Vaiko Globos Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje: Visas Vadovas, Ką Reikia Žinoti!

Įvadas

Vaiko globa yra aktuali tema Lietuvoje, ypač šeimoms, susiduriančioms su iššūkiais, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tai gali būti priklausomybės, sveikatos problemos, išvykimas į užsienį ar abejingumas. Dažnai artimiausi giminaičiai, tokie kaip seneliai ar krikštatėviai, imasi globoti vaikus. Tačiau norint teisiškai įteisinti globą, reikalingas oficialus procesas per atitinkamas institucijas. Šiame straipsnyje aptariamas vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, reikalavimai globėjams, finansinė parama ir kitos svarbios nuostatos.

Vaiko Globos Samprata ir Formos

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Yra dvi pagrindinės globos formos:

Laikinoji globa (rūpyba): Nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
Nuolatinė globa (rūpyba): Taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.

Reikalavimai Globėjams

Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, siekiant užtikrinti vaiko gerovę:

Atsakingumas ir patikimumas: Svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. Asmens amžiaus ribos - ne jaunesnis nei 21 metų amžiaus ir ne vyresnis nei 65 metų amžiaus. Išimtys gali būti taikomos tik artimiesiems giminaičiams.
Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų tinkama vaiko augimui ir vystymuisi.
Santykiai su vaikais: Asmuo turi gebėti sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su vaikais.

Reikalavimai budinčiam globotojui:

asmuo privalo būti 21-65 metų amžiaus;
turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą;
negali būti teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje;
jei nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia;
jei nebuvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko;
nėra kitų Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Kaip Tapti Vaiko Globėju?

Norint tapti vaiko globėju, reikia atlikti šiuos veiksmus:

Taip pat skaitykite: Vaiko globa Lietuvoje

Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą. Pageidaujantys tapti budinčiais globotojais, privalo kreiptis į gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių. (I. Kanto g. 11, Klaipėda, el. 046/a)
Pateikti reikiamus dokumentus, įskaitant medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
Laukimas. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste specialistai išnagrinės Jūsų prašymą.
Kvietimas į mokymus. Jeigu nebus nustatyta aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti budinčiu globotoju, Globos centras pakvies Jus į GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus. Mokymai privalomi asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui.
Išvados gavimas. Pasibaigus mokymams, globos centro specialistai parengs išvadą dėl Jūsų tinkamumo vykdyti budinčio globotojo veiklą.
Bendradarbiavimo sutarties sudarymas. Pasirašius teigiamą Išvadą, Jūs privalėsite Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą. Globos centras sudarys su Jumis tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

Finansinė Parama Globėjams

Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Atlygis budinčiam globotojui (Klaipėdos miesto savivaldybė):

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos 1,5 minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžio atlygis per mėnesį, nepriklausomai nuo faktiškai prižiūrimų vaikų skaičiaus, ir tais atvejais, kai neperduotas prižiūrėti vaikas, ir tuo metu, kai budinčiam globotojui suteikiamas laikinas atokvėpis;
atlygis budinčiam globotojui didinamas po 0,75 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas);
atlygis budinčiam globotojui didinamas po 1 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą kūdikį arba vaiką, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis (už faktiškai suteiktas paslaugas);
pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, jeigu asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, šio asmens mokymosi laikotarpiu budinčiam globotojui mokamas atlygis, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai.

Tais atvejais, kai sutartį sudaro abu sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų.

Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) išlaikymui:

vaiko globos (rūpybos) išmokos, mokamos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka;
globos (rūpybos) išmokų tikslinius priedus, mokamus Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka;
išmokas vaikui, mokamas Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, vaikui skirtą slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitas išmokas, jei teisė gauti šias išmokas vaikui ir globėjui (rūpintojui) numatyta įstatymuose;
1 MMA dydžio išmoką per mėnesį, mokant proporcingai dienų skaičiui prižiūrimo vaiko išlaikymui, kol bus nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) apgyvendinimui skirtai vietai įkurti:

Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų globa Lietuvoje

1,25 MMA dydžio vienkartinę įsikūrimo išmoką vaiko apgyvendinimui skirtai vietai įkurti. Išmoka naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti, įsigyti būtiniausiems daiktams, namų apyvokos reikmenims, taip pat kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su prižiūrimo vaiko poreikių tenkinimu. Ji mokama už kiekvieną įkurtą vaiko apgyvendinimui skirtą vietą pas budintį globotoją ir pervedama per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos. Vienkartinė įsikūrimo išmoka grąžinama, jeigu sutartis su budinčiu globotoju nutraukiama nepraėjus trijų mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos laikotarpiui;
Pagalbos pinigai mokami pagal Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-342 „Dėl Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, XIV skyriuje numatytus atvejus.

Mokėjimus už vaiko priežiūrą budinčio globotojo šeimoje organizuoja globos centras.

Vaiko Ryšiai su Biologiniais Tėvais

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau. Nuo 2025 m. Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba. Skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Vaiko Globa Šeimynoje

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.

Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje.

Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla

Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą.

Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui.

Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.

Globos Centrai: Pagalba Globėjams ir Vaikams

Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Pagrindinis Globos centro veiklos tikslas - užtikrinti, kad visiems tėvų globos netekusiems vaikams, įvaikintiems vaikams, globėjų (rūpintojų) globojamiems (rūpinamiems) vaikams, šeimynoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, šeimynos dalyviams, globėjams (rūpintojams), įtėviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ar asmenims, norinčiais jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.

Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.

Globos Centro Teikiamos Paslaugos ir Pagalba

Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT 2018 m. birželio 1 d.

