Vaikų mityba - vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Dažnai pasitaiko situacijų, kai mažylis nenoriai valgo, tampa išrankus maistui. Ši problema ypač aktuali antraisiais vaiko gyvenimo metais ir gali tęstis iki ketverių metų. Straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl kūdikis mažai valgo, ką daryti tokiais atvejais ir kaip užtikrinti visavertę vaiko mitybą.
Normalus raidos etapas
Vaikas iki 2 metų dažnai tampa išrankesnis maistui, o jį pamaitinti gali būti sudėtinga. Tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų (tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto), kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo (tai vadinama per dideliu išrankumu), o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Pagrindinės nevalgumo priežastys
- Amžius: Antraisiais vaiko gyvenimo metais augimo tempas sulėtėja, todėl sumažėja ir maisto poreikis.
- Savivaldos poreikis: Vaikas nori pats kontroliuoti situaciją, todėl atsisako valgyti, kai yra verčiamas.
- Naujo maisto baimė: Vaikams nauji produktai kelia įtarimą, todėl reikia daug kartų pasiūlyti, kol jie ryžtasi paragauti.
- Psichologinės priežastys: Neigiamos emocijos, stresas, aplinkos pokyčiai gali lemti apetito stoką.
- Santykių įtaka: Prasti santykiai su tėvais gali paskatinti prisirišimą prie tam tikro maisto ir atsisakymą kitų produktų.
- Mažakraujystė: Nevalgiukas, kuriam dėl nevisavertės mitybos išsivysto mažakraujystė, negerai.
- Ligos: Įprastai ligonėlio apetitas būna prastesnis, jei vaikas ką tik sirgo, jei serga lėtine liga.
- Fizinio aktyvumo stoka: Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito.
- Genetika: Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu.
- Aplinka: Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai: aplinka (karštis, šaltis), pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo), patiriamas stresas, psichologinės traumos, aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę), įvairios ligos.
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė -Ingelevičienė teigia, kad dažniausiai mamos nerimauja be reikalo, nes vaiko apetitas priklauso nuo daugelio veiksnių: nuovargio, veiklos, oro, užkandžių tarp valgymų.
Ką daryti, jei vaikas mažai valgo?
- Būkite kantrūs: Mažyliai mokosi mėgdžiodami. Svarbiausias veiksnys, nulemsiantis, ar jūsų vaikas pamėgs vaisius - jūsų pavyzdys.
- Nesiūlykite per daug: Vaisių įvairovė gali paskatinti mažąjį paragauti naujų skonių. Pasistenkite jam pasiūlyti ne tik mėgiamiausių vaisių, tai gali tik pasunkinti situaciją, nes mažylis neturės progos susidomėti naujais skoniais.
- Nevertskite valgyti: Vertimas valgyti per prievartą gali turėti priešingų, nei siekiate, pasekmių. Svarbiau vaiką paskatinti išbandyti naujoves ir paragauti naujų skonių, nei rūpintis, kad jis suvalgytų visą porciją.
- Siūlykite pakartotinai: Svarbiausia suteikti vaikui kuo daugiau galimybių paragauti naujų vaisių. Nenusiminkite, jeigu iš pradžių mažylis nenorės ragauti naujų produktų. Kitą dieną vėl jų pasiūlykite - gali prireikti 10 ar daugiau bandymų!
- Paverskite valgymą žaidimu: Daugelis specialistų patvirtins, jog svarbu vizualinė patiekalo išvaizda. Vaikai, matydami lėkštėje kokį nors smagų piešinį, o ne nuobodoką, įprastą suaugusiems patiekalą, iš karto norės jo paragauti.
- Atsipalaiduokite: Jei vaikui leidžiama prie stalo žaisti, mažylis gali tiesiog „pamiršti“ maistą tam tikram laikui. Tačiau vėliau pasidarys irzlus ir nekantrus. Padeda, kai kartu su mažyliu prie stalo atsisėda ir ramiai pabūna jį prižiūrintis asmuo, kai yra išjungimas televizorius ir ant stalo nėra žaislų.
- Neužkandžiaukite: Labai dažna klaida, kai pamirštame, kiek tarp valgymų vaikas išgėrė sulčių ar suvalgė trapučių bei sausainių ar vaisių. Gal jis ką tik užkando, yra pasisotinęs ir tiesiog nenori valgyti?
- Leiskite rinktis: Tėvai turi taip apžaisti situaciją, kad vaikas turėtų teisę rinktis, ką valgyti.
- Laikykitės režimo: Vaikas turi žinoti, kad yra tam tikros valandos, kada valgoma, kad nepriimtini užkandžiai tarp atskirų valgymų.
Ką daryti, kai vaikas nevalgo mėsos?
Jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą tikrai jos nereikėtų jam kišti. Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės. Bet jei ne - tai ne, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, kam jo organizmas pasiruošęs ir ko jam tikrai reikia. Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės. Jei vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto.
Vaikas darželyje nevalgo
Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Kodėl vaikai darželyje nevalgo? Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaikio apetitui. Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo. Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę ir darželį ir vos grįžę iš jo. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.
Svarbiausi mitybos principai
- Įvairumas: Užtikrinkite, kad vaiko mityba būtų įvairi ir visavertė.
- Reguliarumas: Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis.
- Porcijos dydis: 2-3 m. vaiko viena maisto porcija turėtų sudaryti apie 200-300 ml, vėliau prisideda kas metai po 50 ml.
- Užkandžiai: Užkandis vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei vaiko ūgis ir svoris neatitinka amžiaus normų, jei vaikas jaučiasi blogai, yra apatiškas, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertins vaiko būklę, atliks tyrimus ir, jei reikia, paskirs gydymą ar maisto papildus.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai