Įvadas
Straipsnyje analizuojama socialinės globos problematika Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus ir demografines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas senyvo amžiaus asmenų globos įstaigų veiklai, jos organizavimo ypatumams, iššūkiams ir tobulinimo galimybėms. Taip pat aptariama Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus ir šių paslaugų valdymas.
Demografinės tendencijos ir socialinės globos poreikis
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet didėja senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresnių asmenų dalis. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas. Prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Tai rodo, kad socialinės globos poreikis nuolat auga. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Šios paslaugos buvo suteiktos per 4,9 tūkst. asmenų.
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje, socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai seni (80 m. ir vyresni) asmenys. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse. Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų.
Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Socialinės globos samprata ir rūšys
Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Tai visuma paslaugų, skirtų asmens socialinėms problemoms spręsti, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigos gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Taip pat skaitykite: EHIC kortelė nėštumo metu: svarbi informacija
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos. Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Tai skirta tiems, kas neturi galimybių prižiūrėti asmenį (dėl ligos, komandiruočių, atostogų arba šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.). Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jų prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinių paslaugų katalogas, 2006).
Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinių paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punktas), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Svarbu sukurti tinkamas sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanomai kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos (Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatos, 1998). Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.
Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinių paslaugų sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenėje bendrosios paslaugos nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato. Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Europos Sąjungos politika ir socialinė globa
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991). Tai yra aprūpinimas pastoge, priežiūra, globa bei gydymu, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons). Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: „Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Turėtų būti parengti veiksmingi planai, kaip šios reikmės turėtų būti laiku tenkinamos“ (2002 m.). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtinas naujas požiūris į senėjimą, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę, o jų globą suvokiant, kaip bendrą visuomenės uždavinį (Europos Sąjungos oficialus leidinys, 51 tomas, 2008, pranešimo nr. Europos Sąjungos Regionų komiteto nuomone (2008) „konkretiems asmenims pritaikytos būtinos paramos priemonės būtų suplanuotos laiku ir užtikrintos. Vietos ir regionų valdžios institucijoms yra būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmų planams parengti“ (Europos Sąjungos regionų komitetas, 2008, 75- oji plenarinė sesija, 32, 34 p.).
Taip pat skaitykite: Kelionė tarp žemynų
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Tai įpareigoja ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus. Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys. Tai pagerinti asmens gyvenimo sąlygos, būtų racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos socialinių paslaugų teikimui finansuoti. Taip pat siekiama užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų, kurių daugėja, gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas (Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmės įveikimo strategijos patvirtinimo, 2004, 3.2 str.). Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 m. nurodoma, kad ilgalaikės globos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos (Nacionalinis pranešimas apie Liet…
Globos namų veikla Lietuvoje
Globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Ši įstaiga yra biudžetinė, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų. Globos namų savininkė yra valstybė. Globos namų savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją, įgyvendinant globos namų savininko teises ir pareigas, nustato Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Globos namai yra globojamo (rūpinamo) vaiko atstovas pagal įstatymą, turintis įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), ginti jo teises bei teisėtus interesus ir atstovauti jam.
Globos namų veikla organizuojama vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais metiniais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, ir skelbiamais globos namų interneto svetainėje. Metinių veiklos planų vykdymą vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų iniciatyvos: kalbų diena
Globos namams vadovauja direktorius, kurį konkurso būdu į pareigas priima ir iš jų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras teisės aktų nustatyta tvarka. Globos namų direktoriaus pavaduotoją (-us) į pareigas priima ir iš jų atleidžia globos namų direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
Globos namų vidaus auditą atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.
Globos namų veiklą reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. A1-730, paskelbtas TAR 2015-12-10, i. k. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-266, paskelbtas TAR 2016-05-24, i. k. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-402, paskelbtas TAR 2019-07-17, i.
Iššūkiai ir tobulinimo galimybės
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Šio personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigų veiklą. Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius, atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai.
Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui. Siekiant įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes, atliktas interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Pasirinkti ekspertai - valstybinės, savivaldybinės, parapijinės ir nevyriausybinės organizacijos pavaldumo globos įstaigų vadovai, atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleis socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims veiklos esamą situaciją ir galimybes tobulinant jų veiklos organizavimo kokybę.