekami prie konteinerių, miškuose ar net paleidžiami klajoti gatvėmis, tarsi tai būtų daiktas, kurio atsisakyti paprasta ir be pasekmių. Toks neatsakingas elgesys rodo ne tik empatijos stoką, bet ir teisės aktų nežinojimą, o gal net ir jų nepaisymą. Deja, nustatyti tokius pažeidėjus sunku. Kartais gelbsti kameros. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites nubaudėme moterį, kuri paliko mažus kačiukus dėžėje prie vienos iš savivaldybės įstaigų. Tačiau yra ir džiugių pavyzdžių. Neseniai mums paskambino stovyklautojai ir Pabarės apylinkių dėl klaidžiojančio šunelio.