Drąsos ugdymas vaikams: metodai ir principai

Vaikų ugdymas yra nuolatinis procesas, prasidedantis nuo pirmųjų gyvenimo metų, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai. Pedagogai įsitraukia vėliau, ir tik mylintis savo darbą pedagogas gali tapti kelrode žvaigžde vaikui. Nors pedagogams keliami dideli reikalavimai, jie yra vieni svarbiausių žmonių valstybėje. Tinkamo elgesio ugdymo svarba: vaikas pirmiausia mokosi elgesio, kurį mato prieš akis.

Šiame straipsnyje aptarsime drąsos ugdymo metodus, emocinio intelekto lavinimo svarbą, kūrybiškumo skatinimą bei kitus aspektus, kurie padeda vaikams augti savarankiškais, pasitikinčiais savimi ir gebančiais įveikti iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Svarbiausi principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas: Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. universalus dizainas mokymuisi - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Taip pat skaitykite: Tikslai ir uždaviniai: matematika darželyje

Kontekstų pavyzdžiai

• Žaismės kontekstas: Palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Akcentuoti patį kūrybos procesą, vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Drąsos ugdymo metodai

Vaikų ugdymas apima ne tik žinių suteikimą, bet ir charakterio formavimą. Drąsa yra viena iš svarbiausių savybių, kuri padeda vaikams įveikti iššūkius, pasitikėti savimi ir siekti savo tikslų.

1. Kalbėkite su vaiku taip, tarsi jis jau būtų drąsus. Vaikai yra linkę pateisinti tėvų lūkesčius, todėl kalbėdami su vaiku pasidžiaukite drąsa, kuri slypi jo viduje. Svarbu parodyti vaikui, kad suprantate, jog baimė ar nerimas jo niekaip nesumenkina ir dėl to jis netampa silpnas, prastas ar mažiau mylimas.
2. Mokykitės drąsos iš knygų ir filmų herojų bei rodykite pavyzdį pats. Viskas, ką daro ir kaip elgiasi tėvai ar kiti artimiausi vaiko aplinkos žmonės, jam atrodo teisinga ir pavyzdinga. Todėl atvirai kalbėkitės su vaiku apie savo jausmus - nuovargį, baimę, pyktį, nerimą, liūdesį ir tai, kaip sukaupę visą drąsą pasielgėte taip, kaip tuomet atrodė teisinga, net jei ir buvo labai baisu.
3. Paskatinkite domėtis ir išbandyti ką nors naujo. Vaikai, kaip ir suaugusieji, užsiimdami nauja, anksčiau dar neišbandyta veikla, praplečia savo mąstymo ir galimybių ribas. Todėl nepraleiskite progos paskatinti vaiką išbandyti ką nors naujo - tai gali būti dramos, sporto, muzikos būrelis ar šeimos išvyka į nuotykių parką. Svarbu, kad nauja veikla vaikui būtų maloni ir suteiktų galimybę pasijusti drąsiu bei galinčiu savarankiškai susidoroti su iškilusiais sunkumais.

Emocinio intelekto ugdymas

Emocinis intelektas (EQ), tai sugebėjimas suprasti, valdyti ir naudoti emocijas efektyviai savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas. Emocinio intelekto tobulinimas padeda žmonėms lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, būti sėkmingais profesiniame kelyje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Emocinio intelekto savybės

• Savo emocijų supratimas
• Emocijų valdymas
• Empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas
• Emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui

Emocinio intelekto ugdymo būdai

• Rodykite teigiamą elgesį patys. Parodykite savo vaikui, kad galima išreikšti jausmus, klausytis kitų ir išspręsti bet kokius iškilusius konfliktus.
• Klausykitės vaiko ir rodykite empatiją. Stenkitės suprasti vaiką ir rodykite empatiją, net jei nesuprantate, kodėl vaikas taip nusiminė.
• Mokykite vaikus išreikšti ir išsakyti savo emocijas. Skatindami vaiką reikšti jausmus ir mintis padėsite geriau suprasti save ir emocijas, jas valdyti, ugdyti empatiją kitiems.
• Lalinkite vaikų problemų sprendimo įgūdžius. Iškilus konfliktui / problemai paskatinkite vaiką nustatyti bent penkis būdus, kaip ši problema galėtų būti išspręsta.
• Mokykite vaikus nusiraminti ir atsipalaiduoti. Svarbu mokyti vaiką rasti būdus, padedančius nusiraminti.

