Įžanga
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tradiciškai apgaubtas rūpesčiu ir dėmesiu. Nuo seno nėščia moteris buvo saugoma nuo streso ir nemalonių situacijų, siekiant užtikrinti jos ir būsimo vaiko gerovę. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje etiniai klausimai tampa vis aktualesni, nėštumas kelia nemažai dilemų, susijusių su gyvybės pradžia, moters teisėmis ir visuomenės vertybėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos etinės problemos, kylančios nėštumo metu, remiantis moksliniais straipsniais ir Konstitucijos principų analize.
Tradicinis Požiūris į Nėštumą ir Šiuolaikinės Etinės Dilemos
Nuo seniausių laikų žmonių požiūris į nėščią moterį ir elgesys būdavo ypatingas. Aplinkiniai jai neleisdavo nervintis ir vargintis, stengdavosi sukurti maksimalų komfortą ir patogumus. Nėštumo metu moteris turi vengti santykių aiškinimosi, skandalų, nemalonių situacijų - bloga nuotaika ir nervingumas persiduoda vaikui. Kad vaikas gimtų psichiškai sveikas ir gerai protiškai išsivystęs, medikai pataria būsimai motinai vengti stresų ir barnių, kontroliuoti savo pojūčius ir emocijas. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, be tradicinės globos, iškyla sudėtingesnių etinių klausimų, susijusių su reprodukcinėmis technologijomis, embriono statusu ir moters autonomija.
Pagalbinis Apvaisinimas ir Embriono Statusas
Seime kilusios diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų atskleidė skirtingus požiūrius į embriono statusą ir jo apsaugą. Mokslo pripažinta, kad apvaisintas kiaušinėlis - embrionas - yra žmogaus gyvybės pradžia. Tačiau embriono saugojimas (kaip ir kiek laiko jis gali būti saugomas) yra sudėtinga problema. Bet kuriuo atveju neturime pamiršti, kad embrionas - tai pradėta žmogaus gyvybė. Šiuo klausimu susiduria skirtingos vertybės: moters teisė į reprodukcinę laisvę ir embriono teisė į gyvybę.
Konstitucinės Vertybės ir Gyvybės Apsauga
Diskusijos Seime atskleidė skirtingus požiūrius į Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Kai kurie politikai teigia, kad bet koks įstatymas, leidžiantis nutraukti žmogaus gyvybę (įskaitant embrioną), prieštarauja Konstitucijai. Kiti argumentuoja, kad Konstitucija turi būti aiškinama atsižvelgiant į šiuolaikines žmogaus teisių normas ir moters autonomiją.
P. Urbšio Seime išsakyti žodžiai pavirto kaltinimais parlamentarui ir viešu pasipiktinimu tuo, ko jis realiai nesiekė, nutylint tai, ką P.Urbšys pasakė arba norėjo pasakyti. O jis siekė pasakyti paprastą dalyką: Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia priimti įstatymą, kuris leidžia nutraukti žmogaus gyvybę. Taigi į kilusį skandalą Seime reikėtų žiūrėti per gyvybės apsaugos konstitucinį imperatyvą ir tada paaiškėtų, kad P.Urbšys gynė konstitucines vertybes ir atstovavo tiems rinkėjams, kurie jį išrinko ir kuriems jo pažiūros yra suprantamos, kaip sveiko proto aksiomos. Ar gali sąžiningas parlamentaras nesipriešinti gyvybės naikinimo įstatymui, kai Konstitucijos 19 straipsnis kategoriškai draudžia priimti gyvybę leidžiantį naikinti įstatymą? Ir svarbiausia, kad gyvybės apsauga Konstitucijos saugomų žmogaus teisių sąraše yra pirmoji, aukščiausia. Daugelis žmonių taip plačiai nemąsto. Taigi P. Urbšys, bent savo rinkėjų ir Konstitucijos kūrėjo - suvereno - akivaizdoje yra nuoseklus ir sąžiningas.
Taip pat skaitykite: GLoBos etinės problemos
Registruota Partnerystė ir Konstitucinių Vertybių Revoliucija
Diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų metu išryškėjo ir kitas etinis klausimas - registruotos partnerystės įteisinimas. Kai kurie politikai teigia, kad registruota partnerystė yra alternatyva santuokai ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai. Kiti argumentuoja, kad vienos lyties asmenų partnerystės pripažinimas yra žmogaus teisių klausimas ir atitinka šiuolaikines Europos Sąjungos tendencijas.
Tačiau labiausiai kelia nerimą, kad po išpūstu skandalu slepiasi tikrai skandalingas dalykas - V. Čmilytės siūlomame įstatymo projekte atsiranda registruotos partnerystės institutas, kurio nei Konstitucija, nei kiti LR įstatymai nenumato. Taigi po „dūmų uždanga“ siekiama paslėpti kitus tikslus - įstatymo lygmeniu „prastumti“ registruotos partnerystės idėją. Kai kam gal neaišku. Registruota partnerystė teisių požiūriu iš esmės reiškia santuoką, alternatyvą santuokai, tik pavadinta kitais žodžiais. Visa siūlomų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų dvasia atspindi revoliucinį požiūrį į mūsų Konstitucijoje saugomas vertybes. Revoliucinį todėl, kad konstitucinių vertybių skalė per 25 Konstitucijos galiojimo metus nepasikeitė - vienos lyties asmenų santuoka ar partnerystė, leidimas įstatymu nutraukti gyvybę Konstitucijoje nenumatyta. Ar įmanoma įsivaizduoti, kad 1992 m. Natūralu, kad Konstitucijoje yra taip, kaip pasakė sveikas suvereno protas Konstitucijos priėmimo metu.
