Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami darbo su gatvės vaikais metodai, ypatingą dėmesį skiriant socialinių darbuotojų vaidmeniui, jų naudojamiems metodams ir iššūkiams, su kuriais jie susiduria. Gatvės vaikai - tai jaunuoliai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia gatvėje dėl įvairių priežasčių, įskaitant socialinę atskirtį, šeimos problemas ir kitus sunkumus. Darbas su šia pažeidžiama grupe reikalauja specifinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų.
Atvirasis darbas su jaunimu: esmė ir tikslai
Atvirasis darbas su jaunimu - tai darbo su jaunimu forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui - padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. Ši veikla apima tiek individualų darbą su atskirais asmenimis, tiek darbą su grupėmis ar bendruomenėmis.
Jaunimo darbuotojo vaidmuo ir kompetencijos
Jaunimo darbuotojas - tai suaugęs asmuo, veikiantis už formaliojo švietimo ir ugdymo sistemos, šeimos ir darbinės veiklos ribų, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo. Jaunimo darbuotojas turi turėti profesinių kompetencijų, reikalingų šiam darbui. Profesinė jaunimo darbuotojo laikysena susideda iš asmeninių nuostatų ir požiūrio, santykio kūrimo bei palaikymo, metodinės ir pritaikymo bei struktūrinės kompetencijų. Jaunimo darbuotojas už atliekamą profesionalų darbą turi teisę gauti užmokestį.
Socialinis darbas gatvėje: specifika ir tikslai
Socialinis darbas su gatvės jaunimu - tai kryptingas darbas, kurio metu mezgami santykiai tiek su jaunuolių grupėmis, tiek su atskirais jaunais žmonėmis jų lankymosi (laisvalaikio leidimo) vietose. Šio darbo metu įvairiomis formomis teikiama socialinė, asmeninė, ugdomoji pagalba, nukreipiama į jau esančias organizacijas ar institucijas. Gatvės socialinio darbo tikslas - užkirsti kelią jaunų žmonių išstūmimo ir (ar) pasitraukimo iš visuomenės procesų, mažinti jų socialinę atskirtį ir, pasinaudojant bendruomeniniais ištekliais, siekti jų integracijos.
Teorinės prielaidos ir praktika
Lietuvoje nėra konkretaus įstatymo, reglamentuojančio socialinį darbą gatvėje. Tačiau 2010 m. patvirtinta Atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija, kurioje numatoma, kad jaunimo darbuotojai gali veikti ne tik darbo su jaunimu organizacijose, bet ir kitoje aplinkoje (parkuose, gatvėje, prekybos centrų prieigose ir pan.). Empiriniu tyrimu nustatyta, kad su gatvės jaunimu dirba komanda, kurią sudaro bent trys žmonės. Gatvėje visuomet dirba dviese: vyras ir moteris. Trečias žmogus dalyvauja komandiniuose pasitarimuose biure, kuriuos jis stebi, atkreipdamas dėmesį į tai, kaip gatvės darbuotojai yra įsitraukę į veiklą, kiek vadovaujasi emocijomis, kiek šaltu protu priima sprendimus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Socialinio darbuotojo vaidmenys gatvėje
Socialinis darbuotojas, dirbantis su jaunuoliais gatvėje, atlieka tarpininko, konsultanto, palydėtojo (palaikytojo) ir pagalbos teikėjo vaidmenis. Svarbu, kad gatvėje dirbantys socialiniai darbuotojai gerai žinotų tiek valstybines, tiek ir nevyriausybines organizacijas, esančias tame mikrorajone.
Darbas su jaunimu: ugdymas ir galimybės
Darbas su jaunimu - tai jaunų žmonių ugdymo veikla, vykdoma atsižvelgiant į jų poreikius, siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir skatinti juos sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais. Darbas su jaunimu nėra tapatus jaunimo veikloms, tačiau gali būti vykdomas jaunimo organizacijų, kurios visgi nėra vienintelės darbo su jaunimu įgyvendintojos.
Jaunimo darbuotojų ugdymas ir kompetencijų tobulinimas
Vienas iš būdų siekti darbo su jaunimu kokybės ir ją užtikrinti - jaunimo darbuotojų ugdymas ir kompetencijų tobulinimas. Šiuo atveju turi būti kalbama ne tik apie profesinių kompetencijų tobulinimą, bet ir apie atsakomybės ir sąmoningumo ugdymą.
