Šiais laikais vis daugiau porų atideda šeimos pagausėjimą vėlesniam amžiui. Nors tai tampa vis įprastesniu reiškiniu, svarbu suprasti, kaip amžius veikia vaisingumą ir kokios galimybės yra prieinamos poroms, siekiančioms susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu. Šiame straipsnyje aptarsime dirbtinio apvaisinimo sėkmės rodiklius vyresniame amžiuje, nevaisingumo priežastis, tyrimus bei gydymo būdus.
Vyrų ir Moterų Vaisingumo Pokyčiai su Amžiumi
Vaisingumas tiek vyrams, tiek moterims keičiasi su amžiumi, tačiau skirtingais būdais. Moterų vaisingumas pradeda mažėti jau nuo 30 metų, o po 35 metų šis procesas spartėja. Tai lemia mažėjantis kiaušialąsčių skaičius ir prastėjanti jų kokybė. Vyrams nuo 35 metų spermos kiekis ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę.
Anot „Northway“ medicinos centro gydytojo urologo Mariaus Jasėno, jei 25 metų porai pastoti vidutiniškai užtrunka 5 mėnesius, tai vyrui virš 40 metų tai gali užtrukti apie 2 metus.
Nevaisingumo Priežastys
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negebėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį, reguliariai lytinių santykių metu nenaudojant apsaugos priemonių. Iki 30 proc. atvejų nevaisingumo problemą nulemia vyrų faktorius, 30 proc. - moterų, o likusieji atvejai nulemti abiejų partnerių nevaisingumo ir nežinomų priežasčių.
Vyrų Nevaisingumo Priežastys
M. Jasėnas išskiria šias vyrų nevaisingumo priežastis:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
- Persirgtos vaikiškos ligos.
- Nenusileidusios sėklidės.
- Sėklidžių ar sėklatakių traumos.
- Besaikis alkoholio vartojimas ir rūkymas.
- Vaistų-anabolinių steroidų vartojimas.
- Būklė po onkologinės ligos, kuomet buvo taikyta chemoterapija, spindulinis gydymas.
- Nuolatinis saunų ar pirčių lankymas.
- Persirgtos lytinių takų infekcijos (chlamidija, gonorėja, mikoplazma).
Moterų Nevaisingumo Priežastys
Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys:
- Ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų).
- Policistinių kiaušidžių sindromas.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Padidėjęs prolaktino kiekis.
- Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas.
- Gretutinės ligos.
- Kiaušintakių problemos (apie 20 proc.).
- Endometriozė (10-15 proc.).
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpiu, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tuomet rekomenduojama atlikti išsamesnius poros tyrimus. Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.
Taip pat, jei yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai pora jau turi vaikų, tačiau susiduria su sunkumais bandydama susilaukti dar vieno. Tai vadinama antriniu nevaisingumu. Šiai diagnozei galioja tie patys laiko ir amžiaus kriterijai - jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir pasiūlyti tinkami sprendimai.
Tyrimai ir Diagnostika
Siekdami išsiaiškinti nevaisingumo priežastis, specialistai atlieka įvairius tyrimus abiem partneriams.
Vyrų Tyrimai
Pagrindinis tyrimas vyrams yra spermograma, kuri leidžia nustatyti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Šio tyrimo metu vertinama spermos kokybė, spermatozoidų kiekis, judrumas ir jų forma. Jei spermogramos rezultatai pakitę, vyrą gali tirti urologas, endokrinologas ar genetikas. Esant poreikiui, spermogramai atlikti gali būti papildomai skiriamas oksidacinės pažaidos (MiOXSYS) testas, padedantis įvertinti spermos būklę.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Moterų Tyrimai
Moterims atliekami šie tyrimai:
- Kraujo hormonų tyrimai (FSH, LH, estrogenai ir kiti hormonai ciklo pradžioje, progesteronas - likus 7 dienoms iki menstruacijų).
- Gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas.
- Kiaušintakių praeinamumo įvertinimas.
- AMH (anti-Müllerio hormonas) - rodo kiaušidžių rezervą.
Jei reikia, atliekamos minimaliai invazinės diagnostinės operacijos tokios kaip histeroskopija (gimdos ertmės ištyrimas) ir laparoskopija (mažojo dubens bei pilvo ertmės įvertinimas).
Gydymo Būdai
Nevaisingumo gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į jo priežastį. Gydymo būdai apima:
- Gyvenimo būdo korekciją: žalingų veiksnių vengimas, aktyvus gyvenimo būdas, tinkama mityba ir svorio reguliavimas.
- Hormoninį gydymą: naudojamas ovuliacijos stimuliacijai, kai nevaisingumą lemia ovuliacijos sutrikimai. Hormoniniais preparatais vyrai gydomi retai, nes spermogenezės stimuliavimas turi nemažai šalutinių poveikių. Dažniau vyrai gydomi antioksidatoriais - specialiais papildais su įvairiais mikrolelementais, kurie atstato spermatozoidų gamybą.
- Chirurginį gydymą: taikomas, kai yra nustatytos endometriozės, miomų ar pakitusių kiaušintakių problemos. Vyrams dažniausiai atliekama varikocelektomija - išsiplėtusių kapšelio venų perrišimo operacija. Chirurgiškai atstatyti spermatozoidų kanalėlių praeinamumą yra sudėtinga.
- Intrauterinę inseminaciją (IUI): ši procedūra suteikia 4-19 proc. pastojimo tikimybę, priklausomai nuo poros sveikatos būklės.
- Pagalbinį apvaisinimą (IVF ir ICSI): vieni aktyviausių gydymo metodų. Šiuolaikinės IVF technologijos yra labai pažangios ir saugios, o sėkmės rodikliai nuolat gerėja. Paskutinį dešimtmetį Europoje IVF ciklo sėkmės rodiklis, t. y. gyvo gimusio kūdikio tikimybė, siekia 23 proc.
- „MicroTESE“ metodą: mikrochirurginė spermos paėmimo tiesiai iš sėklidžių audinio procedūra, taikoma vyrams, kurių spermoje nerandama spermatozoidų.
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų, kurio tikrai nereikia bijoti. Procedūra paprastai trunka apie 4-6 savaites ir prasideda nuo poros ištyrimo.
Po poros ištyrimo vyksta hormoninė stimuliacija, kuomet moteriai 10-12 dienų po oda pilvo srityje leidžiami medikamentai, skatinantys folikulų augimą. Tuomet ateina eilė folikulų surinkimui - kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra - punktuojant jas adata ultragarso kontrolėje. Procedūra atliekama su nuskausminimu, todėl moteris nejaučia skausmo.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
Tada ateina vyro eilė sudalyvauti procese, nes vyksta spermatozoidų surinkimas - dažniausiai vyras pats surenka spermą, tačiau kartais dėl medicininių priežasčių reikia atlikti sėklidžių punkciją.
Po visų etapų vyksta apvaisinimas ir embrionų auginimas - surinktos lytinės ląstelės perduodamos į laboratoriją apvaisinimui ir embrionų auginimui. Embrionai auginami 3-5 dienas, po to paruošiami šaldymui arba perkėlimui į moters gimdą.
Tuomet pagal planą atliekamas šviežio arba atšildyto embriono perkėlimas į gimdą.
Sėkmės tikimybė priklauso nuo nevaisingumo priežasties, moters amžiaus ir kiaušidžių rezervo. Kai kurioms poroms užtenka vieno gydymo ciklo, kitoms gali prireikti 2-3 ar net 6 ciklų.
Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.
Sėkmingas moters pastojimas pagalbinio apvaisinimo būdu gali būti pasiektas tiek naudojant savo lytines ląsteles, tiek pasitelkiant donorus. Kartais dėl medicininių priežasčių, naudojamos donorinės kiaušialąstės ar spermatozoidai, o kai kuriais atvejais - ir donorinis embrionas. Poros gali rinktis gydymo būdą pagal savo poreikius, o daugelis porų pasirenka bandyti kelis ciklus.
Mitai apie dirbtinį apvaisinimą
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie dirbtinį apvaisinimą:
- IVF vaikai visada gimsta neišnešioti. Tai netiesa, dauguma vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, gimsta laiku. Pagrindinė priešlaikinio gimdymo priežastis dažniausiai yra daugiavaisis nėštumas.
- Po IVF dažniau gimsta neįgalūs vaikai. Nėra moksliškai patvirtinta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimę vaikai būtų labiau linkę turėti sveikatos sutrikimų.
- Po IVF negalima natūraliai pastoti. Pasitaiko atvejų, kai poros, kurios jau buvo atlikusios pagalbinį apvaisinimą, vėl pastoja savaime, ypač kai nevaisingumo priežastis yra neaiškios kilmės.
- Po dirbtinio apvaisinimo dažniausiai gimsta dvynukai. Tai priklauso nuo perkeliamų embrionų skaičiaus. Jei perkeliamas tik vienas geros kokybės embrionas, daugiavaisio nėštumo tikimybė yra itin maža.
Daugiavaisis Nėštumas
Daugiavaisis nėštumas - tai nėštumas, kai vienu metu gimdoje auga du ar daugiau vaisių (t. y. dvyniai, trynukai ir t.t.). Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60 (anksčiau - 1 iš 80).
Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Dvynukų gimimas yra ypatingas įvykis, kurį lemia daugybė faktorių. Nors tikimybė susilaukti dvynukų yra palyginti nedidelė, tam tikri paveldimi, biologiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti šią tikimybę.
Veiksniai, didinantys daugiavaisio nėštumo tikimybę:
- Paveldimumas.
- Vyresnis moters amžius (ypač po 30 metų).
- Didelis kūno masės indeksas (KMI).
- Pagalbinis apvaisinimas.
- Geografinė vietovė ir etninė kilmė.
Daugiavaisio Nėštumo Rizikos
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos. Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos:
- Priešlaikinis gimdymas.
- Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija).
- Gestacinis (nėščiųjų) diabetas.
- Placentos atšoka (atsiskyrimas).
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas.
- Dvynių transfuzijos sindromas.
- Dvynių anemija-policitemija.
- Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas.
Sveikas Gyvenimo Būdas ir Vaisingumas
Nors gyvenimo būdas daro didelę įtaką sveikatai ir yra reikšmingas, tačiau tai nėra lemiantis vaisingumą veiksnys. Sveikesni įpročiai didina pastojimo tikimybę, tačiau jos negarantuoja.
Svarbūs veiksniai:
- Mityba ir kūno svoris: tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali trukdyti pastoti.
- Fizinis aktyvumas: vidutinis fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau per didelis sportinis krūvis gali išbalansuoti hormonų sistemą.
- Stresas: tiek stiprus, tiek ilgalaikis stresas gali turėti neigiamos įtakos tiek natūraliam pastojimui, tiek vaisingumo gydymo rezultatams.
- Žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos neigiamai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą ir lytinių ląstelių kokybę.
- Folio rūgštis: gerina lytinių ląstelių kokybę ir mažina tam tikrų vaisiaus apsigimimų riziką.
- Vitaminas D: palaikymas yra svarbus tiek moterims, tiek vyrams.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #vyresniame #amziuje