Įžanga
Gintarė Jautakaitė - išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūroje, dainininkė, kompozitorė, poetė, dailininkė, kurios gyvenimas primena įdomų trilerį. Nuo ankstyvo debiuto scenoje iki emigracijos į Ameriką, nuo šlovės viršūnių iki asmeninių išbandymų, Gintarės istorija - tai pasakojimas apie talentą, laisvę ir nuolatinį savęs ieškojimą.
Jaunystės metai ir muzikinės karjeros pradžia
Gintarė Jautakaitė muzikinį kelią pradėjo anksti. Būdama vos 16 metų, ji įdainavo Monikos partiją Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“. Šis miuziklas, rodytas Jaunimo teatre Vilniuje, sulaukė didžiulio pasisekimo, o Gintarės atlikta daina „Kregždutės, kregždutės“ tapo hitu. Gintarės balsas skambėjo koncertų salėse Lietuvoje, Maskvoje, tuomečiame Leningrade, ji turėjo daugybę gerbėjų.
Gintarės talentas atsiskleidė anksti, jau būdama šešerių ji sukūrė dainą „Vieversėlis“ ir laimėjo radijo dainų konkursą. Trylikos metų sukūrė dainas „Mediniai žirgeliai“, „Dobilo širdy“. Ji teigia, kad talentą paveldėjo iš tėvų: kompoziciją - iš tėvo, poeziją - iš motinos, balsą - iš abiejų.
Emigracija į JAV ir gyvenimas Amerikoje
1982 m., ištekėjusi už amerikiečio, Gintarė Jautakaitė emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir tapo JAV piliete. Tačiau Gintarės dainos tuometėje Sovietų Sąjungoje buvo nutildytos. Amerikoje Gintarė susilaukė trijų vaikų: Jasono, Martyno ir Elizabeth. Visi vaikai puikiai kalba lietuviškai.
Gyvenimas Amerikoje suteikė stabilumą ir galimybes, tačiau keliai į Lietuvą, į tėvų namus, į sceną, kurioje ji mylima, buvo uždaryti. Nepaisant to, Gintarė sako Lietuvos neužmiršusi. Kai tik atsivėrė sienos, kiekvieną vasarą čia atveždavo savo vaikus, o Amerikoje juos mokė kalbėti lietuviškai.
Taip pat skaitykite: Apie Gintarę Latvėnaitę
Gintarė prisipažįsta, kad emigracija ją išgelbėjo: „Jis išgelbėjo mano gyvenimą. Labai gerai prisimenu, kaip mes čia gyvenome, kaip mane sekė KGB. Man iš čia reikėjo bėgti. Už tai aš jam dėkinga visą gyvenimą.“
Kūryba ir veikla Amerikoje
Gyvendama Amerikoje, Gintarė neapleido kūrybos. Ji intensyviai repetuoja su nuostabiais muzikantais, daugiausia laiko praleidžia kurdama muziką kinui. Šiuo metu ji kuria lopšines penkiomis kalbomis - lietuvių, anglų, norvegų, estų ir japonų. Anglų ir lietuvių kalbomis jas atliks mažoji Elžbieta, kitomis - jos draugų vaikai.
Be muzikos, Gintarė jau daugiau kaip du dešimtmečius užsiima keramika, taip pat sena jos meilė - grafika.
Santykiai ir asmeninis gyvenimas
Gintarė Jautakaitė buvo ištekėjusi tris kartus. Su pirmuoju vyru Thomu ji susilaukė dviejų sūnų, tačiau santuoka iširo dėl religinių ir filosofinių priežasčių. Gintarė teigia, kad skyrybos buvo labai netradicinės, jie dar dvejus metus po skyrybų gyveno normaliai, niekas nežinojo.
Antroji santuoka su diplomatu buvo trumpa, apie ją Gintarė nelinkusi kalbėti. Su trečiuoju sutuoktiniu, informacinių technologijų specialistu Keithu McCurdy, Gintarė susilaukė dukters Elizabeth.
Taip pat skaitykite: G. Masteikaitės biografija ir kūrybinis kelias
Gintarė teigia, kad vedybos - tai kompleksiškas, rizikingas, sudėtingas, žiaurus dalykas. Tu vediesi visą giminę, visą jos praeitį, visą genetiką, visas ligas, visos giminės viltis, savo ateitį, savo vaikų lemtį ir ateitį.
