Eglė Daugėlaitė - žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja, žurnalistė ir renginių vedėja. Jos balsas ir šypsena, pasak gerbėjų, turi gydomąjį poveikį. Šiuo metu ji gyvena Estijoje ir augina du sūnus. Jos karjera, paženklinta įvairių patirčių, nuo muzikos iki žurnalistikos, atspindi nuolatinį tobulėjimą ir naujų iššūkių siekimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Eglės Daugėlaitės gyvenimo kelią, nuo vaikystės Klaipėdoje iki dabartinės karjeros televizijoje ir asmeninio gyvenimo.
Vaikystė ir Jaunystė Klaipėdoje
Klaipėdoje gimusi Eglė Daugėlaitė vaikystėje buvo labai uoli, stropi, talentinga, kūrybinga, empatiška ir be galo prisirišusi prie tėvų. Mažylė net turėjo pravardę, sugalvotą senelių - „mamytės pasijonis“. Būdama vaikas, Eglė buvo labai prisirišusi prie savo tėvų ir net turėjo pravardę "mamytės pasijonis". Eglės tėvai norėjo, kad jaunėlė dukra taptų medike. Tačiau, padirbėjusi konsultacinėje ligoninėje, Eglė suprato, kad jai sunku matyti kenčiančius žmones. Jiems skauda, o aš negaliu padėti. Taigi iškart atmečiau mediko kelią. Įsijaučiu į kito išgyvenimus, tai trukdytų gerai atlikti savo darbą.
Eglė taip pat nusprendė pereiti į kitą mokyklą - sustiprinto matematikos mokymo gimnaziją, nes šio dalyko neišmanau, tad bus iššūkis. Tėvai neturėjo jokių rūpesčių dėl manęs, per ketverius metus mokykloje lankėsi tik kartą - kai reikėjo spręsti dėl išleistuvių puotos.
Muzika Eglės Gyvenime
Esu dėkinga tėvams, kad jie man nieko nedraudė. Nemaištavau, nesišiaušiau. Mano sesuo Gintarė, teisininkė, vyresnė už mane šešeriais metais. Tėvai į pagrandukę žiūrėjo atlaidžiau, taigi leido man „pasimatuoti“ būrelius, įvairias veiklos sritis. Pati sugalvojau lankyti muzikos mokyklą.
Vaikystės ir paauglystės metai bėgo virpinant smuiko stygas, nes mano bendraklasė pradėjo lankyti muzikos mokyklą ir kartą į pamokas atsinešė smuiką. Kai atidarė futliarą, išvydau stebuklą - raudono aksomo dėkle gulėjo gražuolis instrumentas. Nežinau, kas labiau sužavėjo - įspūdingo grožio futliaro vidus ar smuikas. Turbūt - ir viena, ir kita. Tuo metu dainavau. Buvau muzikali, tėvai tai matė, nes ir patys yra muzikalūs. Tėtis jaunystėje grojo grupėje, skambino gitara, kūrė dainas. Yra parašęs kelias mamai, vėliau - ir mums su sese. Visi kartu jas dainuodavome. Mama - choreografė. Mūsų giminės susibūrimai pradedami ir baigiami dainomis.
Taip pat skaitykite: E. Jurgaitytės karjera
E. Mokiausi užsidegusi. Laimėti konkursai - kulminacija, bet kelias iki jų… Mokytoja matė potencialą, per ketverius metus parengė mane pirmam jaunųjų smuikininkų konkursui. Tapau Juozo Karoso konkurso laureate. Tai buvo akstinas tęsti repeticijas. Dirbau stropiai, smuiko pamokas lankiau ir savaitgaliais. Grojau namie, muzikos mokykloje, pas mokytoją namie. Šešeri metai juodo darbo. Pasirengiau Balio Dvariono konkursui, jį taip pat laimėjau. Konkurso metu gyvenau M. K. Čiurlionio menų gimnazijos bendrabutyje. Smuikininkė Ingrida Armonaitė pasiūlė mokytis jos klasėje. Eglė grįžo su laureato vardu ir galvosūkiu tėvams: „Ką daryti?“ Ji pati visai neturėjo minčių daug anksčiau pradėti gyventi savarankiškai. Vaikystėje apskritai buvau mamos pasijonis su lakia vaizduote. Jei tėvai kur išvykdavo, labai pasiilgdavau, prisigalvodavau nesąmonių, kad jiems kas nors nutiko, liedavau ašaras. Tėvai mąstė, svarstė ir leido pasirinkti pačiai. Prisiminiau gyvenimo sąlygas bendrabutyje - ankstyvas pavasaris, šalta… Ne rojus. Atmečiau tą galimybę. Baigiau muzikos mokyklą, dar porą metų smuikavau savo malonumui, kad nepamirščiau. Kai pajutau, kad esu visa galva už visus aukštesnė ir jau vyresnė, smuiką padėjau. Retai jį išsitraukiu. Susiderinu, pasiklausau, kaip skamba, ir padedu.
