Grįžimas į darbą po motinystės atostogų - tai svarbus etapas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šis laikotarpis reikalauja abipusio supratimo, lankstumo ir paramos, kad integracija į darbo aplinką būtų sėkminga. Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos yra vienos ilgiausių pasaulyje. Nors tai be jokios abejonės naudinga šeimai, karjeros kelias dėl to gali nukentėti. Tačiau keli paprasti veiksmai gali padėti tėvams grįžus į darbą jaustis pilnaverčiais darbuotojais kaip ir anksčiau.
Darbdavio vaidmuo: trys žingsniai sėkmingam grįžimui
Pasak Mindaugo Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo, vaiko priežiūros atostogos neturėtų būti darbuotojo atskyrimo nuo organizacijos priežastimi. Organizacija turėtų skirti laiko ir pastangų, kad darbuotojas jaustųsi jos dalimi net ir atostogų metu.
1. Dėmesys ir ryšio palaikymas
Svarbu rodyti dėmesį, reguliariai kontaktuoti, pasveikinti gimus vaikui, jam pasiekus pirmus metus, komunikuoti apie įmonės ir komandos pasikeitimus laiškais, naujienlaiškiais ar kitais formatais. Taip pat verta kviesti į įmonės renginius ir šventes. M. Šestilo teigimu, darbuotojas taip nenutraukia savo socialinių ryšių, užmegztų organizacijoje, ir rečiau svarsto palikti tokią aplinką, kurioje jaučiasi savas ir laukiamas. Pavyzdžiui, „Intermedix“ skelbia, kad kas ketvirtį kviečia vaikus prižiūrinčius tėvus atvykti į biurą.
2. Teisingas įvertinimas ir reintegracijos procesas
Būtina sukurti tinkamą procesą reintegracijai ir teisingam darbuotojo įvertinimui. Jei per tėvystės ar motinystės atostogų laikotarpį įmonėje įvyko atlygio peržiūra ar kiti pokyčiai, jie turi būti automatiškai pritaikyti ir grįžtančiam tėvui ar mamai, nepaisant to, ar keičiama pozicija, ar grįžtama į tą pačią.
3. Palaikanti aplinka ir kultūra
Aplinka, požiūris ir kultūra, į kurią grįžta darbuotojas, yra labai svarbūs. Organizacijos vaidmuo ir palaikymas yra itin svarbus. Lankstumas ir aplinka, kuri suteikia galimybę suderinti naujus darbinius iššūkius su tėvyste ar motinyste, leidžia darbuotojams jaustis užtikrintai ir saugiai tiek laiko, kiek reikia apsiprasti su pokyčiu. Anot specialistų, darbdavys turėtų kurti saugumo jausmą darbuotojui, kad šis nesijaustų prasčiau negu tie, kurie neturi vaikų.
Taip pat skaitykite: Atgal į darbą po motinystės atostogų
Pokyčių nebijojimas
Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai grįžta nebūtinai į tą pačią poziciją, kurioje dirbo iki vaiko priežiūros atostogų. Toks pokytis gali įvykti dėl įvairių priežasčių, o darbuotojams tai gali reikšti papildomą psichologinį stresą, spaudimą sau, baimę ar net iššaukti apsimetėlio sindromą.
M. Šestilo teigimu, natūralu, kad žmogus, kuris metus ar kelerius buvo atitrūkęs nuo darbinės veiklos, gali jaustis neužtikrintas savo pirmaisiais žingsniais. Neretai žmonės, norėdami įrodyti savo vertę naujoje pozicijoje, siekia viršyti visus lūkesčius. Tokios pastangos pareikalauja kur kas daugiau energijos ir sukelia papildomą stresą.
Svarbu, kad organizacija suteiktų tam visas reikalingas sąlygas ir darbuotojas žinotų, kokias galimybes turi. Pozicijos pakeitimas yra pakankamai dažna praktika. Organizacijoje, kuri vertina vidinį judėjimą, tai puiki galimybė išbandyti save naujoje komandoje ir aplinkoje bei pozicijoje, pradėti savo augimą naujoje srityje ar skyriuje.
