Antonijus Gaudi (Antoni Gaudí i Cornet) - katalonų architektas, dėl savo pastatų sulaukęs pripažinimo tarptautiniu mastu, laikomas vienu ryškiausių modernizmo atstovų. Jo architektūra buvo išskirtinai unikali ir asmeniška, netelpanti į jokius rėmus. A. Gaudi kūryba ir gyvenimas paliko gilų pėdsaką Barselonos mieste ir visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gimimo datą, gyvenimo etapus ir kūrybinį palikimą.
Gimimas ir šeima
A. Gaudi gimė 1852 metų birželio 25 dieną Reuse, Katalonijoje, Ispanijoje, darbininkų klasės šeimoje. Iki tol gyveno Reuse, greta Taragonos. Šiame gyvenimo etape, pasakoja kunigas A. Puigas, A. Gaudi sugėrė ramaus provincijos miestelio emocijas, pievų ir sodų spalvas, dvasines tradicijas ir kitus potyrius. Visa tai galima atpažinti vėlesnėje A. Gaudi kūryboje. Tėvas buvo kalvis, dirbantis katilus, tad padėdamas jam A. Gaudi išsiugdė gebėjimą pajusti erdvę ir apimtį. Nuo mažų dienų A. Gaudi traukė gamta, kuri buvo mokytoja, slepianti didingą paslaptį, nes „yra Dievo kūrybos vaisius“. „Originalumas slypi grįžime prie savo šaknų“, - teigė A.
Antonio gimė kažkaip dramatiškai. Gaudí šeimoje jis turėjo būti penktas vaikas, bet kol motina jo laukėsi, mirė du kiti - penkiametė duktė ir dvimetis sūnus. Ašaromis sulaistytas nėštumas buvo sunkus, gimdymas - dar sunkesnis. Todėl Antonio pakrikštytas vos nukirpus bambagyslę: tėvai nesitikėjo, kad jis išgyvens, ir norėjo išgelbėti bent kūdikio sielą. Vaikas išgyveno, bet buvo tikras ligų maišas. Gydytojai nelabai suprato, kas jam yra, todėl visas Antonio negalias vadino reumatu.
Ligi šiol spėliojama, kurioje Katalonijos vietoje Gaudí gimė - Riudomse ar Reuse.
Studijos ir karjeros pradžia
A. Gaudi iškilimas sutapo su dideliais pokyčiais Barselonoje. Miestas vystėsi sparčiai, tad gabūs architektai buvo labai paklausūs. Kai A. Gaudí sukako septyneri, amatininkų šeima persikėlė į Barseloną.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Vis dėlto jis nutarė pasimokyti ir išvyko į Barseloną. Studijuodamas dirbo braižytoju, būtent dėl to galimai nukentėjo jo rezultatai aukštojoje mokykloje - buvo vidutiniški. Pasakojama, kad, jam baigus architektūros studijas, fakulteto rektorius tarstelėjo, kad laikas parodys, ar įteikė diplomą bepročiui, ar genijui. Tačiau puikūs projektai ir originalūs piešiniai suteikė užuominą, kad A. Gaudi viduje slypi genijus. Kunigas A. Puigas nurodo, kad A. Gaudí tikėjimas augo kartu su pačia Sagrada Familia. Anot „Casa Batllo“, itin produktyvūs santykiai buvo tarp A. Gaudi ir verslininko Eusebi Guello, kuris jam suteikė daugybę užsakymų.
Kūryba ir įkvėpimas
Jo kūrybą įkvėpė gamta, tad A. Gaudi kurtoje bažnyčioje stogą palaiko kolonos, primenančios medžius, rašoma „Deutsche Welle“. Remiantis gandais, Casa Mila galėjo įkvėpti George'ą Lucasą, kuriant Dartho Vaderio veikėją iš „Žvaigždžių karų“ sagos. A. Gaudi buvo aistringas katalikas, kuris didžiąją dalį savo kūrybinės energijos paskyrė milžiniškos Šv. Šeimynos bažnyčios Barselonoje statybai, kuri iki šiol nėra užbaigta. Garsiąją bažnyčią 1882 metais pradėjo statyti architektas Francisco Paula de Villaras, būtent iš jo A. Gaudi perėmė darbus.
