Kovo 11-oji Lietuvai - ypatinga data, žyminti ne tik Nepriklausomybės atkūrimo aktą, bet ir daugelį kitų svarbių įvykių Lietuvos istorijoje. Ši diena simbolizuoja tautos valią būti laisva ir nepriklausoma, o taip pat primena apie žymius žmones, kurie savo darbais ir idėjomis prisidėjo prie Lietuvos kūrimo ir stiprinimo.
Kovo 11-osios Akto svarba
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT/AS) priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas (Kovo 11 Akas) tapo kertiniu įvykiu, teisiškai atkūrusiu Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Šis aktas įgyvendino Sąjūdžio rinkimų programą ir atvėrė Lietuvai kelią į laisvę bei demokratiją. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios.
Žymūs žmonės, gimę kovo mėnesį
Kovo mėnuo Lietuvai padovanojo daug iškilių asmenybių, kurios savo talentu ir darbais garsino Lietuvos vardą.
- Vincas Kisarauskas (g. 1934 m. kovo 1 d.) - dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų.
- Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. kovo 1 d.) - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).
- Kazimieras Žoromskis (g. 1913 m. kovo 4 d.) - lietuvių tapytojas.
- Zenonas Puzinauskas (g. 1920 m. kovo 4 d.) - lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
- Kazys Morkūnas (g. 1925 m. kovo 4 d.) - lietuvių vitražistas, vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų.
- Simonas Konarskis (g. 1808 m. kovo 5 d.) - 1830-1831 m. sukilimo veikėjas, Jaunosios Lenkijos organizacijos įkūrėjas.
- Raimondas Vabalas (g. 1937 m. kovo 5 d.) - lietuvių kino režisierius, sukūręs pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
- Adolfas Ramanauskas-Vanagas (g. 1918 m. kovo 6 d.) - vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
- Jonas Šliūpas (g. 1861 m. kovo 7 d.) - Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas, kovojęs už lietuvių spaudos grąžinimą.
- Donatas Malinauskas (g. 1869 m. kovo 7 d.) - Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
- Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (g. 1877 m. kovo 8 d.) - lietuvių rašytoja.
- Gediminas Jokūbonis (g. 1927 m. kovo 8 d.) - lietuvių skulptorius, sukūręs A. Mickevičiaus paminklą Vilniuje.
- Antanas Strazdas (g. 1760 m. kovo 9 d.) - lietuvių poetas, katalikų kunigas.
- Algirdas Julius Greimas (g. 1917 m. kovo 9 d.) - prancūzų ir lietuvių semiotikas, mitologas.
- Edmundas Alfonsas Frykas (g. 1876 m. kovo 10 d.) - architektas.
- Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis (g. 1893 m. kovo 10 d.) - lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
- Antanas Poška (g. 1903 m. kovo 10 d.) - lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas, esperantininkas.
- Justinas Marcinkevičius (g. 1930 m. kovo 10 d.) - vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje.
- Levas Vladimirovas (g. 1912 m. kovo 11 d.) - lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas, informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas.
- Jonas Prapuolenis (g. 1900 m. kovo 14 d.) - lietuvių baldų dizaineris.
- Jonas Žemaitis (g. 1909 m. kovo 15 d.) - vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.
- Vladas Česiūnas (g. 1940 m. kovo 15 d.) - lietuvių irkluotojas, olimpinis ir pasaulio čempionas.
- Jurgis Bielinis (g. 1846 m. kovo 16 d.) - Lietuvos knygnešys, publicistas.
- Vytautas Kazimieras Jonynas (g. 1907 m. kovo 16 d.) - Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
- Jonas Strielkūnas (g. 1939 m. kovo 16 d.) - lietuvių poetas, vertėjas.
- Raimundas Katilius (g. 1947 m. kovo 16 d.) - lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
- Juozapas Montvila (g. 1850 m. kovo 18 d.) - Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
- Juozas Matulis (g. 1899 m. kovo 19 d.) - Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
- Jonas Kazimieras (g. 1609 m. kovo 22 d.) - Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.).
- Joachimas Lelevelis (g. 1786 m. kovo 22 d.) - lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas.
- Vilhelmas Storosta-Vydūnas (g. 1868 m. kovo 22 d.) - lietuvių filosofas, rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas.
- Juozas Miliauskas-Miglovara (g. 1845 m. kovo 24 d.) - lietuvių poetas, publicistas, tautinio atgimimo veikėjas.
