„Gatvės gyvos vaikams“: interaktyvūs projektai, skirti pažinti miesto paveldą

Projektas „Gatvės gyvos vaikams“ - tai unikali iniciatyva, skirta padėti vaikams pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą per gyvas ir įdomias patirtis mieste. Tai integruotos ekskursijos, dienos stovyklos bei edukaciniai užsiėmimai, kurių metu vaikai mokosi ne mokyklos suole, o klaidžiodami po miestą ir atlikdami interaktyvias užduotis.

Iniciatyvos gimimas ir plėtra

Iniciatyva „Gatvės gyvos“ gimė 2015 m. vasarą. Pradžioje tai buvo ekskursija po Užupį, tačiau netrukus atsirado ir kitų maršrutų, pavyzdžiui, po Naujininkus. Šis maršrutas kirto visų įprastų turistinių maršrutų ribas, tačiau susidomėjimas juo buvo labai didelis. Taip vienas po kito sekė kiti maršrutai, o jų populiarumas tik augo. Iki šiol sukurta daugiau nei 20 maršrutų, išleista knyga, įvyko foto paroda, įgyvendinti interaktyvūs projektai, tokie kaip ekskursija senuoju troleibusu, ekskursijos mažuose miesteliuose ir kt.

„Gatvės gyvos vaikams“ gimė 2016 m. pavasarį, kai kilo mintis sukurti specialiai vaikams pritaikytą interaktyvią ekskursiją po senamiestį.

Įkvėpimas - nuobodžiaujantys vaikai ekskursijose

„Gatvės gyvos“ direktorė Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė pasakoja pastebėjusi, kad į „GG“ ekskursijas tėveliai neretai atsiveda vaikus, kuriems įprastas gido pasakojimas labai greitai pasidaro nuobodus. Taip gimė mintis, kad vaikams reikia kitokių formų, specialiai jiems pritaikyto pasakojimo, interaktyvumo bei patirtimis paremto pažinimo.

„Su gide-pedagoge pradėjome kurti ekskursijas, kurios būtų pritaikytos specialiai vaikams. Įtraukėme įvairius žaidimus, interaktyvias priemones, teatralizavome idėją“, - sako V. Bružaitė-Kazlauskienė.

Taip pat skaitykite: Fizinė, emocinė ir socialinė raida per gatvės šokius

Vis dėlto, daugiau pabendravę su į ekskursijas ateinančiais vaikais, organizatoriai suprato, kad senamiestyje jie lankosi ne taip dažnai, jo nepažįsta, į jį retai iš savo miegamojo rajono užklysta, tėveliai nelabai turi laiko, kada su vaikais išsamiau patyrinėti paveldą, o ir priemonių, žinių tam reikia. Tokiu būdu vaikams skirtos ekskursijos išaugo į dienos stovyklas.

Gyva patirtis ir prisilietimas prie paveldo

„Tiek ekskursijos, tiek stovyklos kviečia vaikus į gyvą patirtį, gyvą prisilietimą prie paveldo. Nueiti, pamatyti, paliesti, paieškoti, atrasti. Dar ir gyvus žmones su gyva, tikra patirtimi visada įtraukiame - architektus, skulptorius, animatorius, teatralus, net tautinių bendruomenių atstovus, priklausomai nuo stovyklos temos. Kad jie savo istorijomis, savo patirtimis vaikus sudomintų, parodytų, koks paveldas gali būti įdomus“, - stovyklų vertę pabrėžė V. Bružaitė-Kazlauskienė.

Gintė Marija Gylytė teigia, kad stovyklose kalbama apie skirtingas tautas, gyvenusias Vilniuje (rusėnus, karaimus, totorius, žydus ir lenkus), lankomasi jų vardais pavadintose gatvėse, apžiūrinėjami susiję pastatai, muziejai, ragaujami tradiciniai minėtų tautų patiekalai. Kitų stovyklų metu aplankomi keli skirtingi sostinės teatrai, vaikai patys vaidina, kuria filmukus, animacijas, lėles, pabuvoja lokacijose, kuriose filmuoti tikri kino filmai.

„Gatvės gyvos vaikams“ keliasi į Kauną

Stovykloms Vilniuje įgavus pagreitį, projekto iniciatoriai pastebėjo, jog vis daugiau vaikų pradėjo atvykti iš Kauno, vis atsirasdavo tėvelių, kurie paklausdavo, ar stovyklos neatvyks į jų miestą. V. Bružaitė-Kazlauskienė papildo, jog didele įtakos turėjo ir dabartinis Kauno kultūrinis atgimimas, bendras kultūros lauko žmonių dėmesys Kaunui - patys labai susidomėjome Kauno istorija, architektūra, kilo noras daugiau patyrinėti šį miestą. Tad kirbančiai minčiai reikėjo tik paskatinimo. Kitų projektų dėka užmezgėme ryšį su Kauno miesto muziejaus darbuotojais, kurie paskatino pradėti veiklą Kaune, sutiko bendradarbiauti, pabrėžė, jog kultūrinės veiklos vaikams Kaune labai reikalingos.

