Globos Centro Vizija, Tikslas ir Uždaviniai

Globos centrai atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindami be tėvų globos likusių vaikų gerovę ir teisę augti saugioje, šeimai artimoje aplinkoje. Šiame straipsnyje aptariama globos centrų vizija, tikslai ir uždaviniai, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų organizacijų patirtimi ir nuostatomis. Straipsnyje remiamasi Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro informacija.

Įvaikinimas: Nauja Šeima Vaikui

Įvaikinimas yra procesas, suteikiantis naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

Reikalavimai Įtėviams

Norint tapti įtėviu, keliami tam tikri reikalavimai:

• Amžius: Pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
• Sveikata: Asmuo neturi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
• Teistumas: Apie teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
• Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus.
• Pajamos: Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti.
• Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų.

Svarbu Žinoti Apie Vaiko Kilmę

Viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs - šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.

Vaiko Globa: Laikinas Rūpestis ir Šiluma

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis iš karto patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės, galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra praėję specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje nepatekdamas į institucinę globą. Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ar turėti jam priklausantį būstą.

Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla

Reikalavimai Globėjams

Asmenys, norintys globoti vaiką, turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

• ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
• jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai nebuvo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;
• kuris nėra teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
• kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo atitinka aukščiau paminėtus reikalavimus, o kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys - aukščiau paminėtus reikalavimus.

Svarbu pažymėti, kad asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), gali laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

Dokumentų Pateikimas

Norint tapti vaiko globėju (rūpintoju), reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą, kuriame nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris (-iai), elektroninis paštas (-ai), pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičius, jų amžius, lytis, globos (rūpybos) rūšis, kita svarbi informacija.
2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos;
3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad Jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju (rūpintoju).

Specialistai išnagrinės prašymą, ir, gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.

Laikinas Svečiavimasis: Trumpalaikė Pagalba

Laikinas svečiavimasis - tai pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai su konkrečiu vaiku savaitgaliais, per šventes ar vaiko atostogų metu, fizinio asmens gyvenamojoje vietoje. Norint priimti vaiką laikinai svečiuotis, reikia kreiptis į Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centrą. Paskirtas Tarnybos atestuotas asmuo, gavęs BVGN ar GC direktoriaus žodinį ar rašytinį kreipimąsi, susitinka su fiziniu asmeniu, norinčiu priimti vaiką laikinai svečiuotis jo gyvenamojoje vietoje, bei, vadovaudamasis įvertinimo klausimynu, parengia fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis rekomendaciją.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose

Mokymai Globėjams ir Įtėviams

Fizinių asmenų, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu mokymai organizuojami pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus. Globėjų ir įtėvių rengimo programa sudaryta iš pagrindinės programos ir specializuotos programos. Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą.

Psichologinis Konsultavimas

Psichologinis konsultavimas apima problemos atpažinimą, įsivardijimą ir ištyrimą. Individualaus konsultavimo metu asmuo, padedamas psichologo, išsikelia sau tikslą, kurio sieks. Psichologas su klientu susitinka nuo kelių iki keliolikos kartų. Psichologas padeda visą procesą palaikyti, struktūruoti. Psichologas įsipareigoja klientui laikytis konfidencialumo.

Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje. Tai gali būti įvairūs nusiskundimai, pavyzdžiui, nerimas dėl ateities įvykių, atsiradę sutrikimai tarpusavio santykiuose (santykiuose su sutuoktiniu, su vaikais, santykiuose darbe), įvairių formų priklausomybės ir su tuo susijusios emocijos (padidėję baimė, liūdesys, pyktis), netekties išgyvenimai ir t. t. Kartais stiprūs jausmai turi įtakos ir elgesiui, pavyzdžiui, agresijos priepuoliai, panikos priepuoliai, įvairūs skausmai ar kiti pojūčiai kūne.

Pagalbos dažniausiai ieško ne pats vaikas, o vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai), kurie skundžiasi nerimą keliančiu vaiko elgesiu (vaikas agresyvus, mušasi, yra liūdnas, baimingas, neklauso suaugusiųjų nurodymų ir prašymų ir pan.). Tačiau kartais ir pats vaikas gali išsakyti, kad nežino, kas su juo vyksta, arba patiria konkrečių sunkumų su draugais, šeimoje, mokykloje ir norėtų pagalbos. Vaikų konsultavime, siekiant, kad klientai atsikleistų, dažniausiai naudojamos įvairios priemonės: žaidimai, žaislai, piešimo priemonės ir pan. Psichologas palaiko ir struktūruoja procesą. Darbas veiksmingesnis, kai į jį įsitraukia tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) - jie kviečiami bendradarbiauti, aptariama, kaip suaugusieji turėtų elgtis namuose, siekdami pokyčių vaiko elgesyje bei jam padėti geriau jaustis. Globėjų šeimos psichologinio konsultavimas skirtas sunkumų šeimoje įveikimui. Problemos daug greičiau atsiskleidžia, kai psichologo kabinete susirenka visa šeima. Būtent dėl to į konsultacinį procesą stengiamasi įtraukti visus šeimos narius, kurie yra lygiaverčiai, bendradarbiaujantys proceso dalyviai.

Svarbu pastebėti, kad šeimos konsultacijų pradžioje įvardyta „vaiko problema“ (pavyzdžiui, vaiko elgesio problemos) ir yra apibūdinama kaip „visos šeimos problema“ (pavyzdžiui, globėjai atsiriboję, todėl vaikas naudoja tam tikrus netinkamo elgesio būdus, kad pritrauktų jų dėmesį). Taigi, šeimai yra sudaromos sąlygos pamatyti giluminę „šakninę“ problemą, ieškoma pokyčių galimybių. Šeimos konsultavimo privalumas yra tai, kad su problemomis dirbama tiesiogiai, procesas vyksta sparčiau, intensyviau, nes artimi žmonės yra galinga jėga ir pokyčių šaltinis.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus

Šio konsultavimo tikslas - identifikuoti poros bendravimo problemas, arba problemas, kurios kyla dėl nesusitarimo globojant vaikus, nusistatyti tikslus, kartu su klientais suformuluoti darbo kryptis, kad santykiai poroje pasiektų abipusį supratimą ir darną. Viena didžiausių poras kamuojančių dilemų - nesusikalbėjimas, kuris nėra išsprendžiamas vien bandymu pasikalbėti. Bendravimas ir efektyvus bendravimas yra du skirtingi dalykai. Abi pusės nori jaustis išgirstos, suprastos ir vertinamos. Poros konsultavimo metu analizuojami įprasti porų bendravimo būdai, kurie keičiami efektyvesniais.

Dailės terapija ‒ tai psichoterapijos forma, kai meninės priemonės (pavyzdžiui, piešimas, tapymas, lipdymas, konstravimas) naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, nes sukurti meniniai darbai nevertinami pagal grožio kriterijus. Svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikį gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Dailės terapija taikoma labai įvairiai - vaikams ir suaugusiems, šeimoms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, krizių ištiktiems ir t. t. Terapijos procese ir vaikas, ir suaugęs žmogus įgauna vertingos pozityvių pokyčių patirties. Pamažu gilėja savęs pažinimas, savęs priėmimas, harmonizuojamas tobulėjimas, vyksta asmeninis augimas/transformacija, atsiranda loginis priežasties-pasekmės suvokimas, vidinė motyvacija keistis iš vidaus. Per dailės terapiją su šeima atsiranda galimybė iš naujo atrasti ir pažinti vaiką, o vaikams - savo globėjus.

Tai yra profesionali psichologo darbui su klientu skirta priemonė, galinti padėti saugiai atsiskleisti, pradėti bendrauti, reflektuoti apie save per vaizdinius, simbolius. MAK leidžia ne tik geriau pažinti save, bet ir ugdyti emocinį intelektą, asociatyviųjų mąstymą, vaizduotę, kalbą. Metaforinės kortos padeda mums realizuoti dialogą tarp mūsų vidaus ir išorės, iškelti giluminį turinį į paviršių. Globos centro psichologas gali atlikti keletą skirtingos paskirties psichologinių vertinimų vaikui.

VšĮ „Pagalbos Paaugliams Iniciatyva“ Kokybės Politika

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (toliau - PPI) kokybės politika yra PPI vidaus dokumentas, apibrėžiantis PPI vykdomos veiklos kokybės politikos valdymo tvarką, kuri apima misiją, viziją, vertybes, tikslus ir įsipareigojimus bei organizacines priemones gerinti vykdomos veiklos kokybę.

Paslaugų Gavėjų Gyvenimo Kokybės Koncepcija

Paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės koncepcijos (toliau - Gyvenimo kokybės koncepcija) tikslas - apibrėžti kaip VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro paslaugų gavėjai individuliai suvokia ir vertina savo gyvenimo kokybę bei išmatuoti subjektyvų klientų gyvenimo kokybės vertinimo pokytį Globos centro teikiamų paslaugų kontekste. Globos centro klientų gyvenimo kokybę yra svarbu apibrėžti siekiant suprasti, kaip klientai vertina skirtingų gyvenimo sričių atitikimą jų poreikiams ir lūkesčiams, įstaigos teikiamų paslaugų kontekste bei įvertinti kaip teikiamos paslaugos prisideda prie paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimo. Koncepcijoje yra išskiriama paslaugų gavėjų vaikų gyvenimo kokybė bei suaugusių paslaugų gavėjų (globėjų, įtėvių, šeimynos dalyvių, budinčių globotojų, besirengiančių jais tapti) gyvenimo kokybė.

