Elektros stimuliacija nugaros skausmui malšinti nėštumo metu

Nugaros skausmas nėštumo metu yra dažnas negalavimas, varginantis daugelį moterų įvairiais kūdikio laukimo laikotarpiais. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime nugaros skausmo nėštumo metu priežastis, galimus gydymo būdus, įskaitant transkutaninę elektrostimuliaciją (TENS), ir pateiksime praktinių patarimų, kaip su juo kovoti.

Nugaros skausmo priežastys nėštumo metu

Nugaros skausmas nėštumo metu yra multifaktorinis reiškinys, kurį lemia keletas fiziologinių pokyčių moters organizme:

Hormoniniai pokyčiai

Nėštumo metu organizmas gamina didesnį kiekį hormono relaksino. Šis hormonas atpalaiduoja raiščius ir sąnarius dubens srityje, kad palengvintų gimdymą. Tačiau relaksinas veikia ne tik dubens, bet ir kitų kūno vietų raiščius, įskaitant stuburą. Dėl to stuburas tampa mažiau stabilus, o tai gali sukelti nugaros skausmą.

Pavyzdžiui, nėštumo metu moters organizme progesterono (moteriško lytinio hormono) koncentracija padidėja 10 kartų. Padidėjęs progesterono kiekis taip pat gali prisidėti prie raumenų atsipalaidavimo, įskaitant nugaros raumenis, todėl jie tampa mažiau pajėgūs palaikyti stuburą. Šis hormonas teigiamai veikia moters organizmą, nes atpalaiduoja dubens jungtis, kad vaisiui užtektų vietos gimdoje ir gimdymo metu jis galėtų lengvai išeiti. Visgi, hormonas taip pat veikia daugelį kitų sąnarių, sukeldamas uždegimus ir skausmą.

Svorio augimas

Nėštumo metu moteris priauga svorio, o didžioji dalis šio svorio tenka pilvui. Tai keičia kūno svorio centrą, kuris pasislenka į priekį. Norėdama išlaikyti pusiausvyrą, moteris automatiškai atsilošia atgal, o tai papildomai apkrauna nugaros raumenis ir stuburą, sukeldama skausmą. Dėl nėštumo metu priaugto svorio atsiranda papildoma apkrova nugarai bei juosmeniui: pasikeičia moters kūno svorio centras, laikysena, eisena, labiau riboti tampa klubų sąnarių judesiai.

Taip pat skaitykite: Naudingi pratimai kūdikių akims

Laikysenos pokyčiai

Augantis pilvas verčia moterį keisti laikyseną. Ji gali pradėti labiau atsilošti, kad kompensuotų svorio centrą pasislinkimą. Ši laikysena apkrauna nugaros raumenis ir gali sukelti skausmą. Kad išlaikytų padidėjusį svorį priekyje, nėščia moteris atsilošia, o taip labiau įsitempia nugaros apatinės dalies raumenys. Be to, kai kurios moterys nėštumo metu pradeda vaikščioti plačiau, kad išlaikytų pusiausvyrą, o tai taip pat gali prisidėti prie nugaros skausmo.

Raumenų disbalansas

Nėštumo metu pilvo raumenys išsitempia, o tai sumažina jų gebėjimą palaikyti stuburą. Tuo pačiu metu nugaros raumenys turi dirbti sunkiau, kad kompensuotų pilvo raumenų silpnumą. Šis raumenų disbalansas gali sukelti nugaros skausmą.

Stresas

Nėštumas yra emociškai intensyvus laikotarpis. Stresas ir nerimas gali įtempti raumenis, įskaitant nugaros raumenis, o tai gali sustiprinti skausmą. Be to, stresas gali sumažinti skausmo slenkstį, todėl moteris jaučia stipresnį skausmą.

Ankstesnės nugaros problemos

Jei moteris prieš nėštumą turėjo nugaros problemų, pavyzdžiui, stuburo išvaržą ar skoliozę, nėštumas gali sustiprinti šias problemas ir sukelti stipresnį nugaros skausmą. Jeigu nugarą skaudėjo dar iki nėštumo, yra didesnė rizika, kad ją skaudės ir nėštumo metu, o skausmas prasidės kur kas anksčiau.