Darbo ir šeimos balansas
Indraja Balevičiūtė-Zemlė, personalo atrankų ir mokymų įmonės „Motivate LT“ partnerė, teigia, kad sunkumai, su kuriais susiduria iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantys darbuotojai, labai priklauso nuo organizacijų politikos, požiūrio, profesijos ir pačių darbuotojų. Vienose profesijose įsivažiuoti į ritmą lengviau, kitose - sunkiau, nes daug kas gali pasikeisti, pavyzdžiui, mokestinė sistema, įstatymai ar programa, su kuria darbuotoja anksčiau dirbo.
Labai svarbu palaikyti ryšį su darboviete. Kai kurios organizacijos jau tai daro, pavyzdžiui, kviečia mamas ir tėčius į renginius ar net palieka darbinį el. paštą, kad darbuotojas turėtų galimybę susipažinti su naujienomis ir pokyčiais, kurie vyksta organizacijoje jam esant vaiko priežiūros atostogose. Jei periodiškai susitinki su kolegomis, tada dažnai atrodo, kad nė nebuvai išėjęs.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai grįžtant į darbą
Kai kuriais atvejais pažiūrėti į grįžtantį darbuotoją kaip į naują - irgi nėra blogai. Jei organizacijos veikla labai dinamiška ir daug kas keičiasi, mentorius, speciali įvedimo programa ar kitoks supažindinimas su pokyčiais, kurie įvyko, gali labai padėti grįžtančiam darbuotojui lengviau įsivažiuoti į darbo ritmą.
Kyla ir dar vienas pagrindinis klausimas - kaip grįžus į darbus planuoti darbą ir asmeninį gyvenimą? Galbūt vaikas dažnai serga, tik pradeda eiti į darželį, ne visi turi galimybių gauti priežiūros pagalbą. Labai svarbu, kaip organizacija su tuo padeda tvarkytis. Tokiems darbuotojams padeda lankstaus darbo grafiko sudarymas arba netgi galimybė pradžioje dirbti 0,5 ar 0,75 etato, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimą.
Darbuotojai su asmenybės branda
Į grįžtančius iš vaiko priežiūros atostogų darbuotojus, pasak personalo atrankų specialistės, nebūtina žiūrėti kaip į tuos, kurie atitrūko nuo ritmo ar atsilieka nuo progreso. Priešingai, dauguma tokių darbuotojų atsineša ir tam tikrų naujų kompetencijų bei kitą požiūrį į atsakomybes.
Tie žmonės atsineša asmenybės brandumą. Ypač tie, kurie susilaukia vaikų pirmą sykį, neretai pradeda kiek kitaip žiūrėti į gyvenimą, turi daugiau atidumo, rūpesčio, kuris tam tikrose srityse ir pareigose net labai praverčia. Darbuotojai ateina turėdami ir daugiau entuziazmo, noro dirbti, neretai ir geresnius laiko planavimo įgūdžius, nes šeimos ir darbo derinimas juos skatina laiką leisti kuo efektyviau ir produktyviau.
Vaiko priežiūros atostogos taip pat neretam tampa proga įgyti naujų kompetencijų ar išbandyti naujas sritis. Visų pirma, reikėtų turėti įrodymų, kad vaiko priežiūros metu nebuvo prarasti įgūdžiai. Pavyzdžiui, galima įsitraukti į savanorišką veiklą, pavyzdžiui, pirmininkauti mokyklos tėvų komitetui. Antra, svarbu išlaikyti profesinių pažinčių ratą.
Taip pat skaitykite: Institucinė priežiūra ir integracija į bendruomenę
Moters įsidarbinamumas po motinystės atostogų: tyrimo įžvalgos
Personalo atrankų įmonės „Emplonet“ ir „GoDoJob“ išgryninus savo paslaugų portfelius, pastaroje įmonėje karjerą tęsianti atrankų specialistė Vaida Anskaitienė teigia, kad bendras darbo rinkos kultūros augimas paliečia ir šią sritį. Vis tik sklandus motinų grįžimas į darbus kartais dar laikomas tik pačių moterų reikalu.
