Šis straipsnis skirtas Paterų kaimo istorijai Lazdijų apskrityje apžvelgti. Straipsnyje remiamasi įvairiais istoriniais šaltiniais ir archyviniais dokumentais, siekiant atkurti kuo išsamesnį kaimo praeities vaizdą.
Ankstyvieji metai ir gyventojai
Informacija apie ankstyvąją Paterų kaimo istoriją yra ribota. Tačiau galima daryti prielaidą, kad kaimas, kaip ir daugelis kitų Lazdijų apskrities vietovių, pradėjo formuotis XVI-XVII amžiuje, po Valakų reformos. Pirmieji gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais.
XIX amžius: socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
XIX amžiuje, kaip ir visoje Lietuvoje, Paterų kaime vyko svarbūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Panaikinus baudžiavą, valstiečiai gavo asmens laisvę, tačiau išliko priklausomi nuo dvarininkų ekonomiškai. Formavosi nauji socialiniai sluoksniai -inteligentija, smulkūs verslininkai.
XX amžiaus pradžia: tautinis atgimimas ir nepriklausomybės kovos
XX amžiaus pradžioje Paterų kaimo gyventojai aktyviai įsitraukė į tautinį atgimimą. Buvo steigiami lietuviški mokyklos, draugijos, bibliotekos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daugelis vyrų išėjo į frontą. Po karo, Nepriklausomybės kovų metu, kaimo gyventojai stojo ginti jaunos Lietuvos valstybės.
Apie 1920 m. įvyko Anastazijos ir Stasio Balčų vestuvės. Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas Stasys Balčas gimė 1886 m. vasario 6 d. Panevėžio valsčiaus Panendrės vienkiemyje. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). 1907-1912 m. buvo išvykęs dirbti į JAV. 1919 m., Nepriklausomybės kovų metu, kartu su broliais Vladu ir Baliu suorganizavo pirmuosius Panevėžio apsaugos būrius, tapo savanoriais. S. Balčas dirbo Lietuvos kariuomenės struktūrose. 1920 m. sausio 7 d. išėjo į atsargą. 1920 m. išrinktas Steigiamojo Seimo, vėliau - Pirmojo Seimo nariu. Seimą paleidus, grįžo į Panevėžį. Panendrės Bitininko slapyvardžiu rašė eilėraščius, bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinis“, „Vienybė“. S. Balčas sukūrė žodžius, o kompozitorius Vladas Paulauskas parašė muziką „Savanorių maršui“, kuris buvo atliekamas Panevėžio krašto ir visos Lietuvos savanorių renginiuose. 1941 m. kalintas sovietų. 1949 m. su šeima ištremtas į Irkutsko sritį. 1958 m. Mirė S. Balčas 1963 m. liepos 6 d.
Taip pat skaitykite: Paterų kaimo bendruomenė
Tarpukaris: ekonominis ir kultūrinis augimas
Tarpukariu Paterų kaime, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko ekonominis ir kultūrinis augimas. Valstiečiai gavo žemės, kūrėsi ūkiai. Kaimas garsėjo darbščiais ir sumaniais žmonėmis. Veikė mokykla, biblioteka, kultūros namai.
1931 m. Teodora ir Juozapas Gudavičiai pozavo fotoateljė J. Žitkaus ir J. Pauros. Panevėžys. Kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas ir pirmasis Lietuvos Respublikos kapelmeisteris Juozapas Gudavičius gimė 1873 m. Skliausčiuose (Jurbarko r.). Baigė Eržvilko (Jurbarko r.) pradinę mokyklą. 1893-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute ir įgijo muzikos mokytojo ir kapelmeisterio kvalifikaciją. 1900 m. paskirtas kapelmeisteriu į carinės Rusijos kariuomenės Kauno tvirtovės įgulą. Su šiuo orkestru dirbo Kretingoje, Gargžduose, Kaune. J. 1910-1917 m. J. Gudavičius vargoninkavo, mokytojavo, organizavo chorus Nemakščiuose (Raseinių r.), Tauragėje, Skliausčiuose ir kt. 1918 m. išvyko į Panevėžį. 1919 m. paskirtas Pirmojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko kapelmeisteriu Marijampolėje. 1926 m. dėstė muziką Tauragės mokytojų seminarijoje ir komercijos mokykloje. 1930-1939 m. J. Gudavičius sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui, 6 fortepijonui ir kt. Mirė J. Gudavičius 1939 m. lapkričio 12 d.