Nugaros skausmo tipai nėštumo metu

Nugaros skausmas nėštumo metu gali pasireikšti įvairiais būdais:

Taip pat skaitykite: Ovuliacijos stimuliacijos metodai

• Juosmens skausmas. Tai dažniausias nugaros skausmo tipas nėštumo metu. Jis jaučiamas apatinėje nugaros dalyje, virš sėdmenų. Skausmas gali būti nuolatinis arba periodiškas, aštrus arba bukas. Jis gali plisti į sėdmenis ir šlaunis.
• Dubens diržo skausmas. Tai skausmas, kuris jaučiamas dubens srityje, įskaitant sėdmenis, kirkšnį ir šlaunis. Jis gali būti stiprus ir trukdyti vaikščioti, lipti laiptais ar apsiversti lovoje.
• Nugaros skausmas tarp menčių. Šis skausmas rečiau pasitaiko nėštumo metu, bet gali atsirasti dėl laikysenos pokyčių ir padidėjusios krūtinės apimties. Jis jaučiamas tarp menčių ir gali plisti į kaklą ir pečius.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugeliu atveju nugaros skausmas nėštumo metu yra normalus reiškinys, kurį galima palengvinti namų sąlygomis. Tačiau, jei skausmas yra stiprus, nuolatinis arba lydimas šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją:

• Stiprus, aštrus skausmas, kuris atsiranda staiga.
• Skausmas, kuris plinta į kojas ir pėdas.
• Tirpimas arba silpnumas kojose.
• Šlapimo arba išmatų nelaikymas.
• Karščiavimas.
• Kraujavimas iš makšties.

Šie simptomai gali rodyti rimtesnę problemą, pavyzdžiui, nervo suspaudimą, infekciją arba priešlaikinį gimdymą.

Nugaros skausmo gydymas nėštumo metu

Nugaros skausmo gydymas nėštumo metu turėtų būti saugus ir efektyvus tiek motinai, tiek kūdikiui. Paprastai pirmenybė teikiama nefarmakologiniams metodams:

• Poilsis. Pajutus nugaros skausmą, svarbu pailsėti ir vengti veiklos, kuri jį sustiprina. Tačiau ilgalaikis gulėjimas lovoje nerekomenduojamas, nes tai gali susilpninti raumenis.
• Šiluma ir šaltis. Šilti kompresai arba vonios gali padėti atpalaiduoti nugaros raumenis ir sumažinti skausmą. Šaltas kompresas gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą.
• Laikysenos koregavimas. Svarbu stengtis išlaikyti gerą laikyseną sėdint, stovint ir vaikštant. Sėdint reikia sėdėti tiesiai, atremti nugarą į kėdės atlošą ir laikyti pėdas ant grindų. Stovint reikia išlaikyti tiesią nugarą, įtraukti pilvo raumenis ir paskirstyti svorį tolygiai ant abiejų kojų. Vaikštant reikia žiūrėti į priekį ir vengti atsilošti atgal.
• Ergonomiškos darbo vietos sukūrimas. Jei dirbate sėdimą darbą, svarbu pasirūpinti ergonomiška darbo vieta. Kėdė turėtų būti reguliuojama, kad galėtumėte sėdėti tiesiai, o kompiuterio ekranas turėtų būti akių lygyje. Taip pat svarbu daryti pertraukas kas valandą ir pasivaikščioti arba atlikti tempimo pratimus.
• Masažas. Masažas gali padėti atpalaiduoti nugaros raumenis ir sumažinti skausmą. Svarbu kreiptis į masažo terapeutą, kuris turi patirties dirbant su nėščiomis moterimis.
• Fizinė terapija. Fizioterapeutas gali padėti išmokti pratimus, kurie stiprina nugaros raumenis ir gerina laikyseną. Jis taip pat gali padėti sumažinti skausmą naudojant įvairius metodus, pavyzdžiui, ultragarsą arba elektrostimuliaciją.
• Nėščiųjų diržas. Nėščiųjų diržas gali padėti palaikyti pilvą ir sumažinti nugaros apkrovą. Jis gali būti ypač naudingas moterims, kurios dirba stovimą darbą arba turi didelį pilvą.
• Akupunktūra. Akupunktūra yra tradicinės kinų medicinos metodas, kuris apima plonų adatų įdūrimą į tam tikrus kūno taškus. Kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali būti efektyvi mažinant nugaros skausmą nėštumo metu.
• Vaistai nuo skausmo. Jei nefarmakologiniai metodai nepadeda, gydytojas gali skirti vaistų nuo skausmo. Paracetamolis yra laikomas saugiu vaistu nuo skausmo nėštumo metu. Tačiau prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju.