V. Anskaitienė parengė mokslinį darbą „Moterų įsidarbinamumą po motinystės atostogų lemiantys veiksniai“. Jo kokybinio tyrimo dalyje dalyvavo 6 personalo ekspertai ir 6 moterys iš įvairių verslo sričių. Pagal tyrimo rezultatus, svarbus moters kompetencijų ir įgūdžių lygis. Motinystės atostogos ir dėl jų susidariusi karjeros pertrauka turi neigiamą poveikį moterų profesinėms kompetencijoms. Jeigu moterys pačios stengiasi atnaujinti profesines žinias ir išsaugoti savo kaip specialisčių kompetencijas, joms būna lengviau įsilieti į darbus ir siekti karjeros po ilgėlesnio laiko. Tą galima padaryti išnaudojant šiuolaikines technologijas interaktyviam bendravimui sekant sektoriaus naujienas, dalyvaujant seminaruose. Šios pastangos esą leidžia išlaikyti praktinius įgūdžius ir sukaupti žinių, reikalingų grįžus į darbą.
Moters galimybės įsidarbinti ir sėkmingai integruotis darbo rinkoje priklauso ir nuo motinystės atostogų trukmės. Sklandžiam grįžimui į darbus reikšminga ir moters darbo patirtis. Nuosekli darbo patirtis tam tikroje srityje lemia moterų galimybes po motinystės atostogų užimti aukštesnes pareigas ir ankščiau pretenduoti į paaukštinimą.
Tyrimo metu atskleistas teigiamas šeimos palaikymo ir pagalbos poveikis moterų įsidarbinamumui po motinystės atostogų. Šeimos palaikymas moterims padeda koncentruotis į tuo metu svarbius darbus ir mažina stresą, jaučiamą dėl darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo. Svarbu ir tai, koks yra adaptacijos procesas. Adaptacijos proceso poreikį jaučia tiek grįžtančios, tiek naujai įsidarbinančios po motinystės atostogų moterys. Šiuo periodu ypač svarbus organizacijos dėmesys ir pagalba bei kokybiškų mokymų užtikrinimas darbuotojai. Be to, organizacijos jaučia stiprų moterų, po motinystės atostogų, poreikį atnaujinti per karjeros pertrauką prarastas kompetencijas ir įgūdžius.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad moterys, grįžusios į darbo rinką po motinystės atostogų, tikisi organizacijos pagalbos ir paramos siekiant susigrąžinti prarastas kompetencijas ir įgūdžius bei derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Turėdamos darbovietės paramą, moterys jaučiasi saugios ir vertinamos, o tai teigiamai veikia jų adaptaciją bei darbo kokybę. Tuo tarpu palaikymo kultūros stokojančiose organizacijose mažų vaikų mamos nelinkę dirbti, nes tai reikalauja didelių asmeninių pastangų ir gali būti nesuderinama su įsipareigojimais šeimai.
Darbo ir šeimos laiko balansas yra aktualus moterims, siekiančioms suderinti skirtingus šeimos ir darbo įsipareigojimus tarpusavyje. Viena iš pagrindinių organizacijos priemonių siekiant suteikti darbuotojoms darbo ir šeimos laiko balansą yra lankstus darbo laikas ir sąlygos. Tačiau darbo ir šeimos balansui ne mažiau būtinos asmeninės moters pastangos planuoti savo asmeninius prioritetus ir laiką.
Moterų įsidarbinamumą po motinystės atostogų lemia ir darbuotojos ir organizacijos komunikacijos tęstinumas atostogų metu. Tai padeda geriau suprasti vienas kito lūkesčius ir galimybes, susitarti dėl būsimų darbo sąlygų ir funkcijų. Darbovietė, siekianti bendrauti ir palaikyti ryšį su darbuotoja, parodo jos vertę organizacijai, taip skatindama po motinystės atostogų grįžti ir tęsti darbą toje organizacijoje. Ir atvirkščiai - šios komunikacijos trūkumas mažina darbuotojos įsitraukimą ir įsipareigojimą organizacijai.
Apklausų rezultatai
Respondenčių, kurios dabar ar anksčiau grįžo iš motinystės atostogų į darbus, buvo prašoma pažymėti visus tinkamus variantus, kurie apibūdintų jų grįžimo į darbus aplinkybes. 55,41 proc. apklausoje dalyvavusių moterų teigė, kad tuo periodu sulaukė šeimos palaikymo. 41,89 proc. teigė, kad grįžimas į darbus buvo sklandus, be didesnių iššūkių. Tačiau tik 9,46 proc. sakė, kad darbovietėje sulaukė specialiai paruoštos adaptacijos programos. 41,89 proc. respondenčių pažymėjo atsakymą, kad grįžimas į darbus vis tik buvo sunkus psichologiškai. 37,84 proc. pažymėjo susidūrusios su daugeliu asmeninių ir profesinių problemų, o 22,97 proc. teigė darbe patyrusios spaudimą ar diskriminaciją.
