Įvadas
Uždegimas po gimdymo - tai problema, su kuria susiduria ne viena moteris po vaiko gimimo. Gimdos infekcija po gimdymo, dar žinoma kaip pogimdyminis endometritas, yra viena iš dažniausių pogimdyminio karščiavimo priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos infekcijos po gimdymo priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus. Taip pat aptarsime kitas infekcijas, kurios gali pasireikšti po gimdymo, ir kaip jas atpažinti bei gydyti.
Gimdos infekcija (Endometritas) po gimdymo
Ligos apibūdinimas
Tai dažniausia pogimdyminio karščiavimo priežastis. Jį sukelia iš makšties, gimdos kaklelio, tarpvietės, žarnyno į gimdos gleivinę patekusi normali, santykinai patogenine tapusi mikroflora. Pogimdyminis endometritas - tai komplikacija, kuri atsiranda apie 1-3 % normalių gimdymų ir apie 5 % cezario pjūvio operacijų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Uždegimas po gimdymo gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Infekcijos yra viena iš dažniausių uždegimo priežasčių po gimdymo. Po cezario pjūvio arba vaginalinio gimdymo moterų organizmas yra pažeistas, todėl atsiranda didesnė infekcijų rizika.
Pagrindinės endometrito priežastys ir rizikos veiksniai:
- B grupės Streptokokai
- Enterokokai
- E.Coli
- Klebsiela pneumonia
- Clostridium trachomatis
- Proteus
- Bacteroides species
- Cezario pjūvio operacija
- Užsitęsęs gimdymas
- Bevandenis laikotarpis
- Vaisiaus būklės stebėsena ir daugkartiniai tyrimai pro makštį
- Bloga mityba
- Placentos šalinimas ranka
- Po gimdymo, cukrinis diabetas
- Antibiotikų vartojimas
Simptomai ir požymiai
Uzdegimo simptomai po gimdymo gali pasireikšti įvairiais simptomais.
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
Pagrindiniai endometrito simptomai:
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje
- Nemalonaus kvapo išskyros, įvairaus gausumo
- Smarkus kraujavimas iš makšties
- Bendras silpnumas
Minėti simptomai atsiranda 10 dienų bėgyje, dažniausiai antrą parą po gimdymo. Emociniai simptomai taip pat gali būti svarbus uzdegimo požymis. Po gimdymo organizme vyksta daugybė hormoninių pokyčių, kurie gali turėti įtakos moters emocinei ir fizinei sveikatai.
Diagnostika
Norint diagnozuoti gimdos infekciją po gimdymo, gydytojas atliks keletą tyrimų:
- Vertinama bendra būklė (temperatūra, širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas).
- Krūtinės skausmingumas, paraudimas, spenelių būklė.
- Operacinės žaizdos apžiūra.
- Vertinama tarpvietės, gimdos dugno aukštis, skausmingumas čiaupiant, mažojo dubens organų būklė.
- Bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvinio baltymo kiekis.
- Bendras šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis.
- Patologinių išskyrų pasėlis.
- Ultragarsinis tyrimas.
Gydymas ir priežiūra
Jei padidėjęs uzdegimas pastebimas po gimdymo, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali atlikti kelis tyrimus, siekdamas nustatyti uzdegimo priežastį.
Gydymo metodai:
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
- Antibiotikai: Dažniausiai skiriami antibiotikai, siekiant pašalinti infekciją.
- Gimdos išvalymas: Esant sunkioms infekcijoms ar placentos likučiams, gali prireikti gimdos išvalymo.
- Palaikomasis gydymas: Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, poilsį ir tinkamą mitybą.
Mityba ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti paspartinti uzdegimo gijimo procesą. Labai svarbu laikytis asmeninės higienos. Svarbu nepamiršti ir emocinės sveikatos.
Kitos infekcijos po gimdymo
Kitos infekcijos po gimdymo dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, ypač gimdą, makštį ir perineumą. Po gimdymo šios sritys yra ypač pažeidžiamos dėl galimų traumų, chirurginių procedūrų ir infekcijų. Gimdos gleivinė, kuri po gimdymo turi atsistatyti, gali tapti infekcijos taikiniu. Be to, imuninė sistema po gimdymo gali būti silpnesnė, kas padidina infekcijų riziką.
Priežastys
Kitos infekcijos po gimdymo gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima bakterijų, tokių kaip Streptococcus ar Staphylococcus, patekimą į organizmą per žaizdas ar gleivines. Taip pat, jei motina turėjo infekcijų nėštumo metu, tai gali padidinti riziką po gimdymo. Hormoniniai pokyčiai, sumažėjusi imuninė sistema ir netinkama higiena taip pat gali prisidėti prie infekcijų atsiradimo.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, šaltkrėtį, skausmą pilvo apačioje, nemalonų kvapą iš makšties, išskyras, kurios gali būti neįprastos, ir bendrą silpnumą.
