Kauno marios, jų pakrantės, P. Cvirkos gimtinė Klangiuose, Jurbarko rajone, ir kitos Lietuvos vietos atskleidžia turtingą šalies istoriją ir kultūrinį palikimą. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai - nuo gamtos grožio ir iššūkių Kauno mariose iki rašytojų memorialinių vietų ir kultūros paminklų likimo.
Kauno Marios: Poilsis ir Pavojai
Kauno marios - viena populiariausių poilsio zonų Lietuvoje, viliojanti lankytojus patogiais paplūdimiais. Tačiau daugumoje Kauno marių poilsiaviečių maudytis pavojinga dėl staigaus kranto gilėjimo. Ypač klastinga vieta yra greta Pažaislio, paplūdimio prieplaukos link, kur tyko gili duobė. Be to, Kauno marių krantai nuolat traukiasi: per pirmuosius penkerius marių gyvavimo metus daugelyje vietų pakrantės atsitraukė vidutiniškai apie 15-20 metrų. Smarkiai ardomi iškyšulių šlaitai, o didelę įtaką krantams turi srovės, susidarančios kilus bangavimui. Jos taip pat pavojingos poilsiautojams, kurie turi būti itin atsargūs ties Dvareliškėmis ir Neronimis.
Gelbėjimo tarnybos nuolat susiduria su nedrausmingais poilsiautojais. Pažaislio gelbėjimo stoties viršininkas pasakoja, kad budrūs gelbėtojai padeda išvengti aukų. Vieną vasarą Kauno marių gelbėjimo tarnyba suteikė pagalbą 32 poilsiautojams, atsidūrusiems kritiškoje būklėje.
Kultūros Palikimas: Rašytojų Gimtinės ir Muziejai
Vis daugiau žmonių domisi kultūros palikimu ir laisvalaikį praleidžia keliaudami bei plėsdami savo akiratį. Per vasaros atostogas moksleiviai ir kiti keliautojai gausiai lanko P. Cvirkos gimtinę Klangiuose, Jurbarko rajone; S. Nėries namą Palemone; V. Mykolaičio-Putino gimtinę Pilotiškėse, Prienų rajone; Žemaitės tėviškę Bukantėje, Plungės rajone; V. Mickevičiaus-Krėvės tėviškę Subartonyse, Varėnos rajone; A. Žukausko-Vienuolio namą ir A. Baranausko klėtelę Anykščiuose; J. Biliūno gimtinę Niūronyse ir Didžiulių sodybą Griežionėlėse, Anykščių rajone; T. Mano namą Nidoje; I. Simonaitytės namą Priekulėje, Klaipėdos rajone. Tai valstybiniai muziejai arba jų filialai.
Visuomeninės parodos įrengtos V. Kudirkos klėtelėje Paežeriuose, Vilkaviškio rajone; P. Vaičiūno - Piliakalnyje, Jonavos rajone; L. Kondrotavičiaus - V. Sirokomlės dvarelyje - Bareikiškėse, Vilniaus rajone; M. Katkaus gimtajame name - Ažytėnuose, Kėdainių rajone. Neseniai restauruotas istorijos paminklas - dviaukštė klėtis Panevėžio rajono Ustronijos vienkiemyje, kur lankydavosi ir rašė J. Tumas-Vaižgantas. Užsimota geriau sutvarkyti Maironio gimtosios sodybos vietą Pasandravyje ir tėviškę Bernotuose. Susirūpinta S. Stanevičiaus tėviškės išsaugojimu Raseinių rajone. Kelmės rajone, Užventyje, rašytojos Šatrijos Raganos memoralinės sodybos remonto darbus Užvenčio tarybinis ūkis numato pradėti. Rašytojos memoralinė paroda bus įrengta Židikių, Mažeikių rajone, gyvenvietės centre, buvusiame valsčiaus pastate, kurio remontas bus baigtas. Telšių rajone, Džiugėnuose, namas, kuriame 1863-65 m.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Paminklų Priežiūros Problemos
Deja, ne visur rašytojų memorialiniais paminklais rūpinamasi tinkamai. Biržų rajonas yra apleidęs B. Sruogos ir K. Jakubėno tėviškes. Kaltinėnuose rašytojo D. Poškos kapas menkai teprižiūrimas. Antkapis, gražus obeliskas, kerpėmis apaugęs, nebegalima išskaityti užrašų. Paraigiai - rašytojų Sofijos ir Marijos Ivanauskaičių gimtinė. Čia stovi kuklus medinis namas, kuriame buvusi memorialinė paroda. Dabar čia nieko nėra. Namas jau keleri metai remontuojamas, muziejus uždarytas. Niekas nežino, kada jis bus atidarytas. Apleistas ir gražus parkas. Ūkiniai pastatai griūva: be stogų, be durų, tik sukrypusios sienos. Žmonės domisi žinomų rašytojų atminimu, tik patys šeimininkai jo nebrangina.