Transkutaninė elektrostimuliacija (TENS)

Transkutaninė elektrostimuliacija (TENS) yra pažangi skausmo malšinimo metodika, kuri yra nuolat intensyviai diegiama į skausmą malšinančių vaistų terapiją ir reabilitacines praktikas. TENS poveikis remiasi neurofiziologijos principais, pagrįstais Melzack ir Wall “vartų kontrolės” teorija. Ši teorija teigia, kad elektroterapiniai impulsai, siunčiami į nervų sistemą, veikia kaip moduliatorius, trukdantis skausmo signalų perdavimui į centrinę nervų sistemą, taip slopinant skausmo suvokimą. Funkcinė reabilitacija po traumų: TENS procedūros skatina raumenų regeneraciją, todėl paspartina traumų ir chirurginių intervencijų sukeltų raumenų-skeleto pažeidimų gijimą.

Elektrostimuliaciją galima taikyti ir nėštumo metu, tik svarbu parinkti tinkamas sroves.

Taip pat skaitykite: Neurosensorinės stimuliacijos metodas

TENS naudojimo rekomendacijos

• Vieta: Elektrodai turi būti klijuojami tiesiai ant odos, skausmo zonose arba strategiškai išdėstomi palei periferinius nervus, kurie atsakingi už skausmo signalų perdavimą.
• Odos paruošimas: Prieš elektrodų uždėjimą, oda turi būti nuvalyta ir sausa, be jokių kremų ar aliejaus likučių, kad būtų užtikrintas geresnis elektrodų sukibimas ir sumažintas odos dirginimas. Rekomenduojama plauti vandeniu su muilu, kruopščiai nuskalauti ir švelniai nušluostyti.
• Tvirtinimo būdas: Elektrodai turi būti tvirtai pritvirtinti prie odos, kad procedūros metu nejudėtų. Tam gali būti naudojami specialūs lipnūs pleistrai ar fiksavimo juostelės.
• Poliškumas: Būtina laikytis teisingo elektrodų poliškumo - neigiamas elektrodas dedamas proksimaliai (arčiau stuburo), o teigiamas elektrodas - distalinėje (toliau nuo stuburo) vietoje.
• Keitimas: Rekomenduojama keisti elektrodų vietą kas 3-4 dienos, kad būtų išvengta odos sudirginimo.
• Impulsų intensyvumas: Intensyvumas turi būti reguliuojamas palaipsniui, pradedant nuo žemo lygio ir didinant tol, kol pacientas jaučia komfortišką, bet aiškiai juntamą vibraciją ar dilgčiojimą, be jokio skausmo ar diskomforto pojūčio.
• Skirtingos kūno vietos: Skirtingose kūno vietose gali reikėti taikyti skirtingą intensyvumą dėl audinių storio, receptorių tankio bei laidumo skirtumų.
• Vieno seanso trukmė: Optimali vieno terapijos seanso trukmė yra nuo 20 iki 30 minučių.
• Terapijos dažnis: Rekomenduojama naudoti TENS įrenginį 1-2 kartus per dieną, priklausomai nuo skausmo intensyvumo ir gydymo plano. Esant ūmiam skausmui, galima taikyti kelis trumpesnius 10-15 min.