Žurnalistika ir Karjera Televizijoje
Žurnalistika - taip pat iš smalsumo, laisvės pažado? Ko tikėjotės iš šios profesijos? Buvau ryški humanitarė. Svarsčiau apie teisę, politikos mokslus, žurnalistiką. Atsivertusi pastarosios programą pragmatiškai pasižiūrėjau, ko būsiu mokoma. Niekas netikėjo, kad įveiksiu tuo metu ypač didelį kūrybinį konkursą. Be to, visi manė, kad rinksiuosi teisę, būsiu šeimoje trečia teisininkė - po tėčio ir sesers.
Manau, taip. Bent jau dėl tos krypties, kurią pasirinkau. Nesvajojau tapti televizininke. Per praktikas išbandžiau darbą spaudoje, radijuje, televizijoje. Pajutau, kad man labiausiai tinka garso bei vaizdo stilistika, be to, ir žodis klijuojasi. Gavusi bakalauro diplomą, išgirdau pasiūlymą dirbti laidos reportere. Labai džiaugiausi darbu. Politikos ir medijų magistrantūrą baigiau jau dirbdama laidos vedėja.
Į LRT naujienų tarnybą atėjau prieš daugiau nei 15 metų - iš pradžių buvau praktikante, tada reportere, paskui vedžiau laidą „Labas rytas, Lietuva“, po motinystės atostogų sugrįžau vesti žinių, teko ir „Panoramos“ vedėjos kėdėje pasėdėti, galiausiai daugiau nei metus vedžiau laidą „Laba diena, Lietuva“.
Prieš kurį laiką su žiūrovais laikinai atsisveikinusi Eglė Daugėlaitė jungiasi prie LRT TV naujienų tarnybos ir grįžta į LRT eterį, kuriame ves žinias. Šią vasarą kartu su kolege ir anyta Jolanta Kryževičiene (kanalo „LRT kultūra“ laidų vedėja, LRT radijo kultūros laidų vyriausioji redaktorė) pradėjau vesti laidą „Radijo popietė“ per LRT radiją, tad reikia ruoštis. Esu naujų patirčių rinkėja. Man patinka save išbandyti nauju amplua, priimti iššūkius. Pusę metų dirbau dėstytoja VU Žurnalistikos institute, nemažai laiko atidaviau trečio kurso televizijos specializacijos studentams.
Taip pat skaitykite: Daugėlaitės biografija ir karjera
Asmeninis Gyvenimas
Su vyru esu šešerius metus. Susipažinome 2012-aisiais vieną penktadienio vakarą viename Vilniaus klube. Susituokėme 2015-aisiais. Tie šešeri metai drauge greitai prabėgo. Nenoriu nieko keisti. Noriu tęsti ir gyventi, sugyventi, džiaugtis, pereiti visus santykių lygius.
2015-ųjų rugpjūtį Eglė Daugėlaitė prisiekė amžiną meilę teisininkui Dominykui Kryževičiui. Po santuokos laidų vedėja pasirinko vyro pavardę ir tapo Egle Kryževičiene. Vestuvių ceremonija vyko Vilniuje, Šv.