- Juozas Balčikonis (g. 1885 m. kovo 25 d.) - Lietuvos kalbininkas, vertėjas.
- Vytautas Ambrazas (g. 1930 m. kovo 25 d.)
- Borisas Dauguvietis (g. 1885 m. kovo 26 d.) - Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas.
- Antanas Gustaitis (g. 1898 m. kovo 26 d.) - Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas, lėktuvų ANBO kūrėjas.
- Pranas Skardžius (g. 1899 m. kovo 26 d.) - lietuvių kalbininkas, Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
- Feliksas Vizbaras (g. 1880 m. kovo 27 d.)
- Antanas Šurna (g. 1940 m. kovo 27 d.) - lietuvių aktorius.
- Kęstutis Antanėlis (g. 1951 m. kovo 28 d.) - lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas.
- Jonas Juraga-Giedraitis (g. 1697 m. kovo 30 d.) - Lietuvos filosofas, teologas, Vilniaus universiteto rektorius.
- Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (g. 1861 m. kovo 30 d.) - Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja.
- Juozas Tonkūnas (g. 1894 m. kovo 30 d.) - Lietuvos švietimo ministras (1934-1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas.
- Petras Kalpokas (g. 1880 m. kovo 31 d.) - vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų.
Šios asmenybės savo veikla prisidėjo prie Lietuvos kultūros, mokslo, politikos ir visuomenės raidos.
Kovo mėnesio svarbūs istoriniai įvykiai
Kovo mėnuo Lietuvos istorijoje pažymėtas ne tik Nepriklausomybės atkūrimo aktu, bet ir kitais reikšmingais įvykiais:
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
- 1579 m. kovo 1 d. - jėzuitų pastangomis įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla.
- 1831 m. kovo 26 d. - prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius.
- 1949 m. kovo 25 d. - prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių. Ištrėmė beveik 29 tūkst. lietuvių, tarp kurių buvo 8357 vaikai.
Šie įvykiai primena apie sudėtingą Lietuvos istoriją ir tautos kovą už laisvę.
Kovo 19-oji ir tautinės vėliavos sukūrimas
1918 m. kovo 19 d. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis - geltona viršuje, žalia viduryje ir raudona apačioje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje - Gediminaičių stulpai.
Kovo mėnesio kitų dienų įvykiai
- Kovo 2 d.: Gimė Ignas Šeinius, lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas.
- Kovo 3 d.: Priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija (1791 m.).
- Kovo 4 d.: Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną (1919 m.).
- Kovo 7 d.: Panaikintas lietuvių spaudos draudimas (1904 m.).
- Kovo 9 d.: Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas (1009 m.).
- Kovo 12 d.: Kunigas Stanislovas Išora, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų, viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje (1838 m.).
- Kovo 14-15 d.: Vyko Steigiamojo Seimo rinkimai (1920 m.).
- Kovo 17 d.: Popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą (1388 m.).
- Kovo 18 d.: Manoma, kad gimė Kazimieras Semenavičius, karo inžinierius ir artileristas (1600 m.).
- Kovo 22 d.: Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės (1922 m.).
Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios reikšmė
Istorikas Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vasario 16-oji yra tarsi Lietuvos gimtadienis, kurį kaip gimtadienį reikėtų ir švęsti. Anot jo, Lietuvos istorija paženklinta karų ir okupacijų, tačiau net tris kartus lietuviai vis iš naujo kėlėsi.
Dažnai kyla klausimas, kuri data svarbesnė - Kovo 11-oji ar Vasario 16-oji. Reikia atsakyti, kad be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios. Vasario 16-osios aktas, valstybingumo atstatymas paspartino miestų lituanizaciją ir davė postūmį nacionalinės ekonomikos, finansų sistemos, švietimo sistemos, sveikatos apsaugos, nacionalinės kultūros ir mokslo atsiradimui.
Kovo 11-osios šventimas
Kovo 11-oji - ne tik atmintina data, bet ir šventė, nes šios dienos pagrindu atgimė valstybė. Todėl ją reikia švęsti kaip valstybės gimtadienį.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Gimę Kovo 11-ąją
Kauniečiai, gimę 1990-ųjų kovo 11-ąją, pasakoja, kad kasmet Kovo 11 dieną padeda iškelti Lietuvos vėliavas prie aplinkinių namų. Taip savotiškai pradedamas švęsti ir gimtadienis, ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. Pastebima, kad Kovo 11 dieną jaučiamas visuomenės masinis pakylėjimas.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
tags: #gime #vienuolikta #diena