Žaislai emociniam intelektui lavinti

• Žaislai, skatinantys išreikšti jausmus
• Žaislai, lavinantys emocijų suvokimą
• Žaidimai, kurių metu įvardijami ir apibūdinami veikėjų jausmai

Kūrybiškumo skatinimas

Tyrimai rodo, kad kūrybingiausi žmonės užauga aplinkoje, kurioje jiems buvo leidžiama patiems rinktis, skatinama imtis iniciatyvos, nebijoti klysti, eksperimentuoti. Mokykla turi mokyti užduoti klausimus, skatinti mąstyti.

Kaip skatinti kūrybiškumą?

• Leiskite vaikams patiems rinktis veiklas
• Skatinkite vaikus imtis iniciatyvos
• Leiskite vaikams klysti ir eksperimentuoti
• Mokykite vaikus užduoti klausimus
• Sukurkite vaikams situacijas, kuriose jie mokytųsi identifikuoti ir spręsti problemas

Tinkamas elgesys ir individuali psichologija

Individualioji psichologija sunkumų turintiems vaikams bei jų tėveliams pagalbos kelią bando nutiesti per netinkamų vaikų elgesio tikslų pažinimą ir koregavimą.

Taip pat skaitykite: Tikslai ir Uždaviniai

Netinkami vaikų elgesio tikslai

• Dėmesys: Vaikas siekia dėmesio, kai nepatenkinamas vienas iš bazinių poreikių priklausyti, jaustis susijusiu.
• Jėgos siekimas: Vaikas stokoja tikėjimo tuo, kad gali, sugeba, moka ar išmano.
• Kerštas: Vaikas įsitikinęs, kad pasaulis yra neteisingas.
• Pasidavimas: Vaikas yra netekęs drąsos bandyti ir klysti.

Logoterapija

Logoterapija - tai terapijos sritis, orientuota į kalbos ir komunikacijos gebėjimų lavinimą. Ji padeda vaikams geriau suprasti ir naudoti kalbą, stiprina jų gebėjimą bendrauti, reikšti mintis bei jausmus. Logoterapija yra svarbi tiek vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, tiek tiems, kurie nori praturtinti savo žodyną ir pagerinti bendravimo įgūdžius.

Ugdymo strategijos

Ugdymo strategijos - planuotos ir tikslingos priemonės bei metodai, skirti skatinti vaikų ugdymą, asmenybės vystymąsi ir jų gebėjimų tobulinimą. Strategijos, skatinančios vaikų ugdymą(-si) darželiuose, yra ypač svarbios, nes ankstyvieji metai yra kritiški vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai emociniai, socialiniai ir kognityviniai įgūdžiai, kurie turi ilgalaikę įtaką vaikų saviraiškai ir savigarbai. Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės pokyčius, strategijos, skatinančios kūrybiškumą, emocinį intelektą, technologinį raštingumą ir socialinį bendradarbiavimą, tampa dar svarbesnės. Dėl to yra atnaujintos ikimokyklinio ugdymo programos. Jas įgyvendinantys pedagogai siekia skatinti vaikų žaidybinę veiklą, tačiau stokojant naujų metodų, būtina nuolatinė diskusija apie naujausias ugdymo strategijas siekiant pagerinti ugdymo kokybę.

Vaikų pyktis

Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti.

Patarimai, padedantys suvaldyti vaiko pyktį

• Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
• Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
• Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
• Rodykite pavyzdį: parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
• Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.

Taip pat skaitykite: Vaikų darželio tikslai ir uždaviniai

tags: #drasos #uzdaviniai #vaikams