Net septyni Gaudi kurti objektai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Güell parkas (jame yra ir Gaudi namai-muziejus); Güell rūmai; Casa Mila (pastatas); Casa Vicens (pastatas); Gaudi sukurtas Šv. Šeimynos katedros fasadas, Casa Batlló; Kolonijos kripta Güell parke. Antoni Gaudi projektuodamas Sagrada Familia joje ir gyveno, ten buvo įsirengęs dirbtuvę, turėjo lovą. Apsilankius muziejuje šiandien galima pamatyti nuotraukas.
1883 m., kai perėmė bažnyčios projektą į savo rankas, jis buvo jau žinomas, bet vis dar jaunas architektas, sukaupęs sąlygiškai nedidelę patirtį. Tuo laikotarpiu jo tikėjimas buvo krizės etape - vaikišką ir jaunatvišką tikėjimą, gautą šeimoje ir mokykloje, nustelbtą didelio industrinio miesto šurmulio, dar turėjo pakeisti brandus tikėjimas. Greta architektūrinių sprendimų paieškų A. Jaunąjį A. Gaudí būtų galima pavadinti puošeiva, lankantį žinomus Barselonos meno ir kultūros ratelius, o apie 1900 m. jo gyvenimas pasuko dvasinio asketizmo kryptimi. Jis atsiribojo nuo pasaulio šurmulio ir visas kūrybines galias skyrė Sagrada Familia formų ir simbolių vystymui. Jo gyvenimas galėjo atrodyti gana monotoniškas - Mišios kas rytą 8 val., darbas statybų aikštelėje, trumpas poilsis, kuklus užkandis, vakarinės pamaldos, dienraščio „Katalonijos balsas“ skaitymas, vakarienė ir nakties poilsis. Sekmadieniais eidavo į Mišias katedroje ir vaikščiodavo prie jūros. Tuo pat metu augančią vidinę brandą liudijo tai, kad architektas, skyręs tiek jėgų bažnyčiai, buvo laisvas nuo ambicijų ir šlovės pagundų.
Architektas tikėjo, kad pusė jo kūrybinės sėkmė priklauso nuo darbo stalo. Šis buvo panašus į karstą, kaustytas metalu su išspaustais vijoklių raštais, paukščių, gyvačių, bičių ir dar kažkokios faunos reljefais. Aišku, kad toks įstabus daiktas rastas ne parduotuvėje - jį gamino pagal Gaudí brėžinius. Dirbtuvėje, kur tai vyko, menininkas ir sutiko Güellį, o šis kažkodėl patikėjo nieko doro dar nesukūrusiu stileiva. Ir patikėjo ilgam: komersantas tol finansavo Gaudí darbus, kol pritrūko pinigų.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia)
Didžiąją dalį jo kūrybos užėmė Šv. Šeimynos bažnyčios Barselonoje statyba, kuri iki šiol nėra užbaigta. Pirmas Šventosios Šeimos šventovės akmuo Barselonoje buvo padėtas prieš 130 metų. 2010 metais pastatą pašventino popiežius Benediktas XVI ir jis tapo bazilika. Barselonos miesto taryba nusprendė, kad Šv. Šeimynos bažnyčia, kuri statoma jau 139 metus, bus baigta 2026-aisiais, minint A. Gaudi mirties šimtmetį. Anot bažnyčios vyriausiojo architekto Jordi Fauli, yra suplanuota pastatyti šešis centrinius bokštus, iš jų aukščiausias bus Jėzaus Kristaus (172,5 m).
Genijaus Antoni Gaudi suprojektuotos žymiausios Barselonos bažnyčios statybos trunka kone pusantro amžiaus. Architektai, pildantys karštai Dievu tikėjusio A.Gaudi šedevro viziją, žada užbaigti statybas per ateinantį dešimtmetį. Dabar prie projekto dirba apie 30 architektų. Daugelis jų - vietiniai katalonai. 200 darbininkų vykdo architektų nurodymus už Barselonos miesto įsikūrusioje milžiniškoje dirbtuvėje, pramintoje „Galera“.
A.Gaudi Šventosios Šeimos bazilikos projektui paskyrė savo gyvenimą - jam atidavė net 43 metus. Į gyvenimo pabaigą ši katedra tapo vienintele jo gyvenimo aistra, ji apsėdo A.Gaudi protą kaip tikra obsesija. A.Gaudi žinojo, kad šventovė nebus užbaigta jam gyvam esant. Todėl jis paliko daug brėžinių ir modelių. Architektas labai norėjo, kad Kristaus gimimo fasadas būtų sukurtas pirmiausia, nes žinojo, kad tai būtų tikras įkvėpimo šaltinis. Karštai tikintis Dievo architektu pramintas A.Gaudi troško, kad Šventosios Šeimos bazilika būtų statoma vien tik iš žmonių aukojamų lėšų.