VVTAĮT atestuotas asmuo vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių, asmenų, pageidaujančių teikti laikino atokvėpio paslaugą, bendruomeninių vaikų globos namų ir globos centrų darbuotojų bei asmenų, pageidaujančių dirbti šiose įstaigose, pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpintis), įvaikinti vaikus mokymus pagal GIMK programą.

VVTAĮT atestuotas asmuo atlieka pasirengimo tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynų steigėjais, dalyviais, laikino atokvėpio paslaugų teikėjais vertinimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mokymų pagal GIMK programą pabaigos parengia išvadą dėl jų pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pateikia ją VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui.

VVTAĮT atestuotas asmuo bendradarbiauja su VVTAĮT įgaliotu teritoriniu skyriumi, bendruomeniniais vaikų globos namais, vaikų globos namais ir šeimynomis, siekdamas užtikrinti geriausius globojamo (rūpinamo) vaiko interesus - parinkdamas geriausiai juos galintį tenkinti globėją (rūpintoją).

Budintis Globotojas: Reikalavimai ir Pareigos

Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus.

Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį.

Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.

Globėjas (rūpintojas): Teisės ir Pareigos

Globėjas (rūpintojas) vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Globėjas (rūpintojas) globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas.

Globėjas (rūpintojas) gali laikinai prižiūrėti vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) ir laikinoji globa (rūpyba) dar nenustatyta, kol jam globa (rūpyba) bus nustatyta, taip pat kai budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir, esant galimybėms, šeimynos dalyviams reikia suteikti laikiną atokvėpį.

Globėjas (rūpintojas) nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globojamų (rūpinamų), prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai ir seserys.

Globa šeimoje gali būti organizuojama vaikui, iki jam sueis 21 metai, jei vaikas nuolat mokosi bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo ir aukštosiose mokyklose.

Finansinė Parama ir Įstatymų Pakeitimai

Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Civilinio proceso kodekso pataisomis (XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas prioritetas.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 2014 m. nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo 94 bylos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos nuo 6 iki 12 mėnesių, o 20 bylų nagrinėta ilgiau nei 12 mėnesių. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei šimtas vaikų yra priversti laukti, kol jie galės augti jų interesus geriausiai atitinkančioje aplinkoje su įtėviais (tėvais pagal įstatymą) ar nuolatiniais globėjais. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į šeimą.

Todėl teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama užtikrinti, jog vaikas augtų šeimos aplinkoje, mažėtų jo patekimo į vaikų globos (rūpybos) institucijas tikimybė.

Globos Koordinatoriaus Funkcijos

Pagalbai budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynų dalyviams, įtėviams (gavus įtėvių prašymą teikti pagalbą) ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams koordinuoti globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu paskiria globos koordinatorių (nurodomos globos koordinatoriaus pareigos, vardas, pavardė bei asmens, kuriam bus teikiamos paslaugos, vardas, pavardė, gimimo data). Globos koordinatorius paskiriamas globos centro vadovo įsakymu per 3 darbo dienas nuo globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties pasirašymo dienos ar nuo globėjo (rūpintojo) paskyrimo dienos, ar nuo šeimynos įsteigimo dienos, ar nuo įtėvių rašytinio prašymo teikti pagalbą gavimo dienos.

Globos koordinatorius tvarko kiekvieno budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bylą, kurioje pateikiamas individualus jų poreikių vertinimas, stiprybės ir silpnybės, Planas bei reikalingų paslaugų teikimo eiga (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas).

Per 30 kalendorinių dienų nuo prižiūrimo vaiko apgyvendinimo šeimoje dienos kartu su kitais globos centro specialistais organizuoja visų individualių prižiūrimo vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiųjų ir kitų poreikių įvertinimą, atsižvelgdamas į vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje (pagal tai, kokie galimi vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti, kokios rizikos identifikuotos) ir budinčio globotojo šeimoje, taip pat į socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, įgūdžiais, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe, santykius su tėvais, emociniais ryšiais susijusiais asmenimis, budinčiu globotoju ir kartu gyvenančiais šeimos nariais, bendraamžiais, bei kitus aspektus, pagal individualių poreikių vertinimo ir pagalbos planą (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas).

Analizuojant individualius kiekvienos srities poreikius, turi būti įvertinti prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ir kartu gyvenančių šeimos narių poreikiai, kylantys dėl budinčio globotojo veiklos. Išskiriamos prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ar šeimos narių stiprybės ir silpnybės, padedančios ar trukdančios tenkinti konkretų poreikį.

Reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites, intensyvios pagalbos atvejais - ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę) teikia ir (ar) organizuoja individualias konsultacijas budinčiam globotojui ir prižiūrimam vaikui.

Palaiko ryšį su budinčiu globotoju ir jo prižiūrimu vaiku tiesiogiai ir (ar) ryšio priemonėmis (skambučiais, el.

Reguliariai organizuoja psichologo konsultacijas budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui. Prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, laikinai apgyvendinus prižiūrimą vaiką budinčio globotojo šeimoje, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį globotoją, intensyvi psichologo pagalba budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui teikiama 2 savaites iki ir 2 savaites po šių sprendimų, lemiančių šias aplinkybes, įsiteisėjimo. Šiuo laikotarpiu psichologas suteikia po 2-5 papildomas konsultacijas.

Rūpyba

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

Įvaikinimas

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

Reikalavimai įtėviams

Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus).
Sveikata - nesate pripažint… Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtinta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje.

tags: #globos #seimoje #teisinis #reglamentavimas