Grįžimas į muziką ir tarptautinė karjera
Po skyrybų su pirmuoju vyru, Gintarė Jautakaitė grįžo į muziką. Ji pradėjo važinėti į Londoną, kur 1994 m. parašė geriausius savo kūrinius. 1997 m. garsios muzikos įrašų kompanijos „Sony“ ir EMI pasirašė su ja sutartį. Gintarė buvo pirmoji ir vienintelė iš visos Sovietų Sąjungos ir iš tuomečio socialistinių šalių bloko, su kuria pasirašė sutartį tokio lygio muzikos gigantai.
2000 m. pavasarį pasirodė tik viena plokštelė - „Earthless“. Nors gražiai startavusi tarptautinė karjera neįsibėgėjo, Gintarė teigia, kad karjera įsibėgėjo. Ji grįžo iš Londono į Ameriką paskui vaikus.
Santykiai su Lietuva ir ateities planai
Gintarė Jautakaitė dažnai lankosi Lietuvoje, ypač Palangoje, kuri jai primena jaunystę. Ji sako labai pasiilgstanti tėvų ir gimtinės.
Kiekvienais metais Gintarė galvoja, kad ją jau užmiršo, tačiau kiekvienais metais pasirodo, kad ne, ir ji vis iš naujo nustemba.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Šiuo metu Gintarė ruošiasi surengti turą Lietuvoje.
KGB persekiojimas ir bėgimas iš Lietuvos
Gintarė Jautakaitė atvirai pasakoja apie KGB persekiojimą sovietmečiu. Dainą „Dobilo širdy“ sovietų valdžia suprato kaip politinę, uždraudė. Kai Gintarei buvo devyniolika, ja pradėjo aistringai domėtis KGB.
Gintarė buvo iškviesta į KGB, kur jai buvo grasinama ir siūloma bendradarbiauti. Ji atsisakė. Po trečio iškvietimo, Gintarė buvo nuvežta į mišką, kur jai buvo demonstruojama, kas laukia, jei ji nesutiks bendradarbiauti.
Po šių įvykių Gintarė suprato, kad reikia dingti. Ji pradėjo ieškoti pogrindinio vienuolyno, tačiau galiausiai ją išgelbėjo santuoka su amerikiečiu.
Pomėgiai ir veikla
Gintarė Jautakaitė yra ne tik talentinga muzikantė, bet ir įvairiapusė asmenybė. Ji domisi tapyba, kuria keramiką, grafiką, drabužius, yra diplomuota integralinės mitybos specialistė, sodininkė, landšafto dizainerė, gilinasi į kvantinę fiziką.
Gintarė mėgsta sodininkauti. Ji sako, kad žemės darbai yra dvasios atgaiva - esi vienas su visos tos realybės Kūrėju.
Mikas Suraučius: maestro, žmogus-orkestras
Straipsnyje apie Gintarę Jautakaitę verta paminėti ir kitą iškilią asmenybę Lietuvos muzikos pasaulyje - kompozitorių ir dainininką Miką Suraučių. M. Suraučius, kaip ir G. Jautakaitė, patyrė tiek šlovės, tiek ir skaudžių išbandymų.
M. Suraučius - instrumentinių vokalinių grupių BASSVIM bei „Plius minus“ įkūrėjas ir meno vadovas. Jo kūrybinis kelias labai turtingas įvairių pasiekimų.
M. Suraučius pasakojo, kad, dar būdamas mokyklinuku, nemėgo muzikos pamokų, būdavę atvejų, kuomet jis pabėgdavo iš jų. Tačiau mama pastebėjo jo polinkį muzikuoti ir nuvedė į muzikos mokyklą.
Iškart pabaigus muzikos mokyklą, M. Suraučius tapo savo vardu pavadinto vokalinio - instrumentinio ansamblio meno vadovu. 1968 m. susikūrusi grupė tuo metu grojo populiarią bigbyto muziką.
1975 m. Miko Suraučiaus vokalinio instrumentinio ansamblio nariams buvo pasiūlytas darbas LTSR Valstybinėje filharmonijoje.
Maestro vadovaujamoje grupėje „Plius minus“ tobulėjo didelis būrys žinomų artistų: Irena Ašakaitė, Stasys Povilaitis, Vytautas Kernagis, Gintarė Jautakaitė, Aleksandras Ivanauskas ir kiti kūrėjai bei atlikėjai, kurių būta per pusšimtį.
tags: #gintare #jautakaite #vaikai