Šiame straipsnyje aptariama žinomos architektės Gilmos Teodoros Gylytės biografija, karjera ir svarbiausi projektai. Jos darbai reikšmingai prisidėjo prie Vilniaus ir Lietuvos architektūros, o asmeninis gyvenimas tapo netikėtu posūkiu visuomenėje.
Vilnius - Kultūrų Kryžkelė
Vilnius, Lietuvos sostinė, nuo seno yra istorinė daugelio kultūrų, tautų ir religijų susikirtimo ir bendradarbiavimo vieta. XX a. pradžioje šiame mieste ryškėjo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir rusų kultūrų apraiškos. Žydai Vilnių vadina Lietuvos Jeruzale, o daugelis lenkų jaučia jam didelius sentimentus. Vilnius įsikūręs pietrytinėje Lietuvos dalyje, netoli geografinio Europos centro, Baltijos aukštumose, tarp Neries ir Vilnios upių šlaitų.
Vilniaus Savivalda: Istorija ir Dabartis
Vilnius yra svarbiausias šalies politinis, ūkio, kultūros ir švietimo centras. Čia dirba Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Aukščiausiasis Teismas, įsikūrusios diplomatinės tarnybos ir daugelis kitų svarbių institucijų. Miesto gyvenimui vadovauja Vilniaus miesto savivaldybė. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. buvo demokratiškai išrinkta Vilniaus miesto taryba. Vilniaus savivaldos istorija siekia daugiau nei 600 metų, o 1387 m. Vilnius gavo Magdeburgo teises.
Vilniaus Miesto Gyventojai
Vilniaus plotas yra apie 401 kv. km. 2011 m. duomenimis, mieste gyveno 524 406 žmonės, sudarantys apie 17% visų šalies gyventojų. Vilnius nuo seno buvo daugiatautis miestas, kuriame gyvena įvairių tautybių žmonės.
Architektės Karjeros Pradžia
Gilma Teodora Gylytė yra patyrusi architektė, gerai žinoma profesionalė architektūros lauke. Profesinę karjerą ji pradėjo 2005 metais pas architektą Rolandą Paleką. Čia buvo jos tikroji mokykla, išmokiusi pastatus ir erdves projektuoti visada galvojant apie žmogų.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Po stažuotės Olandijoje urbanistikos ofise „Karres en Brands“, darbo architektūros biure MBA/S Štutgarte, grįžusi į Vilnių, 2013 metais Gilma kartu su trimis partneriais įkūrė naujos kartos architektūros biurą DO ARCHITECTS.
Žymiausi Projektai
Tarp svarbesnių moters projektų - ir tikrai girdėti pavadinimai:
- „Ogmios miesto“ teritorijos Vilniuje konversija, kuri yra lig šiol viena didžiausių ir kompleksiškiausių miestietiškų viešųjų erdvių - aikščių, skverų, gatvių tinklo - konversija Lietuvoje.
- Vainų rūmų konversija „Senatorių pasažas“ - nauja viešoji erdvė Vilniaus senamiestyje, kurioje suderinta istorinė ir šiuolaikinė architektūra.
- Šiuolaikinės medinės architektūros darželis „Pelėdžiukas“ Pagiriuose, kuriame užkoduoti erdviniai patyrimai, skatinantys pačius vaikus rinktis ir spręsti.
- Portalas, kartu su Benedikto Gylio fondu.
- MO muziejus kartu su Danieliu Libeskindu.
- „Vinted“ būstinė kartu su Naugarduko gatve-parku.
- SEB būstinės interjeras Upės gatvėje ir kiti.
Gilma kartu su kolegomis šešis kartus buvo nominuota prestižiškiausiems Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimams „Mies van der Rohe awards“, trys objektai tarptautinės komisijos sprendimu gavo pagrindinius prizus (1/5 metro) Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose „Žvilgsnis į save“. Jos baigiamasis darbas buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje, specialiai paminėtas pasauliniuose architektūros studentų apdovanojimuose „Archiprix International Awards“.
Gilma aktyviai dalyvauja visuomeniniame architektūros gyvenime - ji yra nuolatinė tarptautinių konferencijų pranešėja, rašo straipsnius, organizuoja viešas diskusijas, dalyvauja Architektūros fondo, „Open House“ veikloje, nuolat stebi miesto aplinką ir žmogų jame, o įžvalgų pagrindu kartu su komanda kuria architektūrines ir urbanistines strategijas.