Kelionė po Žemaitiją atskleidė, kad Užventyje, kur 1887-98 m. gyveno rašytoja, visuomenės veikėja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana, nėra jokios iškabos ar lentelės, nurodančios, jog čia gyveno garsi rašytoja. Name įsikūręs kraštotyros muziejus, tačiau jis dažnai būna uždarytas. Sodyba, kurioje gyveno Šatrijos Ragana, pasislėpusi tarp daržų ir šiltnamių, o namo sienos prašosi remonto. Paragiuose Lazdynų Pelėdos sodyba apleista, kai kurie pastatai jau tik griuvėsių krūva.
Knygos ir Bibliotekos: Kultūros Židiniai
Vilniaus universiteto Mokslinė biblioteka - viena žymiausių Tarybų Sąjungoje. Bibliotekoje saugoma 180 tūkstančių leidinių (nuo XV a.), įskaitant 311 inkunabulų. Seniausias inkunabulas - Rabano Mauro "Opus de universo”, spausdintas 1467 m. Strasburge. Bibliotekoje rūpestingai saugoma M. Mažvydo pirmoji lietuviška knyga; M. Daukšos, J. Bretkūno, K. Sirvydo, S. Daukanto ir kitų kūriniai. Rankraščių skyriuje saugomi universiteto profesorių astromo M. Počobuto, istoriko J. Lelevelio ir daugelio kitų asmeniniai archyvai. Bibliotekoje yra Žemaitės, Ievos Simonaitytės rankraščiai; muzikologės Jadvygos Čiurlionytės ir kultūros darbuotojos Valerijos Čiurlionytės-Karužienės, kraštotyrininkių Elvyros, Michalinos ir Stefanijos Glemžaičių fondai. Savo fondą perdavė Kalifornijos universiteto archeologė prof. Marija Gimbutienė -Alseikaitė ir rašytoja, pedagogė S.
Knygų dovanos kadaise davė pradžią pačiai bibliotekai. 1470 m. du didelius knygų rinkinius jai dovanojo humanistas Jurgis Albinas ir karalius bibliofilas Žygimantas Augustas. Vėliau knygas ėmė dovanoti mokslininkai. O dabar biblioteka komplektuojama beveik iš privalomojo egzemplioriaus knygų.
