Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių šypsenų, pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Šiame straipsnyje aptarsime dantų dygimo procesą, jo simptomus, įtaką vaiko apetitui ir svarbiausius priežiūros aspektus.
Kada laukti pirmųjų dantukų?
Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai.
Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms.
Dantų dygimo simptomai
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Požymiai, pranešantys, kad neilgai trukus pasirodys pirmasis dantukas yra dantenų paraudimas ir paburkimas, jautrumas, seilėtekis, skausmas, gali truputį pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas. Jie gali atsirasti ir prieš kelias savaites, ir prieš kelias dienas, išsilaikyti kelias dienas po to. Kartais, kai dygsta krūminiai dantys, galima pastebėti ir nedidelį balkšvą iškilimą toje vietoje, kur tuoj prasikals dantis. Tai nesunku suprasti iš vaikučio elgesio: norėdamas nuraminti nemalonius pojūčius, jis kišą į burną pirštus, graužia žaislus ir kitus daiktus.
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo dygstančių dantų
Svarbu atsiminti, kad vaiko karščiavimas, viduriavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai dažniausiai rodo virusinę arba bakterinę infekciją, o ne dantų dygimą. Dėl dantų dygimo temperatūra pakilti gali tik labai nežymiai, pavyzdžiui, iki 37,5 laipsnių Celsijaus ar šiek tiek daugiau.
Dantų dygimas ir apetitas
Dantų dygimas gali paveikti kūdikio apetitą. Dėl dantenų skausmo ir diskomforto mažylis gali atsisakyti valgyti. Jei mažylis atsisako valgyti, tuomet nereikėtų per daug jaudintis. Jis valgys vėl, kai tik pasijus geriau. Svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.
Kaip padėti kūdikiui dygstant dantims?
Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai.
Štai patarimai, kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu:
- Kramtukai: Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
- Šaltis: Išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus. Vietoje kramtukų tinka ir sužiedėjusi duona ar jos plutelė, baronkėlės, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti.
- Masažas: Dantenas galima patrinti pirštu ar lengvai pamasažuoti šaukšteliu. Dar viena priemonė - duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį. Vertėtų išmėginti pažeistų dantenų masažą šaltu pirštu ar silikoniniu antpirščiu. Jei vaikui ši procedūra patinka, tuomet tai gali būti puikus būdas pagerinti kraujotakos procesus pažeistoje vietoje ir šiek tiek paspartinti besikalančių dantukų dygimą.
- Nuskausminantys tepalai ir geliai: Kai vaikutis dėl dygstančių dantukų labai vargsta pats ir vargina namiškius, prastai valgo ir miega, būklę gali palengvinti specialūs vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai. Galima įsigyti ir geriamų nuskausminančių tirpalų, nes ne visi vaikai leidžiasi tepti skausmingas, jautrias dantenas. Kitas puikus būdas - Anaftin Baby gelio dygstant dantukams naudojimas. Anaftin Baby gelis dygstant dantukams yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas nuo diskomforto ir skausmo. Natūralios sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą. Galima naudoti taip dažnai, kaip to reikia. Be to, vaikams dažniausiai labai patinka malonus bananinis skonis, o patogus silikoninis aplikatorius papildomai masažuoja dantenas.
- Homeopatiniai preparatai ir arbatos: Dar viena alternatyva - homeopatiniai preparatai, aliejų mišiniai, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės tose vietose, tiek kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolės ir arbatos vaikams, tik be cukraus ar medaus. Negalima medumi tepti dantenų, nes tai paskatins ėduonies atsiradimą.
- Konsultacija su specialistais: Jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamo priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Pieninių dantų svarba ir priežiūra
Jei lyginsite su savo (suaugusio žmogaus) burna, kurioje turėtumėte rasti 32 dantis, tai pamatysite, kad vaikai jų turi kur kas mažiau. Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis.
Taip pat skaitykite: Simptomai: padidėję limfmazgiai ir dantų dygimas
Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui.
Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).
Svarbu atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją. Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui.
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Taip pat skaitykite: Dantų dygimo simptomai
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
Dantų dygimo eiliškumas
Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25-33 mėn. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, 2,5-3 metų amžiaus vaikas jau turi turėti visus pieninius dantis, kurių yra 20. Jei trimečiui kelių ar daugiau pieninukų trūksta, rekomenduojama ilgai nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, siekiant išsiaiškinti priežastį. Tai pravartu padaryti ir pastebėjus, kad pieniniai dantys auga netaisyklingai. Vienas iš požymių, kurį gali pastebėti patys tėvai - neseniai išdygę dantukai gali pradėti gesti, taip atsitinka dėl to, kad esant netaisyklingam sąkandžiui jie svaime neapsivalo valgant. Net ir nustačius pieninio sąkandžio patologiją, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas, kol neišdygsta nuolatiniai dantys.
Nuo 5 iki 14 metų, pieniniai dantukai keičiasi - išdygsta nuolatiniai dantys. Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Protinių dantų dygimas - labai individualus.
Danties sandara
Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis.