Įvadas
Krikščionybėje apvaizda (lot. providentia) yra doktrina, teigianti, kad Dievas valdo ir išmintingai planuoja pasaulio istoriją bei kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ši koncepcija pabrėžia Dievo rūpestį viskuo, ką Jis sukūrė, konkretų ir tiesioginį Jo įsitraukimą į pasaulio reikalus. Straipsnyje gilinamasi į apvaizdos teologijos esmę, jos raidą, santykį su žmogaus laisva valia ir praktinius aspektus tikinčiojo gyvenime.
Apvaizdos Teologijos Raida
Apvaizdos teologija turi gilias šaknis. Bažnyčios Tėvai, ypač šv. Augustinas, nagrinėjo apvaizdos klausimus. Tomas Akvinietis apvaizdą suvokė kaip tikslingą kūrinijos sutvarkymo planą.
Vatikano I susirinkimo (1869-70) dokumentuose apvaizda traktuojama kaip būdas, kuriuo Dievas tvarko pasaulį, palaiko ir veda į tikslą savo kūriniją.
Dievo Globa Ir Žmogaus Autonomija
Apvaizda nereiškia, kad Dievas panaikina žmonių autonomiją ir laisvą valią. Dievas vadovauja pasauliui ir žmogui per gerumą, meilę ir rūpestį žmonija. Žmogus turi pasirinkimo laisvę, tačiau Dievas yra su tais, kurie pasirenka gera.
Reikia žinoti, kad pasirinkimas to, kas darytina, yra mūsų galioje. Bet įvykdymas gero priklauso nuo Dievo bendradarbiavimo. Tų, kurie laisvai pasirenka gera, Dievas neapleidžia ir jiems padeda. O kurie sąmoningai pasirenka pikta, tiems Dievas nepadeda, bet teisingai juos pasmerkia - apleidžia.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą
Apleidimas yra dviejų rūšių: laikinas ir nuolatinis. Laikinas yra auklėjamojo pobūdžio, jis vykdomas pataisymui, išgelbėjimui ir išaukštinimui kenčiančiojo, paskatinimui kito arba Dievo garbei. Nuolatinis yra tas, kai žmogus, nors Dievas yra viską padaręs, kad jis būtų išganytas, sąmoningai pasilieka bejausmis ir nebepataisomas- neįmanomas išganyti. Tada jis pasiduoda visiškam sugedimui kaip Judas.
Apvaizda Kaip Dievo Rūpestis Tvariniais
Apvaizda yra Dievo rūpestis tvariniais. Jei Apvaizda yra Dievo valia, tai viskas, kas per Apvaizdą vyksta, įvyksta tobulu būdu, yra labai gražu ir Dievo verta. Taigi Tvėrėjas ir apvaizdą būtybėms taikantysis turi būti tas pats. Būtų nenuoseklu, jei vienas būtų esančiųjų Tvėrėjas, o kitas - jų aprūpintojas. Dievas yra ir Tvėrėjas, ir globą teikiantysis. Kurianti ir išlaikanti jėga yra Jo gera valia. Nes „Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse" (Ps 134, 6) ir Jo valiai niekas nepasipriešina. Jis panorėjo, kad viskas taptų, ir tapo. Jis nori, kad pasaulis būtų, ir jis yra, ir viskas, ko Jis nori, įvyksta.
Apvaizda Ir Žmogaus Atsakomybė
Dievas nenorėjo visos galios pasilikti vien sau. Kiekvienam kūriniui Jis palieka uždavinius, kuriuos tas sugeba atlikti pagal savo įgimtus gebėjimus. Tokiu valdymo būdu reikia vadovautis visuomeniniame gyvenime. Dievo elgesys valdant pasaulį labai paiso žmogaus laisvės ir turėtų įkvėpti išminties tiems, kurie vadovauja žmonių bendruomenėms. Jie privalo elgtis kaip Dievo apvaizdos tarnai.
Žmogus yra Kūrėjo išminties ir gerumo dalininkas. Kūrėjas jam suteikė galią tvarkyti savo veiksmus ir gebėjimą valdyti save siekiant tiesos ir gėrio.
