Šiame straipsnyje apžvelgiama Egidijaus Savicko, gimusio 1991 metais, biografija ir Lietuvos partizanų kovos.
Partizanų auka ir kova už Lietuvą
Lietuvos istorijoje svarbų vaidmenį atliko partizanai, kurie kovojo už šalies laisvę. Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, miškuose susibūrė ginkluoto pasipriešinimo kovotojai, siekę atkurti nepriklausomą valstybę. Partizanų gretose buvo įvairių tautybių žmonių, tarp jų - latvių, ukrainiečių, austrų, vengrų ir net vokiečių, Vermachto kareivių, pabėgusių iš nelaisvės.
Partizanai priklausė įvairioms apygardoms, pavyzdžiui, Tauro apygardai ir Vytauto rinktinei. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje.
Partizanų pavardės ir likimai
Štai keletas partizanų pavardžių ir tragiškų likimų:
- Abraitis Juozas-Spindulys, Neptūnas (?) iš Širvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950 02 02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę.
- Adomonis Juozas-„Ričkus“. Žuvo 1949 m. prad.
- Agurkis Julius - Bijūnas iš Rudelės k. Kalvarijos vlsč. Žuvo 1951.02.01 Jakimavičiuose.
- Alfonsas Janulis-Papartis, Puronių k. Blindos būrys. Ž.1948 02 01.
- Alfonsas Lapienis, Šėmo b. Ž.1948 02 01.
- Alfonsas Pajuodis-Radvila, Subačiaus vls., Pajuodžiu k., Vytenio b.
- Albinas Valaika, Troškūnų vls., Vaidlonių k. Šarūno b. Gimė 1923 m.
- Albinas Tindžiulis, g.1910 m. rugsėjo 11 d. Pandėlio vls. Gibeičių k. Aviacijos kapitonas. 1941 m. LAF Vyr.štabo narys. Salamiesčio partizanų būrio vadas. Žuvo 1949 m. vasario 2 d. Ožkinių k.
- Armonas Stasys - Gediminas. Žuvo 1953 02 02 Jokūbaičiuose, Šilalės v., bunkeryje netoli Dambrauskų sodybos. Kartu žuvo A. Šaltys ir O. Birutė Šniuolytė-Rožytė, Radviliškio vls., mokytoja. Montės būrys. Žuvo 1949 02 01.
- Bronius Vaivada, Vabalninko vls., Mergų k., Sirulio b. Ž.1951 02 01.
- Dadurka (Dadurkevičius) Mindaugas - Karys iš Saulėgrąžų k. Liubavo vlsč. 1932-1951.02.02. Partizanuose nuo 1950 m. Žuvo Pakruopiškių k.
- Dūdenas Albertas - Doič, Dučė, g. 1921 m. Salake, Zarasų aps.
- Jakutis Feliksas-Sniegutis, g.1923 m. Kuišių k. Tauragės aps. Žuvo 1951 02 01 Šiluose (Ariogalos apyl.) Dubinsko sodyboje kartu su Jankausku ir Docka.
- Jankauskas Alfonsas, g.1923 m. Kuniorių k. ūkininko šeimoje. Žuvo kartu su Jakučiu ir Docka Ariogalos apyl. Šilų kaime Dubinsko sodyboje 1951 02 01.
- Karašauskas Kostas, Ipolito, g.1913 m. Kapšetų k. Betygalos vls. bežemių šeimoje.
- Kostas Balkus - Stipruolis iš Valinčių k. Punsko vlsč. 1927-1951.02.02. Partizanų Kazio ir Dominyko brolis. Partizanuose nuo 1949 m. Žuvo Pakruopiškių k. pas Žiurienę. Kartu žuvo L. Ramanauskas-Kalavijas ir M. Dadurka-Karys.
- Margevičius Algis, g. 1931 m., nukautas 1949 m. vasario 1 d.
- Nauburaitis Pranas-Tarzanas iš Albertiškių k, Gelgaudiškio vlsč. 1912-1950.02.02. Partizanuose nuo 1944.11.17. Neaiškiomis aplinkybėmis žuvo pas J. Jaką Dobilaičių k. Gelgaudiškio vlsč.
- Pažereckas Vytautas - Mindaugas iš Skirsnemunės. 1929-1951.02.02. Žuvo Endrikių k. Išdagų vlsč.
- Račius Kazys. Žuvo Jakimavičių k. 1951.02.01.
- Račiukaitis Jonas - Jonas. Žuvo 1951.02.02 kartu su Vitkausku-Saidoku, Rudmicku-Uosiu, Basčiu-Dūmu, Pažerecku-Mindaugu Endrikių k. Slavikų vlsč.
- Ruckaitis (Racukaitis?) Jonas. Žuvo 1951.02.02 Kauno srityje.