S.A. Kaip jau minėjau, V.Čmilytės siūlomos pataisos skelbia konstitucinių vertybių revoliuciją. Konstitucijos tekste surikiuota vertybių seka pasirodo nereikšminga aiškinant atskirų teisinių naujadarų, tokių kaip registruota partnerystė, konstitucingumą. Svarbu, kaip sako V. Kad Konstitucija ne kempinė, kurią galima gniaužyti, kaip tik nori, rodo ne tik gyvybės išskirtinė apsauga. Pažvelkime į Konstitucijos preambulės pirmuosius žodžius „prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Ar galime abejoti, kad tauta atkūrė savo valstybę tam, kad ji gyvuotų per amžius? Konstitucijos 38 str. skelbia, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį“. Taip ir norisi pasakyti revoliucionieriams: jūs lengvabūdiškais Konstitucijos aiškinimais siekiate iš esmės ją perrašyti. Ar Jums patiems to reikia? Ar to reikia Jūsų artimiesiems, juo labiau - visiems Lietuvos žmonėms? Kalbate apie laisvę, orumą. Ar gali būti laisvas ir orus žmogus be ryšių su draugais, šeimos nariais, savo kraštu, valstybe ir pasišventimo tam? Ar tai laisvė, kai nėra jokių ilgalaikių saitų su kitu - kitos lyties partneriu? Netiesa, kad vienos lyties asmenų santuokų (registruotos partnerystės) pripažinimo reikalauja tarptautinė ar Europos Sąjungos teisė. Pagal Europos Sąjungos teisę šeimos santykių reguliavimas yra valstybių vidaus reikalas. Vadinasi, viešoje erdvėje nuolat keliamais skandalais iš esmės siekiama pridengti revoliucinius vertybinius pokyčius? Ar nemanote, kad tokių „maskuojančių“ skandalų ateityje gali būti daugiau?
Jei iš tiesų Seime ar Konstituciniame Teisme imta abejoti, kokia vertybių skalė įtvirtinta Konstitucijoje, tai nemanipuliuokime Konstitucijos sąvokų turiniu ir pirmiausiai pagal Konstitucijoje nustatytą jos keitimo procedūrą įtvirtinkime registruotą partnerystę Konstitucijos tekste, po to teikime ordinarinius įstatymus, saugančius vienos lyties asmenims teisę tuoktis. Dėl to net nėra abejonės. P.Urbšys ne tik atstovavo savo rinkėjams ir jų požiūriui į pradėtą gyvybę, bet ir gynė fundamentalią konstitucinę prievolę gerbti pradėtą gyvybę.
Personalizmas ir Konstitucinių Vertybių Interpretacijos
Kai kurie teoretikai, pavyzdžiui, profesorius Vytautas Mizaras, teigia, kad Konstitucijos tikslas yra leisti Lietuvos piliečiui gyventi kaip nori, o to reikalauja personalistinis požiūris kaip Konstitucijoje ginamų žmogaus teisių filosofija. Personalizmas, sako V. Nesunku suprasti, kad su tokia konstitucinių vertybių filosofija galima pateisinti viską, ko individas geidžia, pvz., teisę mirti (eutanaziją), nes individui taip geriau. Teisę nutraukti ne tik embriono, bet ir negimusio vaisiaus gyvybę ir, suprantama, teisę tuoktis su savo lyties atstovu, nes to nori du individai. Pagaliau įteisinti galbūt ir zoofiliją, nes to nori individai, nes reikia gerbti jų orumą. Suprantama, jog tokia žmogaus teisių filosofija veda į absurdą, ja vadovaujantis galima pateisinti bet ką.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos įstaigose
Toks požiūris kelia klausimų dėl Konstitucijos interpretavimo ir vertybių hierarchijos. Ar galima pateisinti bet kokį individo norą, remiantis personalistine filosofija, net jei tai prieštarauja tradicinėms vertybėms ir visuomenės interesams?
Etika Medicinoje ir Moterų Sveikatos Politika
Straipsnyje aptariami pagrindiniai XX a. antros pusės pokyčiai, išryškinę etines dilemas medicinoje. Tradicinė medicinos etika nagrinėjo gydytojo ir paciento teisingą arba klaidingą elgesį. Šiandieninė modernioji etika medicinoje turi apimti ne tik gydytojo ir paciento santykius, bet taip pat sveikatos priežiūros institucijų etiką, vadybos ir sveikatos politikos etiką.
Straipsnyje pabrėžiama, kad nors akušeriai-ginekologai negali išspręsti moterų socialinės padėties pagerinimo problemų, tačiau skelbdami reprodukcinės moterų sveikatos rodiklius, supažindindami visuomenę su moterų teisėmis ir jų sveikatos problemomis gali inicijuoti pokyčius moterų sveikatos politikos srityje. Tai reiškia, kad medikai turi aktyviai dalyvauti diskusijose dėl etinių problemų ir siekti, kad moterų teisės ir sveikata būtų tinkamai apsaugotos.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir požymiai
tags: #etines #problemos #nestumo #metu #moksliniai #straipsniai