1937 m. Petras Bliumas pozavo Panevėžyje. Pedagogas, Nepriklausomybės kovų dalyvis Petras Bliumas gimė 1896 m. sausio 18 d. Baroniškiuose (Panevėžio r.). 1918 m. keletą mėnesių kalintas Panevėžio kalėjime už atsišaukimų prieš vokiečių okupaciją platinimą. 1919 m. Pušaloto partizanų būryje kovojo su bolševikais. Nuo 1919 m mokytojavo įvairiose Panevėžio apskrities mokyklose. Nuo 1930 m. - Panevėžio 3-iosios pradinės mokyklos vedėjas. 1936-1937 m. dirbo Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje. P. Bliumas neapsiribojo vien tik pedagogine veikla. 1944 m. P. Bliumas pasitraukė į Vakarus. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), apsigyveno Bostone. Mirė P. Bliumas 1988 m. lapkričio 1 d.
Antrasis pasaulinis karas ir pokario metai: sovietinė okupacija ir rezistencija
Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija buvo sunkūs išbandymai Paterų kaimo gyventojams. Daugelis vyrų žuvo fronte, kiti buvo ištremti į Sibirą. Kaimo gyventojai aktyviai dalyvavo rezistencijoje, kovodami prieš sovietinę valdžią.
Marija Giedraitienė. 1949 m. Pedagogė, istorikė, viena iš pirmosios lietuviškos gimnazijos Panevėžyje steigėjų ir direktorė Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė gimė 1890 m. kovo 22 d. Vaivaduose (Panevėžio r.). 1900-1908 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1914 m. baigė Sankt Peterburgo Bestuževo aukštųjų kursų Istorijos-filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir vertėsi privačiomis pamokomis. 1915-1918 m. - Panevėžio gimnazijos direktorė, 1918-1932 m. - Panevėžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. 1935-1940 m. - Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorė. 1940-1942 m. mokytojavo Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. 1942-1957 m. - Kauno 8-osios vidurinės mokyklos mokytoja. 1957 m. išėjo į pensiją. Mirė M. Giedraitienė 1980 m. birželio 24 d.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kunigas Juozas Stakauskas gimė 1871 m. vasario 19 d. Užliaušių kaime (Panevėžio r.). Baigė Panevėžio realinę gimnaziją, vėliau Kauno kunigų seminariją ir Petrapilio (dabar Sankt Peterburgas) dvasinę akademiją. 1895 m. įšventintas į kunigus. Kunigavo Kaune, Liepojoje (Latvija), Panevėžyje, Marijampolėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Žemaičių vyskupas pasitraukdamas iš Lietuvos, pavedė valdyti vyskupiją. 1909 m. paskirtas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigu. Šalia bažnytinio darbo aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. Įsijungė į Katalikų labdaros draugijos veiklą, įkūrė vaikų prieglaudą, buvo vienas iš iniciatorių įkuriant „Saulės“ draugijos Panevėžio skyrių. „Saulės“ draugijos Panevėžio skyrius, vadovaujamas J. Stakausko, per šešerius metus įsteigė penkias mokyklas. 1915 m. jo iniciatyva įsteigtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Panevėžio skyrius. 1917 m. vasarą artėjant vokiečių pralaimėjimui, prisidėjo prie Lietuvių konferencijos Vilniuje organizavimo ir rengimo, pats joje dalyvavo. 1919 m. paskiriamas Kauno seserų benediktinių vienuolyno Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. Nuo 1924 m. - garbės kanauninkas. 1927 m. įstoja į marijonų vienuoliją. 1933-1937 m. - Marijampolės Šv. Vincento bažnyčios rektorius, 1937-1938 m. - Marijampolės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios klebonas. 1935-1938 m. redagavo laikraštį „Marijampolės parapija“. 1939-1943 m. - Lietuvos marijonų provincijos sekretorius. J. Stakauskas buvo aktyvus lietuviškos visuomeninės veiklos dalyvis, švietimo įstaigų bei labdaringos veiklos organizatorius, spaudos bendradarbis. Mirė J. Stakauskas 1944 m. rugpjūčio 7 d.