Netradiciniai ugdymo metodai
Mokytoja Jurgita Maironienė teigia, kad efektyviausius ugdymo metodus kiekvienai klasei pavyksta pritaikyti tik tada, kai ji jau pažįsta vaikus, žino jų mokymosi stilių, gebėjimus ir numano, ko jiems reikia ir trūksta. Tik geriau pažinusi mokinius renkuosi metodus ir dažniausiai tai būna aktyvūs mokymosi būdai, skatinantys vaikų komunikacinę kompetenciją, savarankiškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, patenkinantys natūralų vaiko poreikį būti aktyviam.
Labai svarbu, pasak mokytojos, klasėje sukurti saugią aplinką, kurioje visi noriai dalintųsi asmeninėmis patirtimis, jautriais pasakojimais, galėtų be baimės ir varžymosi kalbėti, reflektuoti. Be šilto ryšio ir saugios emocinės aplinkos klasėje joks pedagoginis metodas nebus produktyvus.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
Vilniaus socialinio klubo patirtis
Vilniaus socialinis klubas - nevyriausybinė organizacija, veikianti jau devintus metus. Klubas gimė kaip atsakas į situaciją, kad yra labai daug vaikų, ypatingai paauglių, kurie neturi galimybių saugiai leisti laiką, būti saugioje aplinkoje, būti išgirsti. Pas mus lankosi, su mūsų socialiniais darbuotojais bendrauja apie 200 paauglių ir jaunuolių iš viso Vilniaus. Su jais dirbame, taikydami įvairius socialinio darbo metodus. Mūsų tikslas yra kurti santykį ir per tai suteikti pagalbą, kokios jiems reikia.
Darbas gatvėje: pasiekti nepasiekiamus
Socialiniai gatvės darbuotojai eina į tas vietas, kur jauni žmonės būriuojasi. Į kiemus, laiptinių prieigas, o prieš pandemiją - ir į prekybos centrus, nes juose jauni žmonės taip pat leisdavo laiką. Mūsų tikslas yra susipažinti, su jais užmegzti ryšį, o tada atsiranda kiti pasiūlymai. Tarkime, vyresniems jaunuoliams gali būti aktualu pagalba įsidarbinant, kitiems reikia padėti sugrįžti į mokslus, dar kitiems reikia saugios erdvės, kur jie galėtų būti. Jie gali ateiti į mūsų patalpas ir ten užsiimti įvairiomis veiklomis. Yra ne tik užsiėmimai grupėse, bet ir individualus darbas, jei yra kažkokie sunkesni atvejai.
Socialinio darbuotojo savybės
Žmogui, kuris dirba socialinį darbą gatvėje, reikia gerų batų, atviros širdies ir šalto proto. Taip pat reikia užsispyrimo, rankų nenuleidimo, ištvermės, supratimo, empatijos, reflektavimo, kas vyksta ir kodėl. Santykio sukūrimas su vaikais ir jaunais žmonėmis gatvėje užtrunka.
Santykio kūrimas ir išlaikymas
Tik pradėjus dirbti yra atliekamas tyrimas - socialiniai darbuotojai vaikšto po rajoną, stebi, žymisi, kur yra taškai, vietos, kuriose jie renkasi. Pagal šio tyrimo rezultatus matai, kur reiktų eiti. Ar tai labiau paaugliai, ar vyresni jaunuoliai, o gal maži vaikai? Taip tikslingai ir pradėjome eiti į jų grupes. Pirminis kontaktas būna nejaukus, būna, kad ir pasiunčia. Bet taip, klausimas, kaip prie jo prieiti, kaip pasakyti „labas“, visada kirba. Turi būti nuoširdus ir atviras santykis. Dirbant su tokiais žmonėmis turi labai gerai pažinoti save patį. Kad nebūtų užslėptų emocijų.
Gatvė kaip socialinis reiškinys
Gatvė pati iš savęs nėra blogis. Bet kalbant apie jaunimą, su kuriuo dirbame, tai turi kitokį atspalvį. Taip, jie leidžia laisvalaikį, o kai ateina ankstyvoji paauglystė - atsiranda daugiau pagundų, pavojų ir taip gatvė gali tapti ne visai saugia vieta būti. Kai kuriems ji yra ne tik trumpo laisvalaikio praleidimo forma, bet nuolatinio buvimo erdve. Jie neturi kur daugiau eiti. Ypatingai jei šeimoje ar mokykloje patiria sunkumų ir ten nesijaučia gerai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje
Gatvėje yra daug pavojų. Čia galima įsivelti į nelegalius procesus, padidėja psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimo rizika. Gatvėje nėra aiškios sistemos, kaip žmogui būti. Todėl ir rizikos yra daugiau. Paaugliams ir jauniems žmonėms gatvė gali tapti vieta, kuri juos priima. Tiems, kas jaučiasi atstumti šeimoje, mokykloje, tai ypatingai svarbu.