Gimdos pasmukimas po gimdymo: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Gimdos pasmukimas, dar žinomas kaip gimdos prolapsas, yra būklė, kai gimda nusileidžia žemyn į makštį arba net iš jos išlenda. Nors tai gali atsitikti bet kuriai moteriai, dažniausiai pasitaiko po gimdymo. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos pasmukimo priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Kas yra gimdos pasmukimas?

Gimdos pasmukimas įvyksta, kai susilpnėja dubens dugno raumenys ir raiščiai, kurie palaiko gimdą. Dėl to gimda gali nusileisti žemyn į makštį arba net iš jos išlįsti. Gimdos pasmukimas gali būti dalinis, kai pro lytinį plyšį išlenda gimdos kaklelis ir dalis gimdos, arba visiškas, kai visas gimdos kūnas būna žemiau lytinės angos, matomos išsivertusios makšties sienos.

Dubens organų prolapsas nustatomas 12-30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių moterų bei 2 proc. negimdžiusių moterų.

Gimdos pasmukimo klasifikacija

Gimdos iškritimas klasifikuojamas laipsniais. Patologijos sunkumą dažniausiai pasiseka nustatyti, pacientei stipriai stanginantis.

Terminija:

Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai

  • Kai slenka gimdos kaklelis, gimdos kūnas ar likusi po gimdos pašalinimo makšties bigė, diagnozuojamas gimdos kaklelio, kūno ar makšties nusileidimas arba iškritimas (descensus seu prolapsus cervicis uteri, uteri, vaginae).
  • Kai slenka priekinė makšties siena ir šlapimo pūslė ar šlapimo pūslė bei šlaplė, diagnozuojama cistocelė ar cistouretrocelė.
  • Kai kartu su tiesiąja žarna slenka užpakalinė makšties siena, nustatoma rektocelė.
  • Enterocelė formuojasi pilvaplėvei su žarnų kilpomis slenkant tarp makšties ir tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės.

Gimdos pasmukimo priežastys ir rizikos veiksniai

Gimdos pasmukimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:

  • Gimdymas. Nėštumas ir gimdymas yra pagrindiniai rizikos veiksniai, nes jie gali susilpninti dubens dugno raumenis ir raiščius.
  • Menopauzė. Sumažėjęs estrogenų kiekis menopauzės metu gali susilpninti dubens dugno audinius.
  • Amžius. Senstant dubens dugno raumenys natūraliai silpnėja.
  • Nutukimas. Viršsvoris gali padidinti spaudimą dubens dugno raumenims.
  • Lėtinis kosulys ar stanginimasis. Lėtinis kosulys (pvz., sergant LOPL ar astma) arba stanginimasis (pvz., sergant vidurių užkietėjimu) gali padidinti spaudimą dubens dugno raumenims.
  • Įgimta jungiamojo audinio patologija. Kai kurios moterys gimsta su silpnesniu jungiamuoju audiniu, todėl joms didesnė rizika susirgti gimdos pasmukimu.
  • Operacijos. Dubens srities operacijos gali susilpninti dubens dugno raumenis.
  • Gyvensena. Rūkymas ir sunkus fizinis darbas gali padidinti gimdos pasmukimo riziką.
  • Rasė. Kai kurios rasės moterys turi genetinį polinkį į gimdos pasmukimą. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.

Gimdos pasmukimo simptomai

Gimdos pasmukimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo pasmukimo sunkumo. Kai kurie moterys gali nejausti jokių simptomų, o kitos gali patirti šiuos simptomus:

  • Jausmas, kad kažkas iškrenta iš makšties. Tai vienas iš dažniausių simptomų. Moterys gali jausti, kad makštyje yra svetimkūnis arba kad kažkas spaudžia žemyn.
  • Tempimo pojūtis dubens srityje. Moterys gali jausti tempimą arba sunkumą dubens srityje, ypač ilgai stovint ar vaikštant.
  • Skausmas kryžkaulio srityje. Skausmas gali būti nuolatinis arba atsirasti tik tam tikromis aplinkybėmis, pvz., ilgai stovint ar stanginantis.
  • Šlapimo nelaikymas. Pasmukusi gimda gali spausti šlapimo pūslę ir sukelti šlapimo nelaikymą.
  • Sunkumas pasišlapinti. Kai kuriais atvejais pasmukusi gimda gali užspausti šlaplę ir sukelti sunkumų pasišlapinant.
  • Sunkus tuštinimasis. Pasmukusi gimda gali spausti tiesiąją žarną ir sukelti sunkumų tuštinantis.
  • Skausmingi ar nemalonūs lytiniai santykiai. Gimdos pasmukimas gali sukelti skausmą ar diskomfortą lytinių santykių metu.
  • Kraujavimas iš makšties. Išopėjusios makšties gleivinės gali kraujuoti.
  • Pasikeitusios makšties išskyros.
  • Diskomfortas ar spaudimas dubenyje.
  • Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.
  • Gimdos kaklelio matymas makšties angoje.