Sovietmetis: kolektyvizacija ir gyvenimas kolūkyje
Sovietmečiu Paterų kaime, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo vykdoma kolektyvizacija. Valstiečių ūkiai buvo sujungti į kolūkius. Gyvenimas kolūkyje buvo sunkus, žmonės dirbo už mažą atlyginimą, buvo ribojama asmens laisvė.
1966 m. Emilija Juzulėnienė pozavo Panevėžyje. Pedagogė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja Emilija Šukytė-Juzulėnienė gimė 1901 m. balandžio 1 d. Pilviškiuose (Anykščių r). Mokėsi pradžios mokykloje, Anykščių progimnazijoje. 1925-1929 m. - Panevėžio mokytojų seminarijoje, kur įgijo pradžios mokyklos mokytojos specialybę. 1929-1934 m. dirbo Geležių (Panevėžio r.) dviejų komplektų pradžios mokykloje mokytoja ir buvo šios mokyklos vedėja. 1934-1937 m. studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Dirbo Vabalninko (Biržų r.) žemės ūkio mokyklos, Salamiesčio kunigaikštienės Birutės mergaičių žemesniosios žemės ūkio mokyklos (Kupiškio r.), Marijampolės mokytojų seminarijos dėstytoja. 1941-1946 m. - Šiaulių prekybos mokykloje chemijos ir biologijos dėstytoja. Nuo 1946 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno ir dirbo Panevėžyje. 1946-1953 m. - Panevėžio mokytojų seminarijos pedagoginės praktikos dėstytoja. E. Juzulėnienė aktyviai dalyvavo Raudonojo Kryžiaus draugijos, Panevėžio mokytojų pensininkų klubo „Šarma“, Tėvynės pažinimo draugijos Panevėžio skyriaus veikloje. Už kraštotyrinę veiklą 1999 m. Mirė E. Juzulėnienė 2004 m. rugpjūčio 9 d.
Jonas Dičius. Panevėžys. Apie 1971 m. Pedagogas, literatas Jonas Dičius gimė 1907 m. rugsėjo 5 d. Katlėriškių kaime (Anykščių r.). Mokėsi Katlėriškių pradinėje mokykloje, Utenos „Saulės“ gimnazijoje. 1928-1933 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1939 m. 1933-1934 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Mokėsi Kauno karo mokykloje. 1934-1940 m. mokytojavo Kelmėje, Žeimelyje (Pakruojo r.), Veiveriuose (Prienų r.). Nuo 1941 m. iki gyvenimo pabaigos J. 1941-1949 m. - Panevėžio berniukų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, pedagogų tarybos sekretorius, trumpai buvo direktoriaus Petro Būtėno pavaduotoju. J. Dičius globojo „Meno kuopos” literatus. 1945 m. pradžioje „Meno kuopai” nustojus veikti, jis įkūrė gimnazijoje literatų būrelį. 1949-1967 m. dirbo Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1954-1963 m. mokykloje veikė J. Dičiaus įkurtas mokytojų dramos būrelis. 1967 m. J. Dičius rašė apsakymus, eilėraščius, feljetonus, humoreskas, pjeses, komedijas, dramas, scenos vaizdelius. Jo pjesė „Tarp mokyklos sienų“ vaidinta Panevėžio dramos teatre (1941). Mirė J. Dičius 1994 m. balandžio 8 d.