Kauno miesto muziejaus edukacinių programų koordinatorė Vėjūnė Sudarytė pasakoja, kad edukacinių užsiėmimų pobūdis šiandien keičiasi. „Muziejus turi didelę patirtį edukacinių programų kūrime ir įgyvendinime. Tiesa, pastaruoju metu pastebime didelį susidomėjimą įvairiapuse miesto istorija: kauniečiai ir miesto svečiai nori įsitraukti į muziejaus edukacinę veiklą platesne prasme, tad stengiamės keisti ir užsiėmimų pobūdį - žengiame į netradicines erdves, esančias už muziejaus ribų. Taip pat ieškome inovatyvių būdų, kaip įtraukti vaikus ir suaugusius į miesto istorijos ir dabarties nagrinėjimą. Labai malonu, kad „Gatvės gyvos“ taip pat turi panašų tikslą ir galime bendrai jį įgyvendinti“, - pasakoja Kauno miesto muziejaus atstovė.

Taip pat skaitykite: Paryžius ir Šilalė

Vasaros stovyklos ir „Kultūros lieptai“

Šią vasarą „Gatvės gyvos vaikams“ siūlo vasaros dienos stovyklas vaikams paveldo tema. Taip pat vyresnius vaikus ir jaunimą kviečia trumpam išvykti iš sostinės į upių, lieptų ir kultūros paveldo slėnį. Stovykla „Kultūros lieptai“ - kūrybinė erdvė gyvam ryšiui su kultūros paveldu. Savaitė restauruojamo istorinio vienuolyno slėnyje, prie kurio atkūrimo prisidės kiekvienas stovyklos dalyvis. Stovykla įsikurs Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyno (buvusio) ansamblyje. Šiuo metu čia veikia „Inovatorių slėnis“ - komanda kūrybingų žmonių, kuriančių socialinį verslą ir siekiančių įkvėpti vietai naujos gyvybės. Stovyklos dalyviai apsigyvens XVII a. Stovykla suteiks vaikams ir jaunimui galimybę gyvai pajausti ir prisidėti prie kultūros paveldo atkūrimo proceso.

Inovatyvus požiūris į edukaciją

Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė teigia, kad „Gatvės gyvos vaikams“ yra tam tikra inovacija, nes tokių iniciatyvų, kurios išvestų vaikus į miestą, parodytų gyvą paveldą, kūrybiškai atskleistų jo vertę, dar nėra daug.

Gintė Marija Gylytė prisimena, kad pati mokykloje lankė „Vaikščiotojų“ būrelį, kurio metu eidavo tyrinėti miesto, lankyti parodų arba keliaudavo į svečius pas įvairius kultūros veikėjus. Tai, kad tu, paprastas mokinys, galėdavai pabendrauti su jau daug pasiekusiomis asmenybėmis, buvo didžiausia mokykla. Iš vaikščiojimų ir keliavimo supratau, kad viena yra perskaityti informaciją knygose ir bandyti ją suprasti/įsiminti ir visai kas kita, pavyzdžiui, sutikti žmones ir pasisemti iš jų žinių.

Kultūra ir istorija - ne tik vadovėliuose

Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė mano, kad daugelis vaikų yra smalsūs ir jiems įdomios kultūros ir istorijos sritys. Visgi sutinka nemažai tėvų, manančių, kad šiuolaikiniam vaikui svarbiausia yra technologijos - robotika, inžinerija - ir kad tik jų išmanymas lemia šviesią ateitį. Būtent tokį požiūrį ir norėtųsi keisti - parodyti, kad kultūra, istorija, savos šalies pažinimas yra ne ką mažiau svarbūs dalykai.

Gintė Marija Gylytė pritaria, kad reikia daugiau eiti iš mokyklos ir parodyti vaikams, kad kultūra ir istorija nėra mirusi ir visa nugulusi vadovėliuose. Istorija ir kultūra, pirmiausia, vyksta čia ir dabar. Mes visi esame jų dalis, tad galime rasti ir polemikos, ir užmirštų kultūros etapų, ir vėlei atgimstančių istorinių tiesų.