Gamta ir Sticha: Žemės Drebėjimas Vilniuje
Rugpjūčio 31 d. įvyko žemės drebėjimas Moldavijos ir Romunijos teritorijoje. Tie vilniečiai, kurie aną savaitgalio vakarą ilgėliau užtruko, žiūrėdami naktinę televizijos programą, turėjo progą stebėti ne visai įprastus reiškinius: viršutiniuose namų aukštuose siūbavo lempos, indaujose virpėjo indai, judėjo kėdės ir stalai. Šiuos virpesius geriausiai juto naujųjų Vilniaus mikrorajonų gyventojai, ypač tie, kurie gyvena virš septintojo aukšto. Lietuvos teritorija yra laikoma seismiškai neaktyvia zona. Tačiau ir iki Lietuvos atskrieja silpnos seisminės bangos, pranešančios, kad kažkur toli įvyko stiprus žemės drebėjimas. Šį kartą iki Lietuvos atsirito silpnos šios stichijos bangos, ne daugiau kaip dviejų trijų balų. Tokio stiprumo virpesiai nesukelia jokių avarijų. Silpnos žemės drebėjimo bangos Lietuvą pasiekia kas penkeri, septyneri metai.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Likimai ir Praradimai: Bronės Dambrauskienės Istorija
Sausio 13-ąją tapybos mokytojai Bronei Dambrauskienei sukaks 92-eji metai. Garbaus amžiaus moteris dažnai atsiverčia albumus, mintimis perbėga sudėtingus Lietuvos istorijos įvykius, apmąsto savo šeimos gyvenimą, o lapkričio 1-ąją uždega žvakeles ant artimiesiems supiltų kauburėlių. Bronė Šalnaitė atėjo į pasaulį Gimzų kaime, Breslaujos apskr., Baltarusijoje, Lenkijos okupuotame krašte, kur tėvai buvo nusipirkę nedidelį dvarelį. Bet šiame krašte ilgai neužsibuvo - Šalnų šeima grįžo į Lietuvą, mamos tėviškę, netoli Visagino. Vėliau įsigijo 24 hektarus žemės su dideliu sodu, kuriame noko įvairių veislių kriaušės, obuoliai, sirpo vyšnios, kitokie vaisiai. Tėvai pasistatė naują gyvenamą namą, klojimą, ūkinius pastatus.
Prieš karą iki Dūkšto geležinkelio stoties tėvas nuveždavo arkliuku, o iš ten 130 kilometrų traukiniu - į Vilnių. Ji prisimena Marytės Melnikaitės kovos prieš lietuvius istoriją. Jauna mergina šaltakraujiškai nušovė eigulį, išėjusį iš bažnyčios. Kartą pamatė iš miško ateinantį pulką ginkluotų vyrų. Mama puolė slėptis, o ji, tuomet gal kokių dvylikos metų mergaitė, palikau viena. Tie nepažįstamieji liepė atvesti arklį, pakinkyti , o jie į vežimą krovė viską, ką tik rado: lašinius, duoną, grūdus, kitas sukauptas gėrybes. Po karo nauja valdžia nebuvo gailestinga Šalnų šeimai - visa, kas buvo užgyventa, iš namų išvežė ir sunkvežimiais, ir arkliais. Nebeturėdama, iš ko gyventi, šeima išsigando, kad jų neištremtų į tolimus kraštus, tad kurį laiką teko slapstytis pas geraširdžius kaimynus.
B. Dambrauskienė mokėsi Dailiųjų amatų mokykloje, kuriai vadovavo Virgilijaus Noreikos tėvas Leonas, mokytis siuvėjos profesijos. Mokyklai skirtos patalpos atrodė varganai - langai užkalti faneros lakštais, sienos aptrupėję. Direktorius, įvertinęs moksleivės talentą ir kruopštumą, ne tik rekomendavo ją į Dailės mokyklą Kaune, bet ir paprašė apgyvendinti. Draugystė su bendramoksliu Broniumi Dambrausku, užsimezgusi Dailės mokykloje Kaune, tęsėsi ir Šiauliuose. Ji dėsčiau ne tik piešimą, bet ir vedžiau braižybos bei lietuvių kalbos pamokas Kaišiadoryse. Kauno pagalbinė mokykla buvo vienintelė visoje Lietuvoje ir turėjo pavyzdinės įstaigos vardą.
Dailininkas Bronius ne kartą kartojo gyvensiąs iki 100 metų. Deja, jo gyvybė užgeso 1991-aisiais, einant 66-uosius. Ji nemažai laiko praleidžiu prie savo molberto, kurį įsirengiau čia pat, kambaryje. Jos paveikslai puošia daugelio draugų, pažįstamų butus. Bronės brolis Jonas Šalna taipogi mėgo tapybą, ypač skulptūras, kurias kūrė iš šaknų, šiekštų, išplaukų, surinktų Amerikos, Kanados, Aliaskos, Kolorado kalnuose, paežeriuose, pajūry, paplūdimyje.