Patarimai, kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte nugaros skausmo riziką nėštumo metu:

• Stiprinkite nugaros raumenis: Reguliariai atlikite pratimus, kurie stiprina nugaros raumenis, pavyzdžiui, plaukiojimą, jogą arba pilatesą. Nugaros raumenis pradėti stiprinti reikėtų dar prieš nėštumą arba nėštumo pradžioje, bet galima ir tik pajutus, kad darosi nepatogu.
• Išlaikykite gerą laikyseną: Stovėkite ir sėdėkite tiesiai, įtraukite pilvo raumenis.
• Kelkite daiktus teisingai: Sulenkite kelius ir laikykite nugarą tiesiai, kai keliate daiktus. Niekada nekelkite sunkių daiktų. Venkite kelti ir nešti sunkius daiktus.
• Miegokite ant šono: Miegokite ant šono su pagalve tarp kelių. Tai padeda išlaikyti stuburą tiesiai. Miegokite ant šono tarp kelių įsikišę pagalvėlę.
• Venkite aukštakulnių batų: Aukštakulniai batai keičia kūno svorio centrą ir apkrauna nugaros raumenis. Ne paslaptis, kad kiekviena moteris nori atrodyti patraukliai, o aukštakulniai suteikia figūrai grakštumo, elegancijos. Tačiau specialistų teigimu, nėštumo metu jų reikia vengti. Geriausiai tinka avalynė su ne aukštesniais nei 5 cm kulniukais. Avalynė visada turi būti patogi. Nors ir teigiama, kad grožis reikalauja aukų, tačiau pajutus nugaros skausmus gali atrodyti kitaip.
• Valgykite sveiką maistą: Valgykite sveiką maistą, kad išlaikytumėte sveiką svorį. Stenkitės nepriaugti daug svorio, nes papildomi kilogramai apkrauna stuburą. Valgykite produktus, kuriuose daug kalcio. Venkite per didelio svorio prieaugio.
• Gerkite daug vandens: Dehidratacija gali sukelti raumenų spazmus, įskaitant nugaros raumenų spazmus.
• Atsipalaiduokite: Raskite būdų, kaip atsipalaiduoti ir sumažinti stresą, pavyzdžiui, medituoti, klausytis muzikos arba skaityti knygą. Kontroliuokite stresą. Stresas taip pat gali sukelti nugaros skausmą. Todėl stenkitės jį susilpninti. Kiekvieną dieną raskite laiko sau, atgaukite jėgas ir atsipalaiduokite.
• Taisyklingai sėdėkite. Taisyklingai sėdėkite, o sėdėdamos po juosmeniu pakiškite pagalvėlę ar ortopedinį čiužinuką. Sėdėdamos nekelkite kojos ant kojos - tai ne tik sutrikdo kraujotaką, bet ir padidina stuburui tenkantį krūvį. Pasirinkite kėdę, kuri būtų tinkama jūsų ūgiui, ir ją sureguliuokite. Sėdint kojos turi remtis į grindis, o keliai turi būti sulenkti stačiu kampu. Jei didžiąją dalį dienos praleidžiate sėdėdami, tokiu atveju jums gali pagelbėti stuburo linkius koreguojanti priemonė.

Pratimai nugaros skausmui malšinti nėštumo metu

Štai keletas pratimų, kurie gali padėti sumažinti nugaros skausmą nėštumo metu:

• Dubens pakėlimas: Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius ir padėkite pėdas ant grindų. Įtempkite pilvo raumenis ir pakelkite dubenį nuo grindų. Laikykite kelias sekundes ir nuleiskite dubenį atgal ant grindų.
• Keturiomis: Atsiklaupkite ant keturių. Įtempkite pilvo raumenis ir išlenkite nugarą į viršų, kaip katė. Laikykite kelias sekundes ir atpalaiduokite nugarą.
• Šoninis tempimas: Atsistokite tiesiai, pakelkite ranką virš galvos ir pasilenkite į šoną. Laikykite kelias sekundes ir pakartokite į kitą pusę.
• Pėdų tempimas: Atsisėskite ant kėdės, padėkite vieną koją ant grindų, o kitą koją ištieskite į priekį. Palenkite kūną į priekį, kol pajusite tempimą kojoje.

Reguliari mankšta nėštumo metu stiprina raumenis, gerina savijautą, padeda išlaikyti pakilią nuotaiką, mažina stresą. Todėl sportuoti laukiantis kūdikio neabejotinai yra pravartu. Galite rinktis Jums priimtiniausią sporto būdą - aerobiką vandenyje, nėščiųjų jogą, ėjimą greitesniu tempu ir kt. Svarbu, kad sportas būtų ne kontaktinis, susijęs su mažesne rizika.