Apvaizda Ir Darbas
Žmogaus darbas yra pagal Dievo paveikslą sukurtų žmonių tiesioginė veikla; jie yra pašaukti, valdydami žemę, visi drauge ir vieni dėl kitų tęsti kūrimo darbą. Tad darbas yra pareiga: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tes 3, 10). Darbu pagerbiamos Kūrėjo dovanos ir gauti talentai. Darbas gali būti atperkantis. Pakeldamas darbo naštą ir susivienijęs su Jėzumi, Nazareto amatininku ir Golgotos kalno nukryžiuotuoju, žmogus tam tikra prasme bendradarbiauja su Dievo Sūnumi Jo Atpirkimo darbe. Nešdamas kasdienį darbo, kuriam jis pašauktas, kryžių, žmogus pasirodo esąs Kristaus mokinys. Darbas gali būti pašventinimo priemonė ir žemiškosios tikrovės gaivinimas Kristaus Dvasia.
Taip pat skaitykite: Globos ir rūpybos apžvalga Vilkaviškyje
Apvaizda Ir Malda
Malda yra susijusi su žmonių istorija, tai ryšys su Dievu istorijos įvykiuose. Krikščioniškoji malda yra bendradarbiavimas su Dievo apvaizda, su Jo meilės planu žmonių labui. Senajame Testamente malda apreiškiama tarp žmogaus nuopuolio ir jo pakilimo, tarp skausmingo Dievo klausimo: „Kur tu esi? […] Kodėl tu taip padarei?“ (Pr 3, 9. 13) ir vienatinio Sūnaus, atėjusio į pasaulį, atsako: „Štai ateinu […] vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ (Žyd 10, 7).
Pasitikėjimas Dievo Apvaizda
Svarbu ne tik atpažinti Dievo valią, bet ir ją įvykdyti. Pasitikėjimas Viešpačiu teikia ramybę svarbių apsisprendimų akivaizdoje. Tikėjimas, kad Dievas tikrai pasirūpins, kaip yra pažadėjęs, yra esminis. Dievas bus su žmogumi ir palaikys jį, kad ir kokį sprendimą priimtų, jei tik jį priims tikėdamas.
Nuolatinis Dievo valios ieškojimas gali būti būdas paslėpti dvasinę problemą, rodančią menką pasitikėjimą Viešpačiu.
Apvaizda Ir Ateities Apreiškimas
Dievas gali apreikšti ateitį savo pranašams ar kitiems šventiesiems. Tačiau krikščionis elgiasi teisingai patikėdamas savo ateitį Dievo apvaizdai ir atsisakydamas šioje srityje bet kokio nesveiko smalsumo. Kas čia stokoja atsakomybės, tas elgiasi neapdairiai.
Apvaizda Ir Blogio Problema
Dievas yra be galo geras, ir visi Jo darbai geri. Vis dėlto niekas neišvengia kančios ir gamtoje esančio blogio, kurie mums atrodo susiję su kūriniams būdingu ribotumu, ir ypač neišvengia klausimo apie moralinį blogį. Iš kur blogis? „Aš ieškojau, iš kur yra blogis, ir nebuvo išeities“, - sako šv. Augustinas. Dievas leidžia blogiui įvykti, kad iš jo išgautų dar didesnį gėrį.
Taip pat skaitykite: Ukrainiečių Gidas Lietuvoje
Pasaulio Atnaujinimas Kristuje
Laikų pabaigoje Dievo karalystė pasieks savo pilnatvę. Bažnyčia „bus visiškai ištobulinta vien dangaus garbėje, kai […] drauge su žmonių gimine ir visas pasaulis, artimai susijęs su žmogumi ir jame žengiantis į savo tikslą, bus tobulai atnaujintas Kristuje“. Šventasis Raštas laukia to slėpiningo atnaujinimo, kuris perkeis žmoniją ir pasaulį, kaip „naujo dangaus ir naujos žemės“ (2 Pt 3, 13). Taip bus galutinai įvykdytas Dievo planas „visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje“ (Ef 1, 10).