Šakių Krašto Asmenybės: Mokslas, Kultūra ir Istorija
Šakių kraštas garsėja iškiliomis asmenybėmis, palikusiomis ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje ir istorijoje. Blažiejus Abraitis buvo medicinos profesorius, parašęs svarbius veikalus apie žmogaus embriologiją ir odos struktūrą. Juozas Adomaitis-Šernas - vienas "Varpo" laikraščio iniciatorių, redagavęs "Lietuvą" JAV ir parašęs mokslo populiarinimo knygų. Birutė Almonaitytė Eidukienė - operos solistė, gastroliavusi įvairiose šalyse. Pranas Ambrazas - vargonininkas ir chorvedys, kūręs muziką ir subūręs chorą JAV. Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė - gydytoja, mokslininkė, publicistė ir visuomenės veikėja, bendradarbiavusi "Aušrinėje" ir išleidusi knygų vaikams. Pijus Ambrozaitis - skautas, mokytojas ir visuomenės veikėjas, atkūrus Nepriklausomybę aktyviai dalyvavęs skautų judėjime. Stasys Ankevičius - mokytojas, tremtinys ir rašytojas, parašęs knygų apie savo gyvenimą ir krašto istoriją. Vilius Armonas - karininkas, baigęs Aviacijos karininkų kursus. Vytautas Armonavičius - pedagogas ir kultūros puoselėtojas, rūpinęsis zanavykų šnekta ir įsteigęs Šakių rajono lietuvių kalbos puoselėtojų klubą "Žodžio tėviškė". Juozas Augustaitis - kunigas ir misionierius, išvykęs į Peru. Pranciškus Augustaitis - kunigas, profesorius ir istorikas, parašęs darbus apie Vygrių ir Seinų anceliar istoriją. Vincas Bacevičius - muzikos mokytojas ir chorvedys, vadovavęs chorams ir orkestrams Lenkijoje ir Lietuvoje. Garibaldis Konstantinas Bajerčius - mokytojas ir rezistentas, įsteigęs Alytuje pasipriešinimo organizaciją ir žuvęs MGB kalėjime. Benjaminas Bagdzevičius - žurnalistas ir rašytojas, dirbęs laikraščio "Socialistinis kelias" redakcijoje. Juozas Bakšas - žurnalistas ir kraštotyrininkas, išleidęs knygą "Šakių rajonas" ir pradėjęs leisti laikraštį "Zanavykas". Antanas Antanėlis Baltrušaitis - knygnešys, organizavęs lietuviškų knygų platinimą Sūduvoje. Juozas Baltrušaitis (Mėmelė) - savamokslis rašytojas, vertėjas ir revoliucionierius, redagavęs laikraščius JAV ir išvertęs revoliucines dainas. Povilas Baltrušaitis - muzikos mokytojas ir chorvedys, vadovavęs chorams ir ansambliams Kriūkuose ir kitose vietovėse. Saliamonas Banaitis - signataras, verslininkas ir visuomenės veikėjas, pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Atkurtos Lietuvos Savanoriai: Nepelnytai Užmiršti
Savanorių registracija prasidėjo 1990 m. kovo 16 d. Registracijos štabas įsikūrė Gedimino pr. LPS būstinėje. 1990 metų kovo 22 d. savanoriai prisiekė būti ištikimi Lietuvai ir ginti Lietuvos valstybę. Savanoriai saugojo svarbius valstybinius objektus. Budėjimas tęsėsi ištisą balandžio mėnesį.
1990 m. balandžio 4 d. buvo gautas nutarimas Nr. 40 dėl LKKSS VAS (Lietuvos krašto apsaugos tarnybos) sąlygas, saugojant valstybinius objektus. Po nutarimo pasirodymo, budėjimai vyko toliau. Svarbi užduotis buvo saugoti Tarpmiestinę telefonų-telegrafo stotį (Žemaitės g.) ir Tarybos pastatą. Vilniaus savanoriai saugojo Kauno savanorius.
Jie buvo įspėti, kad vieni specialistai nakčiai palieka neuždarytus langus ir kad iš Šiaurės miestelio technika ir kareiviai nejuda. Tuo metu buvome informuoti, kad bus atlyginta už budėjimus.
Pauliui Maciulevičius sugalvojo, kad tą įvykį reikia įamžinti, todėl rado geriausią vietą kryžiui statyti Antakalnyje ir traktorius pradėjo kasti duobę. Netrukus penki-šeši SSRS spec. tarnybų nariai pradėjo klausinėti, kas čia daroma. Tada P. Maciulevičius pasakė, kad statysime kryžių žuvusiesiems atminti. Jie atsakė, kad ne čia statyt, o komunikacijas sugadinti. Kryžius buvo pastatytas ant kalnelio, kur jis tebeguli iki šiol.
Baltų Kultūros Pėdsakai ir Tapatumo Paieškos
Svarbu pagrįstai suvokti savo savimonės pastovumą, tapatumą ir perimamumą. Istorija suteikia tautai centrą, ašį, kuri įgalina įsukti savo kūrybos ratą. Tyrinėtojai atranda baltų genčių palikimo ispanų kalboje, kas rodo plačius baltų kultūros pėdsakus kaimyninėse tautose. Reikėtų tyrinėti, kodėl buvome paskutiniai pagonys vidury Europos.
Svarbu suvokti Lietuvos istoriją per skirtingus etapus: pagonijos laikotarpį, LDK suvokimą ir XX a. nepriklausomybės kovas. Kultūros paminklai, tokie kaip Lietuvos statutai, rodo mūsų valstybės stiprumą ir teisinę tradiciją. Pirmasis Lietuvos Statutas buvo išleistas 1529 m., o 1588 m. dalis Rusijos imperijos Lietuvos gubernijoje galiojo iki 1840 m.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip krikščionybė paveikė Lietuvos istoriją ir kultūrą. Tačiau šis menkinimo stereotipas gyvas ir dabar. Reikėtų daugiau dėmesio skirti 600-osioms Jogailos karūnavimo metinėms.
Svarbu paminėti Žalgirio mūšį, kuris įėjo į pasaulio karo meno enciklopediją. Reikėtų iškelti vėliavą su Vyčiu Žalgirio mūšio vietoje. Ten 2006 m. buvo pastatytas ir 2020 m. atidengtas paminklinis akmuo su Vyčiu.
Istorikai net nė vienu žodžiu nekalba apie Lietuvos dalyvavimą 1605-1612 m. įvykiuose Rusijoje. Svarbu prisiminti J. K. Katkevičiaus žygį 1621 m., kai jo kariuomenę sumušė švedai prie Salaspilio. Reikia išlaikyti egzaminus iš istorijos norint valdyti.
Žvelgiant į XX a. istoriją, svarbu prisiminti, kad Rusijos valdžios sprendimas naudingas Lietuvos atgimimui - 1904 m. buvo panaikintas draudimas lietuviškai spaudai. 1917 m. rugsėjo mėn. buvo išrinkta Lietuvos Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta Taikos sutartis su Sovietų Rusija, kuri nustatė Lietuvos Respublikos ir Sovietų Rusijos sienas.
Sovietų Sąjunga 1939 m. rugsėjo 17 d. okupavo Lietuvą, pažeisdama tarptautinę teisę ir sutartis. 1940 m. birželio 15 d. įvyko ultimatumas Lietuvai, po kurio įvedė 250 tūkst Raudonosios armijos karių. liepos 12 d. teritorijos prijungė ją prie Sovietų imperijos.
tags: #gime #paezeriuose #cvirka