Įvadas
Globa - tai viena iš pagrindinių priemonių užtikrinti asmenų, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali savarankiškai pasirūpinti savimi, teises ir interesus. Lietuvoje globos institucijų veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, nuolat atnaujinami ir tobulinami, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą globotinių apsaugą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami globos institucijų teisės aktai, jų taikymo ypatumai ir pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais.
Globos samprata ir formos
Globà apibrėžiama kaip neveiksnaus (dėl amžiaus ar psichinės sveikatos) fizinio asmens teisių bei interesų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo forma. Ji apima ir tokio asmens turto globą, tačiau prireikus turtą valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas turto administratorius. Lietuvoje skiriamos kelios globos formos:
- Vaiko globa: nustatoma vaikams iki 14 metų.
- Globos vietos: šeimoje, šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Šeima gali globoti ne daugiau kaip 5 vaikus, šeimyna - 6-12 vaikų.
- Globos trukmė: Laikinoji ir nuolatinė. Laikinoji globa yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei laikinas gyvenimas šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos įstaigoje. Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie negali grįžti į savo šeimą, nes kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei.
Globos institucijos ir jų funkcijos
Lietuvoje globos institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant globotinių gerovę. Pagrindinės institucijos, atsakingos už globos organizavimą ir priežiūrą, yra:
- Savivaldybių administracijos: Civilinio kodekso 3.241 straipsnis nustato, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių administracijos.
- Vaiko teisių apsaugos institucijos: Savo teritorijoje globą organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. Jos prižiūri ir kontroliuoja globą.
- Gydymo, auklėjimo ar globos įstaigos: Asmenų, teismo pripažintų neveiksniais, esančių gydymo, auklėjimo ar globos įstaigose, globos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos institucija tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas.
Teisinis reglamentavimas
Globos teisinius pagrindus Lietuvoje nustato Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Svarbiausi iš jų:
- Civilinis kodeksas: 3.241 straipsnis ir kiti straipsniai reglamentuoja globos nustatymo, vykdymo ir priežiūros tvarką.
- Vaiko globos organizavimo nuostatai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai (priimti 2002, paskutinį kartą keisti 2019) nustato vaiko globos organizavimo tvarką.
- Kiti įstatymai ir teisės aktai: Reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą ir kitus su globa susijusius klausimus. Įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinės globos įstaigų licencijavimu, įsigaliojo nuo 2010-01-01.
Civilinio kodekso 3.241 straipsnis: svarbūs pakeitimai
Civilinio kodekso 3.241 straipsnis yra vienas iš pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių globos institucijų veiklą. Šis straipsnis buvo ne kartą keistas ir papildytas, siekiant užtikrinti efektyvesnę globos sistemą. Svarbūs pakeitimai įvyko:
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
- 2015 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-1537 (TAR, 2015, Nr. 5034).
- 2023 m. kovo 28 d. įstatymu Nr. XIV-1838 (TAR, 2023, Nr. 2023-05730). Šiuo įstatymu nustatyta, kad 3.241 str. 1 d. nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki įstatymo Nr. XIV-1838 įsigaliojimo dienos (2023 04 01) galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.241 str. 1 d.
Civilinio kodekso 3.261 straipsnis: vaiko globa institucijoje
Civilinio kodekso 3.261 straipsnis reglamentuoja vaiko globą vaikų globos institucijose. Svarbu atkreipti dėmesį į šio straipsnio nuostatas, susijusias su vaiko iki trejų metų globa:
- Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, tam pritarus valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
- Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali tęstis ne ilgiau kaip tris mėnesius. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu gali tęstis tol, kol tęsiasi nepilnamečių jo tėvų globa (rūpyba).
- INFOLEX PASTABA: 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-888 (TAR, 2022, Nr. 2022-00070) nustatyta, kad iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.261 str. įsigaliojimo (2022 07 01) pradėtos vaiko globos (rūpybos) organizavimo procedūros baigiamos pagal iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.261 str.
Kiti įstatymų pakeitimai
Per pastarąjį dešimtmetį buvo priimta daug įstatymų, keičiančių ir papildančių globos teisinį reglamentavimą. Štai keletas pavyzdžių:
- 2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1847 (TAR, 2015, Nr. 10792).
- 2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-647 (TAR, 2017, Nr. 2017-15724).
- 2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10784).
- 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-888 (TAR, 2022, Nr. 2022-00070).
- 2023 03 28 įstatymu Nr. XIV-1838 (TAR, 2023, Nr. 2023-05730).
Šie pakeitimai apima įvairius aspektus, nuo globos organizavimo tvarkos iki socialinės globos įstaigų licencijavimo.
Globėjo parinkimas ir funkcijos
Vaiko globėjas (rūpintojas; rūpyba) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, gebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.
Globėjas yra savo globotinių atstovas ir gina neveiksnių asmenų teises bei teisėtus interesus be specialaus pavedimo. Jis turi teisę atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais sudaryti visus būtinus sandorius.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo dorovines ir kitas savybes, galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, ir kita.
Iššūkiai ir perspektyvos
Globos sistema Lietuvoje nuolat tobulinama, tačiau vis dar susiduriama su iššūkiais. Vienas iš pagrindinių - užtikrinti kokybišką globą kiekvienam globotiniui, atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Taip pat svarbu stiprinti globėjų rengimą ir paramą, užtikrinti efektyvią globos priežiūrą ir kontrolę.
Ateityje būtina toliau tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą globotinių apsaugą ir gerovę. Svarbu atsižvelgti į tarptautinę praktiką ir gerinti bendradarbiavimą tarp visų institucijų, dalyvaujančių globos procese.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
tags: #globos #institucijos #vliteratura