Organizacijose galima imtis žingsnių, kurie padidintų moterų saugumo ir komforto jausmą grįžtant po motinystės atostogų. Lengviau įsiliedama į darbus po pertraukos, moteris greičiau imtų kurti siekiamą vertę organizacijai. Tai visada yra abipusis interesas.
Patarimai mamoms, grįžtančioms į darbą
Kasmet šimtai Lietuvos moterų po motinystės atostogų grįžta į darbo rinką. Svarbiausia nepanikuoti ir suprasti, kad pirmosios dienos ar savaitės bus emociškai intensyvios. Ilgą laiką praleidus namie, dažnai moteriai atrodo, kad ji viską pamiršo bei atsiliko nuo rinkos tendencijų. Sukaupta patirtis niekur nedingsta, tik reikia vėl įsivažiuoti. Pora savaičių darbe po grįžimo ir vėl jautiesi pilna pasitikėjimo.
Nuolat jaučiamas vidinis konfliktas - darbe mintys krypsta į vaikus, namuose - į darbo reikalus. Ypač sunku, kai vaikai suserga. O svarbiausia supratau, kad grįžus į darbą, su vaikais praleistas laikas tapo net kokybiškesnis nei būnant namuose visą dieną. Dauguma dirbančių mamų jaučia kaltę. Mums tas kaltės apraiškas įveikti gali padėti sąžiningumas sau. Kai atrodo, kad galėčiau būti geresnė mama, tiesiog klauskite savęs - ar padariau viską, ką galėjau?
Svarbu kelti sau realius lūkesčius. Su laiku išmokstama atleisti sau tuos įsivaizduojamus netobulumus. Svarbiausia palaikyti balansą ir skirti dėmesio ne tik vaikams, bet ir savo antrajai pusei ir, žinoma, sau.
Dažnai mamos sukuria idealų grįžimo į darbą scenarijų savo galvose. Realybė dažniausiai būna visai kitokia. Perfekcionizmas šioje situacijoje tampa priešu. Kad ir kokia stipri bebūtum, kartais reikia nuleisti kartelę ir priimti pagalbą iš šalies. Perplanuokite šeimos išlaidas ir pasisamdykite auklę, kuri padėtų vaikų ligų atvejais.
Kiekviena moteris motinystę išgyvena skirtingai. Vienoms tai tampa gyvenimo pilnatvės šaltiniu ir jos atranda save būdamos namie su vaikais. Kitoms reikia profesinio gyvenimo ritmo, kasdienių iššūkių, kolegų. Nėra vieno teisingo būdo būti mama, svarbiausia išdrįsti rinktis tai, kas tinka būtent tau ir tavo šeimai.
Praktiniai patarimai, kaip pasiruošti sugrįžimui į darbą
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros laikotarpio (ypač, jei jis buvo ilgas) kelia daug įtampos, streso ir iššūkių. Artėjant vaiko priežiūros laikotarpio pabaigai, pasiruoškite sugrįžimui. Visų pirma - psichologiškai. Sugrįžimo pradžia gali būti sudėtinga ir dėl to, kad turėsite palikti savo mažylį kito žmogaus priežiūrai. Tai visada kelia papildomą stresą ir nerimą. Todėl jeigu tik turite galimybę - susiplanuokite pereinamąjį laikotarpį.
Kol dar nedirbate, pratinkitės po truputį išsiskirti su savo vaiku ir nuosekliai ilginkite šį laikotarpį iki pilnos darbo dienos trukmės. Jei samdote auklę, galbūt galite jos priežiūrai vaiką palikti bent kelioms valandoms per dieną, kol dar nedirbate arba pirmąsias kelias dienas/savaites būti su vaiku ir aukle kartu. Jei vaiką leisite į darželį, susiplanuokite į darbą grįžti po vaiko adaptacinio laiko darželyje.