Siekiant įvertinti Globos centro paslaugų gavėjų subjektyvų gyvenimo kokybės suvokimą, naudojami tokie gyvenimo kokybės matavimo instrumentai kaip darbuotojų atliekamas stebėjimas, vertinimas (prieš darbo pradžią ir pabaigus darbą su vaikais), anketinė apklausa (viena vaikams, kita suaugusiems paslaugų gavėjams, atliekama ne mažiau kaip kartą per metus).

Paslaugų Gavėjų Įgalinimo Koncepcija

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija apibrėžia Globos centro darbuotojų taikomas priemones teikiant socialines paslaugas, kuriomis daromas paslaugų gavėjui poveikis formuojant galios santykius: įsitraukimą, dalyvavimą, sąmoningumą ir autonomiją, užtikrinant, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, informacinė psichosocialinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje. Įgalinančios aplinkos kūrimas - organizacijoje yra ilgalaikė ir nuolatinė veikla.

Neretai, globėjai ar įtėviai, susidūrę su problema kreipiasi į specialistus ir mano, kad netinkamas vaiko elgesys ar kitos, su vaiku susijusios, problemos bus išspręstos suteikus pagalbą vaikui. Tačiau dažnai vaiko elgesys yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga, todėl vienas iš pagrindinių specialisto uždavinių įgalinti vaiko globėją pamatyti savo auklėjimo įgūdžių kokybę, įvertinti savo gebėjimus tvarkytis su iškilusiomis problemomis ir spręsti konfliktines situacijas savarankiškai. Didelis dėmesys skiriamas paties globėjo elgesiui koreguoti, ugdyti empatiją, suprasti ir atliepti ne tik fizinius, bet ir emocinius vaiko poreikius. Įžvelgti savo resursus tvarkytis kasdienėse situacijose be specialistų įsikišimo. Įvertinus problematiką, vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, yra skiriamas psichologas, tačiau su vaiku dirbantis specialistas visada įtraukia į procesą ir suaugusiuosius, auginančius vaiką, organizuoja konsultacijas, teikia rekomendacijas, suteikia grįžtamąjį ryšį apie rezultatus dirbant su vaiku.

Individualaus įgalinimo esmė - nuolatinėmis socialinių paslaugų gavėjo pastangomis, suvokiant savo gebėjimus, pereiti iš pasyvios būklės į aktyviąją.

Individualaus įgalinimo veiksmai ir priemonės:

• bendraujame su paslaugų gavėju veiksmingai ir atvirai;
• atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo asmenines patirtis;
• atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo socialines, psichologines ir emocines problemas;
• supažindiname paslaugų gavėją su jo teisėmis ir kaip galima jomis naudotis;
• pagal individualius poreikius, paslaugų gavėjui ar jo šeimai parengiamas individualus pagalbos planas, išsikeliami uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti;
• paslaugų gavėjas išsako savo nuomonę, akcentuodamas savo poreikius ir siekius, prisiima atsakomybę už save ir savo veiksmus;
• suteikiame galimybę paslaugų gavėjui laisvai rinktis įgalinančias priemones;
• motyvuojame, palaikome ir skatiname paslaugų gavėją stiprinti savo gebėjimus ir tikėti savo jėgomis;
• konsultuojame, suteikiame informaciją paslaugų gavėjui aktualiais klausimais.

Individualų įgalinimą rodantys požymiai:

• motyvacija būti įgalintam;
• informatyvumas, produktyvumas;
• dalyvavimas sprendimų priėmime;
• pasitikėjimas savimi, gebėjimas pasirūpinti savimi;
• tinkamo elgesio įgūdžiai, atvirumas;
• pozityvus, į problemos sprendimą orientuotas požiūris;
• komunikacija, bendradarbiavimas;
• grįžtamasis ryšys.

Paslaugų Gavėjų Įtraukimas į Paslaugų Planavimą, Teikimą ir Vertinimą

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą politikos ir procedūrų aprašu (toliau - Aprašu) siekiama užtikrinti visapusišką paslaugų gavėjų įtraukimą į įstaigos vykdomas veiklas, jų planavimą, numatytų veiklų ir priemonių įgyvendinimą ir veiklos rezultatų vertinimą.

Paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą būdai:

• pagalbos vaikui ir budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams poreikių vertinimas ir pagalbos plano sudarymas. Paslaugų gavėjai turi galimybę žodžiu, raštu ar kitokiu komunikacijos būdu išreikšti savo poreikius ir dalyvauti poreikių vertinimo ir pagalbos plano kūrimo procese. Paslaugų gavėjai pasirašo poreikių vertinimo ir pagalbos planavimo formą taip išreikšdami savo dalyvavimą ir sutikimą;
• paslaugų gavėjų dalyvavimas organizuojamuose renginiuose. Paslaugų gavėjai turi galimybę dalyvauti Globos centro organizuojamuose renginiuose; mokymuose; paskaitose; vaikų stovykloje. Kartą per metus paslaugų gavėjų prašoma užpildyti paslaugų gavėjų apklausos anketą apie paslaugų naudą, efektyvumą, pasitenkinimą globos centro teikiamomis paslaugomis, paslaugų gavėjų teisių užtikrinimą, įsitraukimą į poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą, taip pat prašoma pateikti nuomonę, kokių paslaugų ar mokymų, renginių pageidautų. Paslaugų gavėjai turi galimybę užpildyti apklausą ir įvertinti organizuojamus renginius, mokymus, paskaitas (kuriems reikalinga registracija), ir suteikti grįžtamąjį ryšį apie juos.
• paslaugų gavėjų skundai, prašymai, pranešimai. Paslaugų gavėjai turi galimybę raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu teikti skundus, prašymus ir pranešimus pagal „Skundų, prašymų ir pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašą“, kurie yra registruojami ir nagrinėjami atitinkamame gautų dokumentų žurnale;
• įsitraukimo vertinimas.

Paslaugų Gavėjų Įtraukimas į Individualaus Planavimo Procesą

Globos centro Paslaugų gavėjų įtraukimo į individualaus planavimo proceso procedūra numato kaip paslaugų gavėjai yra įtraukiami ir dalyvauja pagalbos planavimo procese. Pagalbos planas yra pagrindinis darbo su paslaugų gavėjais bei pagalbos planavimo, teikimo ir vertinimo dokumentas, kuriame atsispindi siekiami tikslai, uždaviniai, pagalbos priemonės, įsipareigojimai, terminai bei juos vykdantys asmenys. Pagalbos poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą kartu su šeima atlieka globos koordinatorius pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais.

Poreikių vertinimas:

• globos koordinatorius (pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais) užmezga kontaktą su globojamu (rūpinamu), prižiūrimu, įvaikintu vaiku, jo globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, įtėviais bei su kartu gyvenančiais jų šeimos nariais ir įvertina visus globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko individualius sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiuosius ir kitus poreikius, atsižvelgdamas į globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje;
• atliekant poreikių vertinimą, išskiriamos globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko, globėjo (rūpintojo), budinčio globotojo ar įtėvių ir kartu gyvenančių šeimos narių stiprybės ir silpnybės tenkinant konkretų poreikį, atsižvelgiama į šeimos siūlymus ir nuomonę.

Plano sudarymas:

• remiantis surinkta informacija sudaromas pagalbos planas. Pagalbos plano peržiūra:
• pagalbos planas peržiūrimas atsiradus reikšmingoms aplinkybėms ar iškilus naujiems pagalbos poreikiams, kurie turi įtakos pagalbos plano įgyvendinimui arba kokybiškam paslaugų teikimui.

Paslaugų gavėjų įsitraukimo į individualaus planavimo procesą rezultatai vertinami remiantis paslaugų gavėjų ir specialistų vertinimu. Paslaugų gavėjai vertina savo įsitraukimą į pagalbos planavimą kartą per metus užpildydami paslaugų gavėjų apklausos anketą. Globos koordinatoriai paslaugų gavėjų įsitraukimą vertina pagal nustatytus kriterijus naudodami „šviesoforo principą“ („žalia“ - įsitraukia, „geltona“ - iš dalies, „raudona“ - neįsitraukia).

Nuolatinio Tobulinimosi ir Mokymosi Sistema

VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistema skirta sistemiškai, nuosekliai ir periodiškai planuoti paslaugų teikimą, įgyvendinti paslaugų teikimo procesus, analizuoti ir palyginti paslaugų teikimo rezultatus bei nusimatyti tobulinimosi veiksmus. Siekiant tenkinti paslaugų gavėjų, Globos centro darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius bei lūkesčius ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, periodiškai analizuojamas, vertinamas ir gerinamas paslaugų teikimas, jų naudingumas, prieinamumas, keliama darbuotojų kvalifikacija bei peržiūrimi veiklos rezultatų ar paslaugų teikimo rodikliai.

• planuojamas bendradarbiavimas su partneriais, finansuotojais ar kitomis suinteresuotomis šalimis.
• numatant konkrečios paslaugų kokybės gerinimo ir organizacijos aplinkos, t.y. mikroklimato, infrastruktūros ir pan.

tags: #globos #centro #vizija