Jonas Kasperavičius gimė 1907 m. kovo 21 d. Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio vakarinėje mokykloje, lankė buhalterių kursus. Dalyvavo Lietuvos jaunimo vyčių sąjungos, Šaulių sąjungos veikloje. Kurį laiką lankė Panevėžio teatro studiją, padėjo tvarkyti senąjį teatrą Respublikos gatvėje, dalyvavo jo atidaryme. Domėjosi literatūra, rašė eiles. Draugų paragintas išleido eilėraščių rinkinį „Vargo šypsenos“ (1933). 1936 m. atidarė parduotuvę Panevėžyje, Ramygalos gatvėje. 1940 m. parduotuvė buvo nacionalizuota. Karo metais pasitraukė į kaimą. Į Panevėžį grįžo 1954 m. Dirbo statybose brigadininku, darbų vykdytoju. 1972 m. išėjo į pensiją. Visą laiką domėjosi literatūra, rašė eiles, pjeses, romaną. Keliolika eilėraščių išspausdino „Panevėžio tiesa“, „Literatūra ir menas“. Mirė J. Kasperavičius 1977 m. rugpjūčio 27 d.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Apie 1985 m. Kostas Balsys pozavo Panevėžyje. Kunigas Konstantinas Balsys gimė 1927 m. rugpjūčio 3 d. Spurganų kaime (Mažeikių r.). 1941 m. baigė Tirkšlių pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Mažeikių vidurinėje mokykloje. 1946 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. Ją uždarius, tris metus studijavo Kauno medicinos institute. 1950 m. atnaujino studijas Kauno kunigų seminarijoje. 1954 m. rugsėjo 12 d. įšventintas kunigu. Tais pačiais metais paskirtas Suvainiškio (Rokiškio r.) parapijos administratoriumi. 1958 m. perkeltas į Kiburių (Pasvalio r.) parapijos bažnyčią, o nuo 1964 m. iki mirties kunigavo Miežiškių (Panevėžio r.) parapijoje. Kunigas K. Balsys mirė 2005 m.
Atgimimas ir nepriklausomybės atkūrimas
Atgimimo laikotarpiu Paterų kaimo gyventojai aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, siekdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo naujas etapas kaimo istorijoje.
Šiandieninė situacija ir perspektyvos
Šiandien Paterų kaimas susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir daugelis kitų Lietuvos kaimų - gyventojų senėjimas, jaunimo emigracija, darbo vietų trūkumas. Tačiau kaimas turi ir savų privalumų - graži gamta, švarus oras, rami aplinka. Svarbu išsaugoti kaimo kultūrinį paveldą, skatinti turizmą, pritraukti investicijas, kad kaimas galėtų sėkmingai gyvuoti ir vystytis ateityje.
Apie 2016 m. Marijonas Gečas pozavo Panevėžyje. Sporto organizatorius, treneris, teisėjas, žurnalistas Marijonas Gečas gimė 1936 m. liepos 29 d. Panevėžyje. 1943-1947 m. mokėsi Panevėžio 2-ojoje pradinėje mokykloje, 1947-1954 m. - Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar - Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija). 1951-1954 m. mokėsi Panevėžio jaunimo sporto mokykloje. 1953-1954 m. - Panevėžio miesto ir Lietuvos jaunių krepšinio rinktinės narys, 1955-1957 m. žaidė Kauno „Žalgirio“ 2-ojoje komandoje. 1957-1959 m. - pagrindinės „Žalgirio“ komandos žaidėjas. 1960 m. baigė pedagogikos studijas Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. Po studijų grįžo į Panevėžį, dirbo sporto draugijos „Spartakas“, įvairių miesto įmonių sporto metodininku. M.
2006 m. Klemensas Kupriūnas pozavo Panevėžyje. Dailininkas Klemensas Kupriūnas gimė 1951 m. balandžio 9 d. Būtėnų kaime (Pakruojo r.). 1969 m. baigė Linkuvos Karolio Požėlos vidurinę mokyklą (dabar Linkuvos gimnazija). Mokėsi fotografijos Vilniaus technologijos technikume (dabar Vilniaus kolegija), menų - Vilniaus dailės mokykloje (dabar Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla), studijavo ir baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. Nuo 1972 m. Dailininkas dirba knyginės grafikos, ekslibriso srityse, tapo, kuria skulptūras, rašo eilėraščius. K. Kupriūnas - 2010 m. Utenos rajono meno ir kultūros premijos, Tarptautinės ekslibrisų ir mažosios grafikos konkursinės parodos „Žalgiris - 600“ II premijos (2010) ir kitų premijų laureatas. Jo darbai eksponuoti ir įvertinti tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Lenkijoje, Turkijoje, Kazachstane, Amerikoje ir kt. Yra surengęs personalines parodas įvairiuose Lietuvos miestuose, Lenkijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kt. Organizuoja tarptautinius mažosios grafikos pleneru.