2021-03-08 TV laidų vedėja, žurnalistė Eglė Daugėlaitė su vyru teisininku Dominyku Kryževičiumi susilaukė antrojo vaiko. Kartu su Dominyku Kryževičiumi Eglė jau augina pirmagimį sūnų Joną. Laidų vedėja patikino, kad su mažyliu abudu jaučiasi neblogai, visi - be galo laimingi.
Gyvenimas Estijoje
Šventes praleidusi su savo tėvais Klaipėdoje, prieš porą dienų Eglė su vaikais grįžo į Taliną, kur gyvena jau porą metų.
Į Estiją persikėlusi, du berniukus auginanti Eglė sako tamsiame Taline dažnai pasijaučianti vieniša. „Kai grįžtu į Vilnių, tai būtinai turi būti gal ne -niolika, bet tikrai keletas susitikimų su draugais, - sako E. Daugėlaitė. - Susitinki, vakarieniauji ir labiniesi, pažįsti žmones.
Taip pat skaitykite: E. Straleckaitės karjera
Pomėgiai ir Įkvėpimai
Boksas - šaltojo sezono pramoga, pasportavimas. Vasarą yra kitų sportinių veiklų. Šiuo metu sezonas uždarytas. Boksas yra labai įdomi ir šauni sporto šaka, žiemą bus galima grįžti.
Grįžti namo man labai gera. Pravažiuoju pro ženklą „Klaipėda“ ir pajuntu keistą ramybę. Regis, viskas sulėtėja. Viskas pažįstama, sava. Panašiai pasijuntu, kai iš užsienio grįžtu į Vilnių. Myliu Vilnių, nes čia yra mano sukurti namai, dešimtmetį trunkanti mano gyvenimo istorija, mano meilė, mano mėgstamos vietos. Šiandien važiuodama į fotosesiją leidausi J. Basanavičiaus gatve nuo kalno. Aukščiausiame taške atsiveria senamiesčio panorama. Tą vaizdą įsimylėjau studijų metais ir myliu iki šiol.
Man reikia palydovo, žmogaus, kurį pažįstu, su kuriuo galėčiau dalintis. Aš vertinga knyga vadinu tą, kurios citatas norisi įsirėminti arba dalintis su kitais. Tai knyga, kurią norisi skaityti dar kartą. Kadangi bibliotekoje ramu ir tylu, siūlyčiau skaityti Juvalio Nojaus Harario (Yuval Noah Harari) „Sapiens“.
Ateities Planai ir Mintys
Gimtadienis man yra tas atskaitos taškas, ne Naujieji. Nors dar kurį laiką Eglė su šeima pabus Estijoje, po truputį jau kirba ir mintys apie grįžimą į Lietuvą. „Jau galvoju apie naujus šeimos namus, pradedu dairytis darželio ir geros auklės savo vaikams, renku rekomendacijas ir tikiuosi, kad viskas susidėlios“, - apie metų planus ir norus kalba televizijos laidų vedėja, žurnalistė E.
Eglė Daugėlaitė neketina mažinti tempo bei interesų. „Palinkėčiau nesustoti ir neužmigti nei ant laurų, nei ant pagyrų, nei patogioje situacijoje. Tai galioja visiems. Tiesiog rasti savo varikliuką ir judėti į priekį. Aš linkėčiau dar sėkmingesnių metų visiems. Kad būtų, ką atsiminti ir papasakoti anūkams. Laidos „Labas rytas“ vedėja E.Daugėlaitė ir kanalo „LRT kultūra“ laidų vedėja bei LRT radijo kultūros laidų vyriausioji redaktorė J.Kryževičienė susigiminiavo prieš trejus metus - Eglė ištekėjo už Jolantos sūnaus 1988-aisiais gimusio verslo vadybininko Dominyko Kryževičiaus.
Aštuonerius metus televizijoje dirbanti Eglė ir 33 metus radijo laidas rengianti Jolanta netrukus kartu ves radijo laidą - nuo birželio 8-osios penktadieniais jų balsus girdės „Radijo popietės“ klausytojai.
- Kaip artimieji reagavo sužinoję, kad kartu vesite laidą?