Diagnostika
Norint diagnozuoti kitas infekcijas po gimdymo, gydytojai dažnai atlieka fizinį tyrimą ir anamnezę. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus ir kultūras, kad būtų galima nustatyti bakterijas ar virusus. Kartais gali prireikti ultragarsinio tyrimo, kad būtų galima įvertinti gimdos ir kitų organų būklę.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Gydymas
Kitos infekcijos po gimdymo gydomos priklausomai nuo infekcijos tipo. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais, kurie padeda kovoti su bakterijomis ir sumažinti uždegimą. Grybelinės infekcijos gali būti gydomos antimycotiniais vaistais. Be to, svarbu užtikrinti gerą higieną ir, jei reikia, poilsį, kad organizmas galėtų atsigauti. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir probiotikų vartojimą, kurie padeda atkurti natūralią mikroflorą ir stiprina imuninę sistemą.
Gimdos kaklelio uždegimas (Endocervicitas)
Gimdos kaklelio uždegimas, kitaip - endocervicitas - tai infekcinė nepiktybinė moterų liga.
Priežastys
Sutrikus natūraliai makšties mikroflorai, joje pradeda daugintis patogeniniai mikroorganizmai. Infekcijos sukėlėjai gali išplisti ir už gimdos kaklelio ribų.
Simptomai
Vienas pirminių simptomų - pūlingos makšties išskyros. Lėtinį gimdos kaklelį atpažinti sunkiau, nes simptomai nėra specifiniai, t. y.: šiek tiek paburkusi gimdos kaklelio gleivinė, tačiau išskyrų kiekis ir jų spalva, lyginant su ūmine ligos forma, yra susinormalizavęs.
Gydymas
Svarbiausias tikslas - laiku diagnozuoti gimdos kaklelio uždegimą: tuomet jis lengvai, greitai ir efektyviai išgydomas. Pajutus nemalonius simptomus, visų pirma, reikėtų kreiptis į gydytojus - ginekologą arba venerologą, kurie nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą. Dažniausiai gydyti endocervicitą pakanka ambulatoriškai. Pacientėms skiriama geriamųjų antibiotikų, kurių gydymo kursas - iki 14 dienų. Ligai įsisenėjus, gydymas antibiotikais tampa neefektyvus, todėl taikomas mažiau radikalus ir ilgalaikis gydymas. Jei aptinkama gimdos kaklelio įplyšimų, išgydžius šį uždegimą reikėtų atlikti kaklelio plastinę operaciją.
Prevencija
- Vengti lytinių santykių mėnesinių metu bei pogimdyviniu laikotarpiu, kol tęsiasi kraujavimas. Kraujuojant nesusidaro gleivės, kurių viena iš pagrindinių funkcijų - ir apsauginė.
- Saugotis lytiniu keliu plintančių infekcijų - nesaugių lytinių santykių metu (t. y.
- Tinkama lytinių organų higiena saugantis, kad mikroorganizmai iš tiesiosios žarnos nepatektų į makštį. Pavyzdžiui, galimi atvejai - netinkamas išangės valymas pasituštinus (t. y.
Uždegiminė dubens liga (UDL)
Uždegiminė dubens liga (UDL) yra infekcinė būklė, paveikianti moterų reprodukcinius organus, įskaitant gimdą, kiaušintakius, kiaušides ar aplinkinius dubens audinius.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai uždegiminę dubens ligą sukelia bakterijos, plintančios iš makšties ar gimdos kaklelio, ypač seksualiai plintančios infekcijos, tokios kaip chlamidijos ar gonorėja. Uždegiminė dubens liga dažniausiai pasitaiko vaisingo amžiaus moterims, ypač jaunesnėms nei 25 metų, kurios yra seksualiai aktyvios. Uždegiminė dubens liga dažniausiai yra infekcinės kilmės, sukelta bakterijų, plintančių per lytinius santykius ar kitas procedūras.
Simptomai
UDL simptomai gali būti įvairūs - nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais (ypač chlamidijų sukeltos) liga gali būti besimptomė.
Diagnostika
Uždegiminė dubens liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir tyrimais, tačiau diagnozė dažnai yra sudėtinga dėl nespecifinių simptomų.
Gydymas
Uždegiminė dubens liga gydoma orientuojantis į infekcijos pašalinimą, simptomų mažinimą ir komplikacijų prevenciją. Dažniausiai taikoma antibiotikų terapija, o sunkiais atvejais reikalinga hospitalizacija.
Gydymo schemos pavyzdys:
- Doksiciklinas (100 mg 2 k./d.)
- Arba azitromicinas (1 g vienkartinė dozė) + metronidazolas (500 mg 2 k./d.)
Poveikis kasdieniam gyvenimui
Uždegiminė dubens liga gali reikšmingai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę moters būklę. Ūmus dubens skausmas ir karščiavimas riboja kasdienę veiklą, tokią kaip darbas ar fizinis aktyvumas, o lėtinis skausmas ar nevaisingumo baimė sukelia ilgalaikį stresą. Skausmas lytinių santykių metu gali neigiamai paveikti intymius santykius, sumažindamas lytinį potraukį ar sukeldamas įtampą poroje. Psichologinis poveikis yra svarbus: komplikacijos, tokios kaip nevaisingumas ar negimdinis nėštumas, dažnai sukelia nerimą, depresiją ar savivertės sumažėjimą.
Kaip valdyti UDL?
Norint valdyti uždegiminę dubens ligą, būtina bendradarbiauti su ginekologu, laikytis gydymo plano ir prevencinių rekomendacijų. Psichologinė pagalba ar konsultacijos su reprodukcinės sveikatos specialistais padeda įveikti emocinius ir reprodukcinius iššūkius. Informuotumas apie ligą, seksualinės higienos svarbą ir reguliarių LPI patikrinimų reikšmę skatina prevenciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite UDL požymius, tokius kaip dubens skausmas, nenormalios išskyros, karščiavimas ar skausmas lytinių santykių metu, nedelsdami kreipkitės į ginekologą ar šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Skubiai kreipkitės, jei simptomai lydimi aukštos temperatūros, stipraus skausmo ar bendro silpnumo, nes tai gali rodyti rimtą būklę, reikalaujančią neatidėliotinos pagalbos. Venkite savarankiško gydymo, ypač antibiotikų vartojimo be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali sukelti atsparumą vaistams ar komplikacijas. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip seksualinė higiena, reguliarūs LPI patikrinimai ar higienos korekcija, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų tinkami jūsų situacijai. Reguliariai tikrinkitės, jei turite SPI, spiralę ar kitų rizikos veiksnių, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.
Ūmus endometritas
Ši būklė dažnai pasireiškia po gimdymo, persileidimo ar chirurginių procedūrų, tokių kaip gimdos išvalymas ar spiralės įdėjimas. Ūmus endometritas gali sukelti skausmą, karščiavimą ir nenormalų kraujavimą iš gimdos. Jei negydoma, infekcija gali išplisti į kitus dubens organus, sukelti rimtas komplikacijas ir net sepsį.
Priežastys
Ūmus endometritas dažniausiai kyla dėl infekcijos. Pagrindinės priežastys gali būti:
- Bakterinės infekcijos: Dažniausiai sukelia mišri bakterinė flora, įskaitant Staphylococcus, Streptococcus, Escherichia coli, ir Gardnerella vaginalis.
- Ginekologinės procedūros: Instrumentiniai įsikišimai į gimdą, tokie kaip gimdos išvalymas, biopsija ar spiralės įdėjimas, gali padidinti infekcijos riziką.
- Gimdymas ar persileidimas: Po gimdymo ar persileidimo infekcijos rizika didėja dėl gimdos kaklelio atsivėrimo ir galimo bakterijų patekimo į gimdą.
- Lytiniu būdu plintančios infekcijos (LPI): Gonorėja ir chlamidiozė gali sukelti endometritą.
Simptomai
Ūmus endometritas gali pasireikšti įvairiais simptomais:
- Apatinės pilvo dalies skausmas: Gali būti nuolatinis arba pulsuojantis skausmas, dažniausiai lokalizuotas gimdos srityje.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažnai kartu su bendru silpnumu ir nuovargiu.
- Nenormalus kraujavimas iš gimdos: Gali pasireikšti sunkus ar nenormalus kraujavimas arba kraujuojantis išskyros.
- Nemalonus kvapas iš makšties: Dažnai būna dėl bakterinės infekcijos.
- Padidėjęs širdies ritmas: Kai kuriais atvejais kartu su hipotenzija, ypač jei infekcija plinta ar progresuoja į sepsį.
Klasifikacija
Endometritas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sunkumą ir trukmę:
- Ūmus endometritas: Staiga prasidedantis ir trumpalaikis gimdos gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos.
- Lėtinis endometritas: Ilgai trunkantis uždegimas, dažniausiai sukeliamas neinfekcinių priežasčių ar pasikartojančių infekcijų, ir dažnai susijęs su lėtiniu dubens skausmu.
Diagnostika
Ūmaus endometrito diagnostika apima kelis metodus:
- Medicininė istorija ir fizinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, infekcijos rizikos veiksnius ir atlieka fizinį dubens tyrimą.
- Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir uždegimo žymenis.
- Endometriumo biopsija: Jei diagnozė neaiški, gali būti atliekama endometriumo biopsija, siekiant patvirtinti uždegimą ir nustatyti sukėlėją.
- Kultūros tyrimai: Iš gimdos paimti mėginiai gali būti siunčiami į laboratoriją, siekiant nustatyti bakterijas ar kitus patogenus.
Gydymas
Ūmaus endometrito gydymas paprastai apima antibiotikus. Svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų tinkamą antibiotikų kursą, atsižvelgdamas į galimus sukėlėjus ir paciento būklę.