Aplinkos ministerija pakvietė siūlyti pretendentus 2017 metų Aplinkos ministerijos apdovanojimams už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Šiais apdovanojimais siekiama skatinti Lietuvos architektų kūrybinę veiklą, įvertinti pasiekimus ir realizuoto architektūros kūrinio reikšmę šalies visuomeniniame kultūriniame gyvenime. Apdovanojimai skiriami Lietuvos architektams - projektų autoriams ar bendraautorių grupei už 2016 metais realizuotus architektūros kūrinius. Paraiškos apie pretendentus apdovanojimams gauti pateikiamos pridedant trumpą architektūros kūrinio autoriaus ar bendraautorių biografiją, kūrybinės veiklos įvertinimų ir realizuoto architektūros kūrinio, už kurį siūloma skirti apdovanojimą, aprašymą ir iliustracinę medžiagą. Trumpas kūrinio aprašymas ir iliustracinė medžiaga pateikiama skaitmeninėje laikmenoje 1 m x 0,70 m dydžio planšetuose (ne daugiau kaip 2 vnt.) komponuojant vertikaliai.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Santuoka su Remigijumi Šimašiumi
Liepos 31-ąją Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose pasidalijo daugeliui netikėta žinute, kuria pranešė apie santuoką su architekte Gilma Teodora Gylyte.
„Jums netikėta? Mums irgi. Šiandien su Gilma sumainėme žiedus. Džiaugiamės gavę palaiminimą ir esam laimingi. Parašus padėsime kažkada po atostogų, kurių išvykstame rytoj. Bus klausimų, suprantu. Bet, manau, suprasite ir mane, jei iškart neatsakysiu. Šiandien tik pasakysiu, kad Gilmą pažįstu jau seniai. Mus supažindino Vilnius. O šie metai pažinčiai atnešė ryškių spalvų ir polėkio. Laukia nuostabi kelionė. Palinkėkite mums laimės“, - feisbuke rašė R.Šimašius.
Daugeliui asmenų, gerai nepažįstančių architektūros profesionalų, pirmą sykį buvo girdimas G.T.Gylytės vardas. Moteris savo socialinių tinklų paskyroje duris į jųdviejų su R.Šimašiumi asmeninį gyvenimą pravėrė kiek plačiau. Tarkim, prisipažino santuokai gavusi bažnytinį palaiminimą.
„Apie architektūrą ir miestus kalbu nuolat, o savo asmeniniu gyvenimu viešai nesidalinu. Šįkart įvykis kitoks - bet kokiu atveju bus viešas. Ir labai geras. Abu jau ilgai dirbame Vilniuje ir Vilniui - profesiškai skirtingai, bet vertybiškai labai panašiai. Prieš metus vienas į kitą kreipėmės „Jūs“, o šiandien su Remigijus sumainėme žiedus, gavome Juliaus Sasnausko palaiminimą ir esam labai laimingi. Ačiū tau, Vilniau, kad tavo keliai tokie nenuspėjami!“ - rašė naujoji R.Šimašiaus žmona.
Asmeninis Gyvenimas ir Šeima
Liepos 3 dieną mirė psichologės Agnės Matulaitės dukra Una Beatričė Savona Horwood. Jai buvo vos 21-eri. Kol kas tiksli mirties priežastis nėra žinoma.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Žinia apie dukros Unos mirtį savo socialiniuose tinkluose pasidalijo pati Agnė Matulaitė. Kaip rašė, apie Uną nebuvo nieko tradiciško, o su ja ir pačiai Agnei išnyko tradicijos. Ji teigė, jog norėjosi delsti ir nepripažinti dukros mirties, tačiau galiausiai teko.
Agnė prisiminė, kad dukra buvo meniškos sielos. Taip pat atskleidė, jog mirtis buvo staigi ir netikėta, o jos medicininė priežastis kol kas dar nežinoma. Mama taip pat aprašė Unos nuoširdumą ir gebėjimą sakyti tiesą į akis bei jausti tai, ką iš tikrųjų jaučia.
Draugai, su kuriais ji kalba apie Uną, vienbalsiai teigia, kad nebuvo sutikę tokio gyvo ir nelinkusio tuščiažodžiauti žmogaus. Be to, paminėjo, jog Una jai priminė Amy Winehouse, tik ši nedainavo, o nuolat kažką piešė ar stebėjo, o kartais ateidavo stipriai apsikabinti.
Una Beatričė buvo Agnės Matulaitės dukra iš pirmos santuokos.