- Sadauskienė-Sutkutė Bronė - Barbė iš Simokų k. Jankų vlsč. 1930-1950.02.02. Partizanų Senio ir Senės dukra, Velėnos žmona. Žuvo su tėvais Pilypų miške prie Višakio Rūdos. Susisprogdino. Šarūno būrys.
- Skystimas Vincas - Šešėlis iš Rudžių k. Marijampolės raj. 1928.04.20-1950.02.02. Baigė Marijampolės amatų mokyklą. Kovojo Kalvarijos apylinkėse. Žuvo Siberijos k. Keturvalakių vlsč. pas Rimšienę. Kartu žuvo L. Tilvikienė-Šakočiūtė, J. Abraitis-Spindulys ir E. Šalaševičius.
- Stasė Vigelytė-Živilė, Svėdasų vls. Sliepsiškio k. mokytoja. Montės būrys. Žuvo 1949 02 01.
- Sutkus Vincas - Senis iš Simokų k. Jankų vlsč. 1907- 1950.02.02. Susisprogdino slėptuvėje Pilypų miške prie Višakio Rūdos. Kartu žuvo žmona Senė ir duktė Barbė. Apsupti gynėsi 7 valandas. Užkasti Jankuose.
- Sutkuvienė Ona - Senė iš Simokų k. Jankų vlsč. 1913- 1950.02.02. Su vyru ir dukra Pilypų miške prie Višakio Rūdos susisprogdino. Šarūno būrys.
- Šakočiūtė-Tilvikienė Laima iš Valavičių k. 1931- 1950.02.02.
- Šalaševičius Egidijus - Skystimas iš Liudvinavo vlsč. Šilavoto k. 1928-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę.
- Šidiškis Bonifacas iš Garliavos vlsč. Pagirių k. 1929- 1946.02.02. Partizanuose nuo 1945 m.
- Šiugždinytė Domicėlė iš Sokonių k. (?) Jiezno vlsč. 1925-1949.02.01. Ryšininkė. Dragūno sesuo. Žuvo pas Moniką Klimaitę Gudakalnio k. Birštono vlsč. Prienų apskr.
- Tilvikienė-Šakočiūtė Laima iš Keturvalakių vlsč. Siberijos k. 1931-1950.02.02. Iš mažažemių. Į partizanus pasitraukė atėjus ją suimti; vyras jau buvo kalėjime.
- Vlada Vizbarienė-Gražina, Anykščių vls. Drulėnų k. mokytoja. Žuvo 1949 02 01.
- Žibūda, Kazys Demokratas 1927 05 20 Menciškės k., Kapčiamiesčio vis. 1947 10 15 Eilinis 1948 02 01 Macevičių k.
Partizanų slapyvardžiai
Partizanai dažnai naudojo slapyvardžius, kad apsisaugotų ir suklaidintų priešus. Slapyvardžiai buvo pasirenkami įvairiais būdais:
Taip pat skaitykite: Dragūno karjera
- Nuo pavardės: kai kurie partizanai pasirinkdavo slapyvardžiu kitą pavardę.
- Pagal fizinius trūkumus ar privalumus: aukšto ūgio partizanas galėjo tapti Aukštuoliu, o tylenis - Baikininku.
- Pagal išvaizdą: rudabarzdis galėjo pasivadinti Liepsnabarzdžiu, o ilgų plaukų - Gorila.
- Pagal profesiją: kalvis galėjo tapti Kalviu, o sargas - Sargu.
- Pagal mėgstamus dalykus: partizanas, mėgęs kompozitoriaus Štrauso muziką, galėjo prisiimti garsaus muziko pavardę.
- Pagal draugų ar giminės pasirinktus slapyvardžius: broliai galėjo pasirinkti panašius slapyvardžius.
Kovos vietos ir datos
Partizanų kovos vyko įvairiose Lietuvos vietovėse ir skirtingomis datomis. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai:
- 1945 m. vasario 2 d. Biržų aps. Biržų vls. Zastaučių k. (dabar - Biržų r. sav.) vienoje sodyboje per NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko karinę operaciją aptikti Jono Palšio vadovaujamo Liekniškio būrio partizanai. Per 3 val. trukusias kautynes sudegė daržinė, kurioje buvo įrengtas partizanų ginklų sandėlis, nukauta 18 partizanų.
- 1945 m. vasario 2 d. Alytaus aps. Merkinės vls. (dabar - Alytaus r. sav.) Pieriškių k., gyventojo Petro Zinevičiaus sodyboje, įvyko kautynės, kurių metu žuvo 22 partizanai ir jų rėmėjai.
- 1945 m. vasario 2 d. į Panevėžio aps. Pumpėnų vls. Mitabynės k. apylinkių Jutiškių mišką (dabar - Panevėžio r. sav.) Žaliosios rinktinės partizanams likviduoti buvo išsiųsta NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareivių ir NKVD Pumpėnų vls. poskyrio stribų grupė. Kautynės prasidėjo 12 val. ir tęsėsi iki 19 val. Jų metu padegta kaimo gyventojo Juozo Savicko sodyba, kurioje buvo partizanų bunkeris, nukauti 9 partizanai ir kaimo gyventojai, dar 6 sudegė užsiliepsnojusiuose pastatuose.
