Kristaus gimimas prilygsta stebuklui, tačiau paprasto žmogaus gyvybės pradžia ir atėjimas į šį pasaulį seniai be paslapties šydo.
Nevaisingumas - iššūkis šiuolaikinei visuomenei
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja.
Nevaisingumas - tai iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria vis daugiau porų. Gyvenimo tempas, stresas, vėlesnis šeimos planavimas, sveikatos sutrikimai ar genetiniai veiksniai gali turėti įtakos natūraliam pastojimui. Tačiau šiuolaikinė reprodukcinė medicina siūlo pažangius sprendimus, leidžiančius poroms neatsisakyti svajonės tapti tėvais.
Nevaisingumo priežastys
Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų. Moterų nevaisingumo priežastis gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija. Taip pat gali būti kaltas vyresnis moters amžius, kai dėl išsimokslinimo ir karjeros nėštumas atidedamas vėlesniam laikui.
Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau galvota, kad įvairūs vyrų spermos pokyčiai sudaro 10-30 proc. porų nevaisingumo, bet dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų.
Tyrimai ir diagnostika
Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Jeigu spermos tyrimo rezultatai atitinka normą‚ tuomet išsamiai vertinamas moters vaisingumas. Deja, mažiau išsilavinusi visuomenės dalis neretai galvoja, kad tik moteris gali turėti vaisingumo problemų ir į gydytojus kreipiasi tik ji. Moteris ryžtasi daugybei įvairių tyrimų, iš jų ir invazinėms procedūroms, o kai kurie vyrai nenori atlikti paprasto jų vaisingumą įvertinančio tyrimo - spermogramos.
Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio. Ovuliacija vertinama, nustatant progesterono kiekį kraujyje atitinkamą mėnesinių ciklo dieną.
Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras - histerosalpingogramą ar laparoskopiją. Pirmoji yra atliekama rentgeno kabinete, dažniausiai be jokių skausmo malšinamųjų, kai leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelio kanalą ir rentgenu stebima, ar skiriasi tirpalas pro kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę. Laparoskopija atliekama, kai yra bendra nejautra: atlikus kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje į pilvaplėvės ertmę įvedamas laparoskopas bei chirurginiai instrumentai ir apžiūrimi kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, taip pat leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelį ir stebima, kaip jis skiriasi pro kiaušintakius. Diagnostine laparoskopija dažniausiai atliekami galutiniai nevaisingos moters tyrimai.
Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Lytinių organų chlamidiozė yra viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių ligų, bet dažniausiai moteris nieko blogo nejaučia ir net neįtaria, kad ja užsikrėtė. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Gydymo būdai
Mes ištiriame nevaisingą porą, po to aptariame, kokios galėtų būti gydymo galimybės ir pastojimo prognozė. Gydymas, panaudojant pagalbinius apvaisinimo būdus, dažniausiai siūlomas, kai užakę abu moters kiaušintakiai arba smarkiai pakitusi sperma - tais atvejais, kai nėra tikimybės pastoti natūraliu būdu arba taikant mažiau agresyvų gydymą. Visuomet aptariama, ar nevaisingumo gydymas porai priimtinas etikos, religijos ir kitais aspektais bei finansiniu požiūriu.
Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Tai hormoninis gydymas, skirtas sureguliuoti ar sustiprinti ovuliaciją. Šis metodas taikomas moterims, kurių ciklas nereguliarus arba ovuliacija nevyksta reguliariai.
IUI procedūros metu laboratorijoje specialiai paruošta sperma ovuliacijos metu suleidžiama tiesiai į gimdą. Tai padidina tikimybę, kad spermatozoidai pasieks kiaušialąstę. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Žinoma, jeigu šeimai tai priimtina. Spermos bankų veikla yra reglamentuota įstatymais. Pacientams, norintiems pasinaudoti donoro sperma, pateikiami duomenys apie donoro amžių, rasę, plaukų ir akių spalvą, ūgį, išsilavinimą, bet donorystė yra anoniminė. Tokia procedūra vadinama intrauterinine inseminacija. Į specialią terpę įdėti donoro spermatozoidai pro ploną kateterį suleidžiami moteriai į gimdą.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
In vitro fertilizacija (IVF)
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. Jei ankstesni metodai neefektyvūs arba nevaisingumo priežastys sudėtingesnės, pasirenkamas IVF. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai yra skiriami kiaušides stimuliuojantys vaistai, kurie subrandina kelias ar keliolika lytinių ląstelių, vadinamąsias kiaušialąstes. Kol kas nėra priemonių, padedančių numatyti, kiek lytinių ląstelių subręs. Kuo daugiau jų subręsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti nėštumo. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas. Beje, jis gali ir neįvykti. Kiek kiaušialąsčių apsivaisins per vieną gydymo ciklą, numatyti negalima, todėl tik po kelių parų paaiškėja, ar užsimezgė nauja gyvybė.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija)
ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija) - tai pažangus IVF metodas, kai viena atrinkta spermatozoido ląstelė suleidžiama tiesiai į kiaušialąstę.
PICSI
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai.
TESA
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
Embrionų perkėlimas ir nėštumo eiga
Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų. Toks gydymas sukelia mažesnę riziką moters sveikatai, sumažina gydymo išlaidas ir, svarbiausia, padidėja nėštumo tikimybė.
Jei į gimdą perkeliami trys ar daugiau embrionų, trynukų tikimybė išties yra didelė. Daugiavaisis nėštumas šiuo metu laikomas pagrindine dirbtinio apvaisinimo komplikacija, nes kuo daugiau gimdoje auga vaisių, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas pasibaigs priešlaikiniu gimdymu. Neišnešioti vaikai turi daugybę sveikatos problemų, sukeliančių neįgalumą.
Bandymai apvaisinti tik vieną kiaušialąstę ir pasiekti, kad moteris pastotų ir pagimdytų, gali užtrukti labai ilgai. Moteriai tektų daugybę kartų stimuliuoti kiaušides ir punktuoti folikulus, rizikuojant jos sveikata ir galbūt net gyvybe.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Embrionų šaldymas
„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo. Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike.
Kiaušialąsčių šaldymas
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.
Dirbtinis apvaisinimas: mitai ir realybė
Neretais galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju.
Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.
Emociniai išgyvenimai nėštumo metu
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai.
Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas.
Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #menesines