Skirkite laiko susiplanuoti kiekvieną savo dieną, kad visada žinotumėte, ką ir kada turite padaryti. Turėkite aiškų planą bent pirmoms kelioms savaitėms. Aiškus planas padės kontroliuoti asmeninio gyvenimo ir darbo iššūkius bei sumažinti galimą nerimą. Nusiteikite, kad visko idealiai suplanuoti neįmanoma ir netikėtumų vis tiek neišvengsite. Šiame etape svarbu bendradarbiauti su savo partneriu.
Paprašykite, kad jums skirtų mentorę arba sudarytų sąlygas dalyvauti grįžimo į darbą programoje (jeigu tokia jūsų darbovietėje yra). Tyrimai rodo, kad grįžus iš vaiko priežiūros atostogų sumažėja pasitikėjimas savimi, todėl darbuotojų konsultavimas galėtų šį barjerą išspręsti. Suteikite galimybes suderinti vaiko priežiūrą su darbu. Išsiaiškinkite darbuotojos poreikius dėl derinimo bei palaikykite tais atvejais, kai dėl šeiminių priežasčių reikia išeiti anksčiau iš darbo, perkelti rytinį pasitarimą vėlesniam laikui ir pan.
Peržiūrėkite grįžusios darbuotojos atlyginimą ir karjeros galimybes bei numatykite galimybę kilti pareigose. Vaiko priežiūros laikotarpiu, ypač jei jis buvo ilgas, darbuotoja galimai atsiliko nuo savo kolegų, tad suteikite arba numatykite galimybes, kaip ji galėtų juos pasivyti bei sumažinti karjeros pertrūkio žalą. Kurkite darbo kultūrą, kurioje asmeninio gyvenimo poreikiai yra gerbiami.
Išėjusios iš biuro į jį sugrįžtate tarsi naujas žmogus: turėdamos naujų prioritetų ir rūpesčių. Tad pirmiausia įsisąmoninkite, kad grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų - didelė transformacija. Natūralu, kad, nepaisant vaiko priežiūros atostogų trukmės, daugelis mamų jausis dar nepasiruošusios grįžti į darbą. Kitos dėl to jausis kaltos.
Bent 2-3 savaites po grįžimo į darbą nereikėtų vertinti savo emocinės būklės, daryti tam tikras išvadas, priimti spontaniškus sprendimus ir pasiduoti. Kardinaliai pasikeitus gyvenimui mamos būna pavargusios, nusivylusios, nepasitiki savimi ir pradeda nuleisti rankas. Pasidomėkite galimybe į darbą grįžti palaipsniui: pirmiausia biure dirbkite dvi ar tris dienas per savaitę arba vykite į darbą kasdien po kelias valandas, o gal vadovas suteiks galimybę derinti darbą biure ir iš namų? Žinoma, ne visos mamos turi pasirinkimą, tačiau jei jūsų darbas - ganėtinai lankstus, paieškokite sau ir vaikui palankesnių galimybių.
Grįžusios į darbą visu etatu iš karto galėsite atnaujinti karjerą. Tiesa, pirmąją savaitę taip pat verta į darbą eiti kas antrą dieną: tai palengvins adaptaciją ir jums, ir vaikui. Grįžtant į darbą reikia susidėlioti visą logistiką. Jei vaikas nuo šiol bus su aukle, tegul ji dirbti taip pat pradeda bent savaite anksčiau: pirmąsias dienas kartu būkite ir jūs.
Daugelis mamų grįžta į darbą tikėdamosi, kad viskas susidėlios ir visi prisitaikys savaime. Tačiau kolegos, nežinodami jūsų dienotvarkės ir planų, darys tam tikras prielaidas, tad nurodykite, kada dirbsite, koks tvarkaraštis jums palankus ir t. t. Karjeros atnaujinimas yra procesas, o ne vienadienis įvykis. Žinokite, kad jame nesate paliktos vienos. Kai grįžtate į darbą, nebijokite ieškoti paramos ir padrąsinimo. Bendraukite su kaimynais ar kolegomis, kurie taip pat turi mažų vaikų ir išgyveno šį sudėtingą atsiskyrimo laikotarpį.
Kai grįžtate į darbą, iš anksto suplanuokite, kada galėsite skirti laiko vaikui: ryte ar vakare? Be abejo, atžalai turėtumėte skirti nemažą dalį laisvalaikio ir savaitgalių. Pagalvokite, kaip norėsite palaikyti ryšį su savo mažyliu: gal prašysite, kad dienos metu auklė atsiųstų nuotraukų, o gal per pertraukėles susiskambinsite vaizdo skambučiais?