Kai prasidėjo statybų darbai, A.Gaudí manė juos baigsiantis per dešimt metų. O kai gyvenimo pabaigoje tapo aišku, kad jie nė neįpusėję, A. Gaudí nekamavo jokia nuoskauda, jis jautėsi ramus, nes savo gyvenimo darbus buvo patikėjęs Dievui ir buvo įsitikinęs, kad jis juos užbaigs. Pasak kunigo A. Puigo, toks pasitikėjimas yra ryškus šventumo ženklas.
Pagrindinis metų įvykis vyko 2023 m. lapkričio 12 d. kai Šv. Šeimos bazilika iškilmingai atidengė keturis Evangelistų bokštus, kurie vėliau buvo įžiebti. Būdami centrinės bokštų grupės dalimi, keturi Evangelistų bokštai supa Jėzaus Kristaus bokštą ir yra treti pagal aukštį bažnyčioje - jų aukštis siekia 135 metrus. Kartu su Šv. Marijos bokštu baigti statyti penki iš šešių centrinių bokštų.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
2025 m. lapkričio 3-iąją - tą pačią dieną, kai 1883 m. Antonio Gaudí tapo už bažnyčią atsakingu architektu, - ant aukščiausio Barselonos Šventosios Šeimos bazilikos (Sagrada Familia) Jėzaus bokšto buvo uždėtas 24 tonas sveriantis kryžiaus, paskutinio elemento dabartiniame statybų etape, pagrindas. Centrinio Jėzaus bokšto kryžius yra 17 metrų aukščio ir prilygsta bent penkių aukštų namui. Galima pridurti, kad darbui šiame aukštyje buvo sukonstruotas specialus kranas, siekiantis 200 metrų aukštį. Centrinį Jėzaus bokštą, sieksiantį 172,5 metro, ketinama užbaigti iki 2026 m. birželio 10-osios, kai bus minimas garbingojo Dievo tarno - tai titulas, liudijantis apie pažangą beatifikacijos byloje, - A. Ši sukaktis bus svarbus momentas visai Barselonos arkivyskupijai, miestui ir Katalonijai. Jau veikia Sagradafamilia2026.org interneto svetainė, kurioje pateikiamos dešimčių renginių šiais ir kitais metais datos. 2025 m. spalio pradžioje Vatikane apsilankę Katalonijos regiono valdytojai pakvietė Leoną XIV, antrindami Barselonos arkivyskupui, atvykti į Jėzaus bokšto darbų pabaigos ir atidarymo iškilmes.
Mirtis ir palikimas
A. Gaudi mirė 1926 metų birželio 10 dieną dėl per avariją patirtų sužalojimų. Jis buvo partrenktas tramvajaus, eidamas link Šv. Šeimynos bažnyčios. Deja, žymus ir talentingas architektas savo didingiausio darbo vaisių taip ir nespėjo nuraškyti - jį, einantį namo partrenkė tramvajus 1926 metais ir kadangi meistras buvo vargingai apsirengęs, neturėjo su savimi dokumentų, buvo palaikytas elgeta ir jam nebuvo laiku suteikta pagalba. Po kelių dienų architekto gyvybė užgeso ligoninėje. Pakeliui į ligoninę niekas neįtarė, kad netekęs sąmonės, be dokumentų, apleistos išvaizdos senolis - garsusis A. Anot „Casa Batllo“, vėliau jį atpažino šios bažnyčios kunigas. Būtent šios bažnyčios kriptoje A. Gaudi buvo palaidotas.
Kai gyvenimo pabaigoje tapo aišku, kad jie nė neįpusėję, A. Gaudí nekamavo jokia nuoskauda, jis jautėsi ramus, nes savo gyvenimo darbus buvo patikėjęs Dievui ir buvo įsitikinęs, kad jis juos užbaigs.
A.Gaudi buvo visiškai atsidavęs dviem dalykams - Dievui ir architektūrai. Jis buvo karštai tikintis katalikas, savo kūrybinėmis formomis revoliuciją sukėlęs Barselonos mieste.