Taip pat skaitykite: Gatvės vaikų reabilitacijos galimybės

Kūrybiškos idėjos tyrinėti miestą su vaikais

„Gatvės gyvos vaikams“ dalijasi idėjomis, kaip kūrybiškai su vaikais tyrinėti miestą:

  • Skulptūrų istorijos: Pasivaikščiodami su vaikais suraskite bent keletą skulptūrų savo rajone ir pasidomėkite, kam ir kodėl jos sukurtos. Vilniaus senamiestyje tai daryti ypatingai smagu, nes nemažai skulptūrų gali būti „prakalbintos“ - projekto „Kalbančios skulptūros“ dėka vaikai gali susisiekti su įamžintu personažu tiesiog skambučiu!
  • Pasislėpę vitražai: Pažaiskite - kas pastebės daugiau vitražų? O jie tikrai ne tik bažnyčių languose - bibliotekos, kultūros įstaigos ar tiesiog senamiesčio durys išpuošti nuostabiais spalvoto stiklo kūriniais. Neskubėkite ir pasidomėkite jų istorijomis - languose atgims legendos, pasakos, įvairios įkvepiančios asmenybės…
  • Spalvotos kreidelės: Keliaudami su vaikais po senamiestį galite atkreipti dėmesį į naujus pastatus ir kartu pasvarstyti, kaip atrodė namai, anksčiau stovėję šioje vietoje? O gal jūsų rajone yra erdvė, kurioje galėtų atsirasti naujas pastatas? Koks jis būtų? Kreidelės puikiai tiks čia pat aikštelėje ar ant platesnio šaligatvio suprojektuoti pastatui.
  • Dėžės visagalės: Vaikščiodami su vaikais atidžiau apžiūrėkite aplink esančius namus, kartu pasvarstykite, kuo pastatas įdomus, išskirtinis. Grįžus namo paprašykite vaiko sukonstruoti savo svajonių namus iš erdvinių detalių.
  • Žaidimas „Vilnius vaikams“: Jame rasite punktus su įvairiomis pažinimą, pastabumą, kūrybiškumą skatinančiomis užduotimis. Į tyrinėjimus įsitrauks visa šeima! Žaidimą nemokamai galite pasiimti Vilniaus turizmo informacijos centruose.

Prisijungimas prie projekto

„Gatvės gyvos vaikams“ kviečia kreiptis jaunus, motyvuotus žmones, kurie nori dirbti su vaikais kultūros istorijos, miesto pažinimo, ekologijos, tvaraus vystymo temomis. Ieškoma naujų talentų, naujų žmonių, kurie papildytų komandą vaikų dienos stovyklose. Plečiantis veiklai į Kauną, ypač stinga gidų, kurie norėtų dirbti su vaikais laikinojoje sostinėje.

Kaimo parduotuvių žavesys ir nykimas

Projektas „Laikinai atidaryta“ fiksuoja iš lėto nykstantį reiškinį - kaimų ir miestelių parduotuves. Fotografijų autoriai pastebėjo, kad daugelis provincijos parduotuvių turi tokio paties stiliaus iškabą su prozišku užrašu „PARDUOTUVĖ“.

Pradinė projekto prielaida buvo tokia, kad kaimo parduotuvės nyksta, nes jas išstūminėja didesnės tinklinės parduotuvės, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Dažniausiai sustojus prie parduotuvės ją fotografuoti, tenka laukti, kol išvažiuos visi pirkėjai, užstatę parduotuvės fasadą automobiliais, ir suspėti nufotografuoti, kol neatvažiavo nauji. Dauguma užeina į parduotuvę tikrai ne vien apsipirkti, bet ir pabendrauti su pardavėja ar kitais pirkėjais.

Visgi pakeliavus galima pastebėti, kad visas parduotuves, kad ir kurioje Lietuvos dalyje jos būtų, jungia tam tikri atsikartojantys motyvai - gandralizdžiai, dviračiai, priremti prie parduotuvės, šmirinėjantys šuneliai bei metalinis užrašas PARDUOTUVĖ, kuris daugelyje parduotuvių yra vienodas.

Projekto idėja - ne vien uždokumentuoti esančias parduotuves, bet žadinti emocijas ir prisiminimus iš vaikystės, tad pasirinkta fotografuoti parduotuvių fasadus, nerodant jų vidaus, kad kiekvienas galėtų mintyse kurti ir įsivaizduoti, kaip galbūt atrodo tų parduotuvių vidus, kokios yra prekės, kokia pardavėja stovi už prekystalio, remdamasis savo patirtimi ir vaikystės prisiminimais, atsisakydamas buitiškumo.

„Laikinai atidaryta. Vilnius. Atsisveikinimai“

Ši projekto atšaka, skirta apleistoms sostinės parduotuvėms, yra šiek tiek kitokios koncepcijos nei „Laikinai atidaryta“ projektas. Vilniaus parduotuvių nuotraukų serijose galima pamatyti ne tik jau uždarytas įvairių mikrorajonų parduotuves, bet ir vietas ar objektus, kurie buvo apleisti, palikti ir dabar lyg stebi mus atsisveikindami.

Kismas - neišvengiamas

Mūsų projektas nesiekia fiksuojant tuos pokyčius parodyti, kad anksčiau viskas buvo labai gerai, o dabar viskas nyksta ir yra blogai. Mes siekiame fiksuoti kismą, kuris neapibrėžia subjektyvios nuomonės apie dabartį ar praeitį. Kismo vertinimas kiekvienam yra individualus. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų mums visiems būtų išmokti gebėti jautriai stebėti aplinką ir branginti tai, kas mus supa.

tags: #gatves #gyvos #vaikams