Svarbu pažymėti, kad simptomai pasireiškia moteriai būnant vertikalioje padėtyje, paūmėja ilgai stovint, kostint ar stanginantis. Dubens organų nusileidimas gali būti ir besimptomis.

Pažeidžiamas organas:

Iškritusi gimda bei makšties sienelės sausėja, šiurkštėja, išsilygina raukšlės. Dėl sutrikusios audinių mitybos bei mechaninio trynimosi vaikštant, makšties sienoje ir gimdos kaklelyje susidaro trofinės opos. Iškritus gimdai persilenkia šlaplė, todėl sutrinka šlapimo nutekėjimas, susidaro palankios sąlygos atsirasti šlapimo takų infekcijai.

Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?

Gimdos pasmukimo diagnostika

Gydytojas diagnozuoja gimdos iškritimą ginekologiškai ištyręs pacientę. Pirmiausia ginekologo kėdėje apžiūrima tarpvietės, lyties organų oda ir gleivinė (pigmentacija, iššutimai, išopėjimai). Pacientei stipriai stanginantis, nustatoma žemiausiai esančio makšties ar gimdos kaklelio taško padėtis (negalima makšties plėsti nei pirštais, nei instrumentais). Vėliau makštis ir gimdos kaklelis išplečiami skėtikliais ir apžiūrimi. Pagal POP-Q sistemą įvertinami taškai ir atstumai. Svarbu apžiūrėti ir dubens diafragmos raumenis, gimdą, kiaušintakius, kiaušides, ištirti varputės, tiesiosios žarnos refleksus, atliktini mėginiai, kurie padėtų nustatyti šlapimo nelaikymą.

Jei įtariama šlapimo takų infekcija, paimama šlapimo pasėliui iš vidurinės šlapimo porcijos.

Gimdos pasmukimo gydymas

Gimdos pasmukimo gydymas priklauso nuo pasmukimo sunkumo, simptomų ir moters bendros sveikatos būklės. Gydymo būdai gali būti:

  • Gyvensenos keitimas. Kūno masės mažinimas ir metimas rūkyti gali padėti sumažinti spaudimą dubens dugno raumenims.

  • Kegelio pratimai. Šie pratimai stiprina dubens dugno raumenis ir gali padėti palaikyti gimdą.

    Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos

  • Fizioterapija. Pasitarus su fizioterapeutu, parenkami pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.

  • Žiediniai pesarai. Žiediniai pesarai skiriami, jei pacientė atsisako chirurginio gydymo, bet turi nusiskundimų arba yra laiko iki numatyto chirurginio gydymo. Žiediniai pesarai keičiami kas 4-6 mėnesius. Jei žiedinis pesaras nepadeda, naudojamas užtvarinis pesaras (angl. shelf pessaries).

  • Chirurginis gydymas. Operacijos atliekamos, jei moterys joms ryžtasi arba:

    • simptomai sunkūs ir/ar
    • yra šlapimo nelaikymas, ir/ar
    • dažnos šlapimo takų infekcijos.

Įsidėmėtina, kad dažnai operacija nepašalina dubens organų slinkimo žemyn priežasties, nes sutvarkyti anatominiai pokyčiai gali atsinaujinti arba, pataisius vieną defektą, naujoje vietoje gali atsirasti kitas.

Ką dar svarbu žinoti?

  • Nėštumo metu ir po gimdymo reikia daryti fizinius pratimus, stiprinančius pilvo preso ir tarpvietės raumenis t.y. Dubens dugno pratimus.
  • Svarbu ruošti savo kūną gimdymui: tarpvietės masažas, kvėpavimo pratimai, dubens dugno trečio lygio pratimai ruošiantis gimdyti.
  • Po gimdymo labai sąmoningas atsistatymas: nekilnoti sunkių svorių (kaip auto kėdutė su vaiku), nešokinėti, nebėgioti bent pirmus du mėnesius.
  • Esant iškritusiai gimdai, svarbu laiku kreiptis į gydytoją ginekologą, kol dar nėra komplikacijų ir galima jų išvengti.

Kitos galimos komplikacijos po gimdymo

Be gimdos pasmukimo, po gimdymo moterys gali patirti ir kitų komplikacijų, tokių kaip pogimdyminis endometritas, priešlaikinis gimdymas ir gimdymo stangų sutrikimai.

Pogimdyminis endometritas

Tai dažniausia pogimdyminio karščiavimo priežastis. Jį sukelia iš makšties, gimdos kaklelio, tarpvietės, žarnyno į gimdos gleivinę patekusi normali, santykinai patogenine tapusi mikroflora. Pogimdyminis endometritas - tai komplikacija, kuri atsiranda apie 1-3 % normalių gimdymų ir apie 5 % cezario pjūvio operacijų.

