Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje, tačiau ar ji visada naudinga vaikams? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokią įtaką vaikų sveikatai daro skirtingos duonos rūšys, atsižvelgdami į cukraus ir skaidulinių medžiagų kiekį, miltų tipą ir kitus svarbius kriterijus. Remiantis atliktu tyrimu ir specialistų nuomonėmis, išsiaiškinsime, kokią duoną rinktis vaikams, kad ji būtų ne tik skani, bet ir naudinga.
Kaip buvo atliktas duonos tyrimas?
Siekiant išsiaiškinti, kuri duona yra sveikiausia vaikams, buvo atliktas išsamus tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota 33 populiariausių duonų sudėtis. Duonos buvo atrinktos iš didžiausių prekybos centrų, tokių kaip „Rimi“, „Norfa“ ir „Cento“. „Maxima“ bei „Iki“ kepamos duonos nebuvo įtrauktos į reitingą, nes ant jų nebuvo pažymėta produkto sudėtis.
Duonos vertinimui buvo pasitelkti kompetentingi specialistai: Lietuvos dietologų draugijos tarybos narė, dietologė Rūta Petereit, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė bei sveikos mitybos specialistė ir chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė. Nors specialistų nuomonės kai kuriais aspektais išsiskyrė, bendra išvada buvo ta, kad duonos sveikumas priklauso nuo cukraus ir skaidulinių medžiagų kiekio. Specialistai rekomendavo rinktis duoną, kurios 100 gramų yra 2-3 gramai cukraus arba mažiau, o skaidulinių medžiagų - 5 gramai arba daugiau.
Tyrimo metu duonos buvo išreitinguotos pagal cukraus kiekį (nuo mažiausio iki didžiausio) ir pagal skaidulinių medžiagų kiekį (nuo didžiausio iki mažiausio). Tuomet buvo sudarytas bendras reitingas, apskaičiuojant kiekvienos duonos koeficientą, sudedant vietą pirmoje ir antroje lentelėse ir išvedant vidurkį. Mažiausią koeficientą turinti duona buvo pripažinta sveikiausia.
Sveikiausios ir nesveikiausios duonos
Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikiausia duona yra „Vilniaus duonos“ gaminys „Rugelis“. Šios duonos 100 gramų yra 1,9 gramo cukraus ir 9,9 gramo skaidulinių medžiagų. Be to, ji pagaminta iš ruginių miltų, kurie laikomi sveikesniais už kvietinius.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Antroje vietoje atsidūrė „Rimi basic tamsi duona“, kurioje yra tik 1,4 gramo cukraus ir 7,2 gramo skaidulinių medžiagų. Ši duona taip pat yra viena pigiausių. Trečioje vietoje - „Malūno juoda pusruginė raikyta duona“ su 1,5 gramo cukraus ir 7,2 gramo skaidulinių medžiagų.
Kalbant apie nesveikiausias duonas, paskutinėje vietoje atsidūrė daugelio mėgstama „Jorės“ duona su saulėgrąžomis, kurioje yra net 8,6 gramo cukraus ir tik 4 gramai skaidulinių medžiagų. Antroje vietoje nuo galo - „Baltojo pyrago“ kepyklos „Ajerų“ duona su 8 gramais cukraus ir 4,6 gramo skaidulinių medžiagų. Trečia nuo galo - „Kanapinė“ duona („Biržų kepyklos“) su 6 gramais cukraus ir 3,8 gramo skaidulinių medžiagų.
Cukraus kiekis - svarbiausias kriterijus
Dietologė Rūta Petereit teigia, kad svarbiausias kriterijus, vertinant duonos sveikumą, yra cukraus kiekis. Ji rekomenduoja rinktis duoną, kurios 100 gramų būtų 2-3 gramai cukraus arba dar mažiau, bet ne daugiau kaip 5 gramai. Kalbant apie skaidulines medžiagas, kuo jų daugiau, tuo geriau. Specialistė vertina duoną, kurioje yra daugiau kaip 5 gramai skaidulinių medžiagų 100 gramų. Ideali duona yra ta, kurioje yra mažiau cukraus ir daugiau skaidulinių medžiagų.
R. Petereit pabrėžia, kad cukraus kiekis yra svarbesnis nei skaidulinių medžiagų kiekis, nes cukrus yra žalingesnis, o skaidulų galima gauti iš kitų produktų, pavyzdžiui, rudų ryžių ar košių. Specialistė taip pat pataria rinktis duoną be konservantų, tokių kaip kalcio propionatas ir kalcio acetatas, nors jie nėra labai kenksmingi.
Rinkodaros triukai ir klaidinančios etiketės
R. Petereit atkreipia dėmesį, kad ant duonos etiketės užrašas „be pridėtinio cukraus“ nebūtinai reiškia, kad duonoje nėra cukraus. Cukrus gali būti įdėtas su įvairiais sirupais, tad tokia etiketė gali būti klaidinanti. Specialistė pataria būti budriems ir atidžiai skaityti sudėtį. Taip pat, pasak jos, užrašai „praturtinta skaidulomis“ ar parduotuvės iškabėlės „sveikiau“ dažnai tėra rinkodaros triukai.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Ruginiai vs kvietiniai miltai
Nors įprasta manyti, kad tamsi duona yra sveikesnė už šviesią, R. Petereit teigia, kad tai nebūtinai tiesa. Jei tamsioje duonoje yra daug cukraus, ji bus mažiau sveika nei šviesi duona su mažiau cukraus. Svarbu atsižvelgti į cukraus kiekį, o ne tik į miltų tipą. Specialistė taip pat pabrėžia, kad produkto ekologiškumas nėra labai reikšmingas kriterijus renkantis duoną - ekologiška duona su daug cukraus ir mažai skaidulinių medžiagų nebus vertinga. Be to, mielės didelės įtakos duonos sveikumui neturi.