Eglė: Gerai. Pasakė: „Vienu šūviu bus nušauti du zuikiai.“ Tai reiškia, kad vienoje laidoje galės klausytis abiejų iškart.
Jolanta: Buvo truputį sunerimusių. Sakė: „Ar jūs toje laidoje nesusipyksite?“ Tikiuosi, kad ne.
- Egle, pirmiausia susipažinote su būsimu vyru ar su būsima anyta?
Eglė: Mes seniai buvome pažįstamos kaip kolegės. Vilnius kartais suveda netikėčiausius žmones.
- Ar daug laiko praleidžiate kartu? Mėgstate bendrauti?
Jolanta: Bendrauti mums sekasi. Visada turime apie ką pasikalbėti. Tik kartais sulaukiame priekaištų, kad per daug laisvalaikiu diskutuojame apie darbą.
Eglė: Mes viena kitai patikome dar prieš man tampant marčia. Esame daug kuo panašios, mus sieja darbas, panašios diskusijos. Manau, jei likimas mano gyvenimą būtų sudėliojęs kitaip, vis tiek bendrautume, susitiktume išgerti kavos.
- Sakoma, kad vyras žmoną renkasi panašią į motiną.
Jolanta: Tikriausiai būna ir priešingai, tačiau mes panašaus temperamento ir panašiai bendraujame.
Eglė: Daug bendraujame su aplinkiniais. Manau, iškalbame trigubai daugiau nei statistinis lietuvis. Abi mėgstame keliauti, žiemą slidinėjame. Norėtume kartu išvykti į užsienį paslidinėti.
Abi esame baigusios muzikos mokyklą: Jolanta - fortepijono klasę, aš - smuiko. Tad ir padainuoti mėgstame, tik gal rimtesnio pasirodymo nebuvo.
Jolanta: Eglė lanko boksą, o aš intensyviai nesportuoju, bet plaukioju baseine.
Eglė: Kai nuvykstame prie ežerų, aš mieliau lieku saulėje ir stebiu visus nuo kranto. Vanduo - ne mano stichija, tuo turbūt ir skiriamės.
- O kulinarija artima abiem?
Jolanta: Manau, Eglė išbando įdomesnių ir egzotiškesnių patiekalų receptų. Man jėgų ir kantrybės stovėti prie viryklės užtenka artėjant šventėms.
Prieš Kalėdas galiu dvi dienas ruošti maistą, jei žinau, kad sūnus su žmona ateis į svečius.
Eglė: Jolanta moka kepti įvairius pyragus, sausainius.
- Jolanta, ar dalijate Eglei gyvenimiškus patarimus?
Jolanta: Visos bėdos ir prasideda, kai anytos labai nori kontroliuoti. Jei sūnus yra laimingas su savo išrinktąja, tai didžiausia laimė mamai. Neįsivaizduoju, kaip galima kištis į kito žmogaus šeimą.
Joks vaikas nėra nuosavybė. Užauginai ir paleidai eiti savo keliu.
O jei tame kelyje jis laimingas, tai iš esmės tikslas pasiektas.
Eglė: Kai santykiai draugiški, nebaisu paprašyti patarimo ar pagalbos.
Jolanta: Mes gyvename kaip normalūs atskirų šeimų žmonės, smagiai bendraujantys tarpusavyje.
Kiekviena šeima kuria savo tradicijas. Svarbiausia - išlaikyti ryšį. Mes jaučiame vieni kitų palaikymą.
- O jeigu gyventumėte po vienu stogu?
Jolanta: Kartu gyventi geriau nereikia. Žmogus savo namuose turi jaustis šeimininku. Žinoma, jei būtinai reikėtų gyventi kartu, manau, stengtumėmės sugyventi.
Eglė: Buitis net ir porai yra iššūkis. O jei vienoje erdvėje bandytų išsitekti daugiau šeimininkų, tikriausiai atsirastų trintis.
Nebent namai būtų didžiuliai ir kiekviena šeima galėtų įsikurti skirtinguose aukštuose.
- Ar einate kartu apsipirkti?
tags: #egle #daugelaite #gime