Priežastys ir rizikos veiksniai: B grupės Streptokokai, Enterokokai, E.Coli, Klebsiela pneumonia, Clostridium trachomatis, Proteus, Bacteroides species. Rizikos faktoriai: cezario pjūvio operacija, užsitęsęs gimdymas, bevandenis laikotarpis, vaisiaus būklės stebėsena ir daugkartiniai tyrimai pro makštį, bloga mityba, placentos šalinimas ranka, po gimdymo, cukrinis diabetas, antibiotikų vartojimas.

Simptomai ir požymiai: Karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, nemalonaus kvapo išskyros, įvairaus gausumo, smarkus kraujavimas iš makšties, bendras silpnumas. Minėti simptomai atsiranda 10 dienų bėgyje, dažniausiai antrą parą po gimdymo.

Diagnostika: Vertinama bendra būklė (temperatūra, širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas). Krūtinės skausmingumas, paraudimas, spenelių būklė. Operacinės žaizdos apžiūra. Vertinama tarpvietės, gimdos dugno aukštis, skausmingumas čiaupiant, mažojo dubens organų būklė.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis savaiminis gimdymas yra procesas, kai gimdymas įvyksta prieš 37 nėštumo savaitę. Normalus nėštumas trunka apie 40 savaičių, todėl priešlaikinis gimdymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek naujagimiui. Priešlaikinis vaisiaus gimimas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo takų problemos, žemas svoris, neurologiniai sutrikimai ir kitos ilgalaikės sveikatos problemos.

Priežastys: Pagrindinės priešlaikinio savaiminio gimdymo priežastys gali būti įvairios. Tai apima infekcijas, tokius kaip šlapimo takų infekcijos ar gimdos infekcijos, kurios gali sukelti uždegimą ir susitraukimus. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, progesterono trūkumas, taip pat gali prisidėti prie ankstyvo gimdymo. Be to, fiziniai veiksniai, tokie kaip daugiavaisiškumas (dvyniai ar daugiau), gimdos anomalijos ar ankstesni priešlaikiniai gimdymai, gali padidinti riziką.

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo.

Diagnostika: Priešlaikinio savaiminio gimdymo diagnozavimui naudojami įvairūs tyrimai ir procedūros. Ginekologas gali atlikti fizinį tyrimą, įskaitant makšties tyrimą, kad įvertintų gimdos kaklelio būklę. Be to, ultragarsas gali būti naudojamas vaisiaus vystymosi stebėjimui ir gimdos struktūros vertinimui.

Gydymas: Priešlaikinio savaiminio gimdymo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima vaistus, kurie gali slopinti gimdos susitraukimus, tokius kaip tocolytics. Taip pat gali būti skiriami steroidai, kurie padeda brandinti vaisiaus plaučius, jei gimdymas yra neišvengiamas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti lovos režimą, emocinę paramą ir gyvenimo būdo pakeitimus, kad būtų sumažintas stresas.

Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė.

Gimdymo stangų sutrikimai

Gimdymo stangų sutrikimai yra susiję su moters reprodukcine sistema, ypač su gimdos ir raumenų struktūromis, kurios yra atsakingos už gimdymo procesą. Pagrindiniai paveikti organai yra gimda, gimdos kaklelis ir raumenys, kurie padeda stumti kūdikį per gimdymo kanalą. Gimdos raumenys, vadinami myometriumi, yra atsakingi už ritmiškus susitraukimus, kurie leidžia kūdikiui judėti žemyn.

Gimdymo stangų sutrikimai apima įvairius problemas, susijusias su gimdos raumenų susitraukimų efektyvumu ir koordinacija. Tai gali pasireikšti kaip silpni arba neefektyvūs susitraukimai, kurie trukdo natūraliam gimdymo procesui.

Priežastys: Pagrindinės gimdymo stangų sutrikimų priežastys gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, raumenų tonuso sutrikimais, nervų sistemos disfunkcija, taip pat su anatominių struktūrų anomalijomis. Hormonai, tokie kaip oksitocinas, yra svarbūs stimuliuojant gimdos susitraukimus, todėl jų trūkumas gali sukelti problemas. Raumenų nuovargis ar per didelis raumenų tonusas taip pat gali trukdyti efektyviam gimdymui.

Simptomai: Pagrindiniai simptomai gali apimti silpnus arba nereguliarius gimdos susitraukimus, ilgesnį gimdymo laiką, skausmą ar diskomfortą gimdymo metu.

Diagnostika: Gimdymo stangų sutrikimų diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kuriame gydytojas stebi gimdymo eigą, susitraukimų dažnumą ir intensyvumą. Taip pat gali būti atliekami ultragarso tyrimai, siekiant įvertinti gimdos padėtį ir kūdikio poziciją.

Gydymas: Gimdymo stangų sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, siekiant pagerinti gimdos susitraukimus, taip pat vaistus, kurie padeda reguliuoti skausmą ir pagerinti gimdymo eigos efektyvumą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, kvėpavimo pratimus ir psichologinę paramą, siekiant sumažinti stresą.

tags: #gimdos #pasmukimas #po #gimdymo