Skaidulinių medžiagų svarba
Dietologė primena, kad skaidulinės medžiagos yra svarbios virškinimo traktui - jos būtinos mūsų organizmo mikroflorai. Taip pat skaidulinės medžiagos mažina blogąjį cholesterolį, teigiamai veikia sergančius diabetu ir suteikia sotumo jausmą. Daugiausia skaidulinių medžiagų yra grūduose, sėklose, daržovėse ir vaisiuose. Pilno grūdo gaminiuose skaidulinių medžiagų yra daugiau. Specialistė rekomenduoja suvartoti 150-200 gramų duonos per dieną, jei joje yra mažai cukraus ir daug skaidulinių medžiagų.
Pilno grūdo duona - prioritetas
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad renkantis duoną, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar ji yra pilno grūdo. Pilno grūdo duonoje yra visos grūdo dalys - sėlenos, gemalas ir endospermas, o paprastų miltų duonoje yra tik grūdo vidurys, todėl joje trūksta naudingųjų medžiagų, ypač skaidulų. V. Kurpienė pabrėžia, kad pavadinimai „grūdėta duona“ ir „duona su grūdais“ klaidina, nes tokia duona gali būti pagaminta iš paprastų miltų su įdėtais grūdais, o tai nėra tas pats, kas pilno grūdo duona.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ruginė duona laikoma sveikesne, svarbiausia yra pilno grūdo miltų kiekis ir cukraus kiekis. „Yra tokių ruginių duonų, kur cukraus yra daugiau negu rugių“, - sako V. Kurpienė. Ji taip pat pabrėžia skaidulų svarbą - kuo jų daugiau, tuo sveikiau.
Mielės ir virškinimas
V. Kurpienė teigia, kad mielės padaro duoną minkštesnę, suskaidydamos sudėtingus angliavandenius į paprastesnius. Kai kuriems žmonėms, turintiems virškinimo trakto sutrikimų, mieliniai produktai gali būti lengviau virškinami. Visgi daugumai žmonių sveikiau rinktis bemielę duoną, nes ji ilgiau suteikia sotumo jausmą. Specialistė pataria pirmiausia valgyti kitus grūdinius produktus - troškinius su grūdais, sriubas, košes, o duona turėtų būti tik vienas iš pasirinkimų, ir nebūtinai kasdieninis.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Kiti aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Sveikos mitybos specialistė Ksavera Vaištarienė sutinka su R. Petereit, kad svarbiausia vertinant duonos sveikumą yra cukraus kiekis, tačiau ji atkreipia dėmesį ir į kitus dalykus. Pasak jos, duona turi vilioti išvaizda ir spalva, o žmonės, turintys didelį rūgštingumą, turėtų vengti tamsesnės duonos, nes ji yra rūgštesnė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gamyklą - didesnės gamyklos dažniausiai labiau laikosi higienos taisyklių. K. Vaištarienė pataria rinktis duoną, kurioje yra kuo mažiau saldumų ir salyklų. Specialistės teigimu, ar duona yra su mielėmis, ar be, neturi įtakos jos sveikumui.
K. Vaištarienė pabrėžia, kad ruginė duona yra sveikesnė nei kvietinė, nes rugiuose nėra glitimo, o kviečiuose yra. Ji teigia, kad jei duona labai šviesi, geriau rinktis juodą duoną su daugiau cukraus, tačiau jei žmogus turi polinkį į diabetą, reikėtų rinktis duoną su mažiau cukraus. Specialistė taip pat nurodo, kad druskos duonoje neturėtų būti daugiau kaip 2 gramai 100 gramų.
Kietas maistas formuoja žandikaulį ir veido bruožus
Valensijos Katalikiškojo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad vaikų racionas gali paveikti jų žandikaulio vystymąsi ir veido bruožus. Vaikai, kurie reguliariai valgo kietesnį, daugiau kramtymo reikalaujantį maistą, turi geriau išsivysčiusį žandikaulį ir taisyklingesnį sąkandį nei tie, kurių racione dominuoja perdirbti ir lengvai kramtomi produktai. Dietistė Eglė Markovska teigia, kad žandikaulio raumenims, kaip ir bet kuriems kitiems kūno raumenims, reikia darbo. Jei vaiko mityboje dominuoja tik minkštas maistas, mažėja žandikaulio apkrova, o tai ilgainiui veikia veido formą.
Netinkama mityba daro įtaką mokymosi rezultatams
E. Markovska teigia, kad vaiko mityba turi tiesioginį ryšį su jo gebėjimu susikaupti ir mokymosi rezultatais. Perdirbtas, daug cukraus, dažiklių ir skonio stipriklių turintis maistas sukelia staigius cukraus šuolius kraujyje, todėl vaikas tampa išsiblaškęs, neramus ir sunkiai įsimena naują informaciją. Specialistė pataria užtikrinti, kad vaiko racione netrūktų cinko, magnio ir B grupės vitaminų, kurie daro tiesioginę įtaką vaikų nuotaikai, motyvacijai ir gebėjimui išlikti ramiems.
Australijos „Murdoch Children’s Research Institute“ atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurių mityboje gausu perdirbto maisto, pasiekia prastesnių rezultatų matematikos ir skaitymo testuose.