5 būdai, kaip lengviau grįžti į darbą po motinystės atostogų
- Vaiką pratinkite iš anksto. Iš anksto įpratinkite vaikelį prie jums tinkamos dienotvarkės. Apgalvokite maitinimą (jei maitinote krūtimi, prie buteliuko pratinkite daug anksčiau, nei jūsų nebus namie), miegą, režimą. Prie visko kūdikis turi įprasti ir jums išėjus laikyti tai normaliu dalyku. Pradėkite likus bent kelioms savaitėms iki išeisite į darbą. Jei jūsų vaikas atsisako buteliuko, savo dieną vis tiek galite valdyti - įpratinkite jį krūtį gauti tada, kai patogu jums, o ne kai jis to užsigeidžia.
- Derėkitės dėl šeimai palankių darbo sąlygų prieš pradėdama dirbti. Aptarkite savo poreikius su darbdaviu ar kitu atsakingu asmeniu. Apsvarstykite galimybę jums grįžti namo pamaitinti kūdikio. Jei šiuos klausimus išspręsite iš anksto, į darbą grįšite kur kas ramesnė, nei būdama nežinioje. Net jei nebemaitinate, svarbu su darbdaviu aptarti savo poreikius. Jei reikės, ar galėsite atvykti vėliau, o išvykti anksčiau, kokias turite galimybes kartais dirbti iš namų, jei vaikas ar auklė susirgo, ar galite su kuo nors dalintis savo pareigas, ir pan. Net jei jums tų privilegijų neprireiks, apie jas žinodama jausitės kur kas ramesnė.
- Suvokite ir pripažinkite savo jausmus. Kaltė, nusivylimas, pyktis ir baimė yra emocijos, kurias jaučia kiekviena moteris, anksti palikusi vaikelį kitų žmonių priežiūrai. Aplinkybės keičiasi, galimybių daugėja ir lūkesčiai ne visada pasiteisina. Svarbiausia, kaip jaučiasi pati moteris. Geriausia pagalba - pasidalinti savo jausmais su žmogumi, kuriam ji rūpi.
- Suvokite, kad visko vis tiek nesuplanuosite. Suruošti visus namų gyventojus, surinkti viską, ko kiekvienam reikia, atsidurti laiku ten, kur reikia yra varginanti rutina. Tai ir liks iššūkis. Viskas, ką galite padaryti naktį, palengvins jūsų rytą. Tačiau daugelio dirbančių tėvų kasdienybė yra skubėjimo ir lėkimo pilni vakarai, nes reikia viską paruošti ateinančiai dienai, kai jūsų namuose nebus. Sutarkite su aukle ar kitu vaiką prižiūrinčiu asmeniu, ką jie gali nudirbti patys, kol vaikelis miegos. Žinokite, kad visų lūkesčių nepateisinsite ir nustokite dėl to nervintis. Šeimai palanki darbovietė jums būtų kur kas geresnė. Jei įmanoma, prašykite pagalbos artimųjų, susidėliokite prioritetus, ką nuveikti yra svarbiausia (ir namuose, ir darbe). Kūdikio krepšį visada laikykite supakuotą - jei reiks skubėti, šio darbo jums nebereiks daryti. Rūšiuokite nešvarius skalbinius, taip greičiau juos išskalbsite. Turėdama laiko pagaminkite daugiau patiekalų ir sudėkite juos į šaldiklį. Visada vakarais išplaukite indus - tai kiekvieną rytą padarys švaresnį ir šventiškesnį.
- Užsidėkite deguonies kaukę. Kai skrendate lėktuvu, stiuardesė, pasakodama, kaip elgtis nelaimės atveju, pataria - pirmiausia kaukę užsidėkite jūs, tik paskui uždėkite ją vaikams. Kodėl? Nes jūs negalėsite padėti niekam, jei išseks jūsų pačios deguonies atsargos. Ši taisyklė tinka ir motinystei: savo norus ir poreikius atidėdama į šalį, galiausiai jūs išseksite ir nebesugebėsite pasirūpinti nei namais, nei juo labiau - darbu. Todėl rūpinkitės savimi, savo psichine ir fizine sveikata, savo emocijomis. Tai labai svarbu.