Jei nėštumo eiga nekomplikuota, mankštintis yra visiškai saugu, tačiau labai svarbu trenerio priežiūra, tinkamas krūvis, taisyklinga laikysena. Prieš pradedant mankštintis, geriausia pasitarti su savo gydytoju. Mankštos metu reikia stebėti savo kūną, savijautą ir nepamiršti vandens - išgerti po stikline prieš, per ir po treniruotės. Pajutus silpnumą ar galvos svaigimą, reikia tuojau pat sustoti, pailsėti. Jei tokia būsena kartojasi, būtinai kreiptis į gydytoją. Nepamirškite - nėštumas netinkamas laikas ištvermei lavinti. Pratimus darykite tol, kol pajusite lengvą nuovargį. Disciplina gerokai palengvina nėščiosios gyvenimą, todėl mankštintis rekomenduojama reguliariai.

Nėščiųjų diržas prilaiko pilvuką, apsaugo pilvo sienos raumenis nuo išsitempimo, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną. Jis proporcingai paskirsto svorį ir palengvina apkrovą nugarai, todėl jaučiamas skausmas ar nepatogumas nugaros srityje sumažėja. Tačiau piktnaudžiauti diržu taip pat nevertėtų.

Šiltas vanduo padeda atsipalaiduoti, sumažina nugaros skausmus.

Gaktos simfizės disfunkcija

Gaktos simfizės disfunkcija (GSD) - tai būklė, kai gaktos simfizė, jungianti abu dubens kaulus priekyje, tampa skausminga ar nestabili dėl per didelio judrumo, uždegimo ar spaudimo. Gaktos simfizė yra kremzlinė jungtis, kuri paprastai yra stabili, tačiau tam tikromis sąlygomis, ypač nėštumo metu, ji gali tapti laisvesnė ar pažeista, sukeldama skausmą ir diskomfortą.

Pasaulyje gaktos simfizės disfunkcija laikoma dažna problema tarp nėščių moterų - manoma, kad apie 20-30 % jų patiria tam tikro laipsnio dubens ar gaktos skausmą. Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, tačiau ginekologai ir kineziterapeutai dažnai susiduria su šia būkle. Nors gaktos simfizės disfunkcija nėra gyvybei pavojinga, ji gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, vaikščiojimą ar net miegą.

Gaktos simfizės disfunkcija dažniausiai išsivysto dėl mechaninių, hormoninių ar trauminių veiksnių, kurie veikia gaktos simfizės stabilumą. Nėštumo metu hormonas relaksinas atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, įskaitant gaktos simfizę, kad dubuo pasiruoštų gimdymui. Skausmas gali būti bukas, deginantis ar aštrus, o jo intensyvumas dažnai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar paros laiko.

Gaktos simfizės disfunkcijos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, nes nėra vieno specifinio testo, galinčio patvirtinti šią būklę. Patikrinamas gaktos simfizės jautrumas spaudžiant, dubens stabilumas, judesių amplitudė ir raumenų jėga.

Gaktos simfizės disfunkcijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, dubens stabilumo gerinimą ir kasdienės funkcijos atkūrimą. Individualiai pritaikyti pratimai stiprina dubens dugno, nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną ir mažina simfizės apkrovą. Paracetamolis ar kiti saugūs analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti. Chirurgija taikoma labai retai, tik tais atvejais, kai yra reikšmingas simfizės atskyrimas (diastazė) ar konservatyvus gydymas neveiksmingas.

Gaktos simfizės disfunkcija gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač nėštumo metu ar po gimdymo. Skausmas riboja judrumą, todėl tampa sunku vaikščioti, sėdėti ar net miegoti. Kasdienės užduotys, tokios kaip apsirengimas, vaikų priežiūra ar darbas, gali tapti iššūkiu. Moterys dažnai jaučia nerimą ar nusivylimą dėl riboto judėjimo ir diskomforto, o tai gali sukelti emocinį stresą ar net depresiją. Norint valdyti gaktos simfizės disfunkciją, svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutu, ginekologu ar ortopedu, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo.

tags: #elektros #stimuliacija #nugarai #ir #nestumas