- 1946 m. vasario 2 (4) d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Kurklių miške (dabar - Radviliškio r. sav.) per NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko karinę operaciją nukauti 4 Žaliosios rinktinės partizanai.
- 1946 m. vasario 2 d. Panevėžio aps. Troškūnų vls. Juostininkų miške (dabar - Anykščių r. sav.) NKVD kariuomenės Troškūnų įgulos kareiviai karinės čekistų operacijos metu aptiko partizanų bunkerį, kuriame buvo 7-8 partizanai. Per susišaudymą žuvo 3 partizanai.
- 1947 m. vasario 1 d. Utenos aps. Utenos vls. Verbūnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB Utenos aps. karinė grupė karinės čekistų operacijos metu aptiko 3 partizanus.
- 1951 m. vasario 2 d. Kalvarijos r. (dabar - Kalvarijos sav,) Pakruopiškių k. MGB Kalvarijos r. skyrius vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu kaimo gyventojos T. Žiurienės namuose aptiktas partizanų bunkeris.
- 1951 m. vasario 2 d. Šakių r. (dabar - Šakių r. sav.) Endrikių k. apylinkėse Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Saidokas su grupe partizanų susidūrė su MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviais, ten vykdžiusiais karinę-čekistinę operaciją.
- 1953 m. vasario 1 d. Šilalės r. Jokūbaičių k. (dabar - Šilalės r. sav.) MGB Šilalės r. skyriaus operatyvinė karinė grupė gyventojų Dambrauskų sodybos svirne aptiko bunkerį, kuriame slėpėsi 2 Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros būrio partizanai.
"Vardynas" - partizanų sąrašas
Partizanų sąrašai, tokie kaip "Vardynas", yra labai svarbūs šaltiniai tiriant partizanų istoriją. Tačiau, sudarant tokius sąrašus, svarbu atsižvelgti į šaltinių patikimumą ir informacijos tikslumą. Žmonių atmintis nėra geležinė, todėl būtina gautas žinias derinti ir analizuoti.
Lionginas Virbalas SJ: kunigo kelias
Lionginas Virbalas SJ gimė 1961 m. liepos 6 d. Biržuose, katalikiškoje šeimoje. 1979 m. baigė Biržų 1-ąją vidurinę mokyklą. 1981-1983 m. atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje. 1983 m. stojo į Tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją, bet dėl sovietinės valdžios trukdymo seminarijos vadovybė jo negalėjo priimti. 1986 m. buvo priimtas į Kunigų seminariją, o 1989 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. 1991 m. gegužės 30 d. buvo įšventintas kunigu ir išvyko į Romą tolesnėms studijoms. Studijavo dvasingumo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, o 1994 m. gavo teologijos licenciato laipsnį.
Nuo 1994 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1995-1997 m. buvo Kauno jėzuitų namų vyresnysis ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektorius. 1997 m. išvyko į Salamanką (Ispanija), kur atliko baigiamąją jėzuitų ugdymo programą. 2003 m. davė amžinuosius įžadus Jėzaus Draugijoje. 1998-2005 ir 2008-2010 m. buvo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi, 1998-2005 m. Vilniaus Šv. Kazimiero gimnazijos kapelionu. 2005-2008 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generalinio sekretoriaus padėjėju. 2009 m. buvo paskirtas Popiežiškosios Kolegijos Russicum Romoje vicerektoriumi. 2005 m. išrinktas Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolu. 2010-2013 m. buvo Kauno Šv. Ignaco Lojolos kolegijos direktorius. 2013 m. birželio 6 d. Popiežius Pranciškus paskyrė jį Panevėžio vyskupu. 2013 m. rugpjūčio 10 d. buvo konsekruotas vyskupu Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. Be gimtosios lietuvių dar moka italų, ispanų, rusų ir vokiečių kalbas. Yra išvertęs ir parengęs keletą knygų, paskutinė jų - „Šventoji Žemė“ (2015).
Kultūriniai ryšiai su Latvija
Lietuva palaiko glaudžius kultūrinius ryšius su Latvija. Tai atsispindi įvairiose srityse:
Taip pat skaitykite: Kūryba ir labdaringa veikla
- Literatūra: lietuvių literatūra verčiama į latvių kalbą, ir atvirkščiai.
- Teatras: Vilniuje vyksta latvių trupių pasirodymai.
- Muzika: koncertų programose būtini ir latvių kompozitorių kūriniai.
- Parodos: rengiamos bendros lietuvių, latvių ir estų gamintojų parodos.
Šie ryšiai padeda puoselėti abiejų tautų kultūrą ir tradicijas.
Taip pat skaitykite: E. Savicko indėlis į Lietuvos krepšinį