Įvadas
Dirbtinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, suteikianti galimybę susilaukti vaikų poroms ar asmenims, kurie patiria sunkumų pastoti natūraliu būdu. Ši procedūra apima apvaisinimą ne moters kūne, o vėliau apvaisinto embriono perkėlimą į moters gimdą. Dirbtinio apvaisinimo klausimai yra reglamentuojami įstatymais, kurie nustato procedūros atlikimo sąlygas, embrionų apsaugos principus ir kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptariami dirbtinio apvaisinimo klausimai Lenkijoje, atsižvelgiant į įstatymų raidą, etinius ir socialinius aspektus.
Dirbtinis apvaisinimas ir nevaisingumo problema Lietuvoje
Lietuvoje su nevaisingumo problemomis susiduria apie 15 procentų porų, norinčių susilaukti vaikų, t. y. kas šešta pora. Tai rodo, kad dirbtinis apvaisinimas gali būti vienintelė galimybė šioms poroms susilaukti biologinių vaikų. Surogatinė motinystė - vienas nevaisingumo gydymo metodų, kai kūdikį porai išnešioja ir pagimdo „pakaitinė“ arba „surogatinė“ mama. „Grynoji“ arba nėštumo surogacija yra tada, kai moteris išnešioja ir pagimdo kūdikį „genetinei“ porai, t.y., porai, kuriai reikia vaiko, ir kuri dėl tam tikrų priežasčių negali jo susilaukti.
Grynosios surogacijos atveju kūdikiui pradėti naudojamos genetinių tėvų lytinės ląstelės - kiaušialąstės ir spermijai. Atlikus pagalbinį apvaisinimą laboratorijoje, sukurti embrionai perkeliami į surogatinės mamos gimdą. Taip suteikiama galimybė nėštumui vystytis. Tokiu atveju kūdikis ir jį nešiojanti moteris genetiniais ryšiais nėra susiję, t. y., surogatinė mama nešioja genetiškai ne savo vaiką. Gimęs kūdikis teisiškai yra „genetinės“ poros vaikas.
Egzistuoja ir kita surogacijos forma, kai surogatinė mama inseminacijos į gimdą metu apvaisinama poros, norinčios vaiko, partnerio sperma. Tokiu atveju surogatinę mamą ir vaisių sieja genetinis ryšys. Dėl neapibrėžto teisinio reguliavimo duomenų apie tokios rūšies surogatinę motinystę mažai.
Grynoji (IVF) surogacija leidžiama ir taikoma Didžiojoje Britanijoje ( 29 iš 113 licencijuotų klinikų), JAV, Australijoje (skirtinga teisinė reguliacija skirtingose valstijose. Laisvai leidžiama Vakarų Australijoje, Naujajame Pietų Velse, Australijos sostinės teritorijoje, tuo tarpu Pietų Australijoje, Tasmanijoje, Viktorijoje tai nėra draudžiama, bet dėl didelių apribojimų praktiškai sunkiai įmanoma). Europoje grynoji surogacija leidžiama ir taikoma Baltarusijoje, Graikijoje, Izraelyje, Kazachstane, Rusijoje. Daugumoje šalių - draudžiama (Suomijoje, Švedijoje, Danijoje Prancūzijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Italijoje irt.t.). Iš 62 pasaulio šalių paminėtų 2013 metų klausimyne apie surogaciją, 19 -oje šalių surogacija buvo leidžiama.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Pateikiant argumentus „už“ surogatinę motinystę reikėtų paminėti medicinines priežastis, dėl kurių šis gydymo metodas gali būti taikomas. Surogatinė motinystė gali būti taikoma moterims, kurios neturi gimdos dėl įgimtos anomalijos arba po atliktos chirurginės gimdos pašalinimo operacijos. Pavyzdžiui, moterys, kurioms diagnozuotas Mayer-Rokitansky sindromas, neturi gimdos dėl įgimto sklaidos defekto, tačiau jų kiaušidžių funkcija normali. Gimda pacientėms gali būti pašalinta dėl naviko, pogimdyminio kraujavimo. Surogatinė motinystė taip pat galėtų tikti ir tais atvejais, kai moterys patiria daugybinius pasikartojančius persileidimus arba kai gydymas pagalbiniais apvaisinimo būdais yra nesėkmingas (tai situacijos, kai į gimdą perkeliami procedūros metu sukurti geros kokybės embrionai nesiimplantuoja; po 6-8 tokių nesėkmingų procedūrų gali būti siūloma surogatinė motinystė).
Dar viena grupė pacienčių, kurioms gali būti siūloma surogatinė motinystė - tai sunkiomis ligomis sergančios ligonės (inkstų, širdies), kurioms nėštumas pablogintų sveikatos būklę ir sukeltų pavojų gyvybei. Surogatinė motinystė - kontraversiškas gydymo metodas, todėl reikalinga griežta teisinė reguliacija.
Pagrindinės problemos, su kuriomis gali būti susiduriama: Surogatinė mama gali nenorėti atiduoti vaiko genetinei porai. Jei gimsta nesveikas vaikas, jo gali atsisakyti ir genetinė pora, ir surogatinė mama. Dažnai iškyla klausimas - ar etiška mokėti surogatinei motinai už pagalbą. Jei mokėti, tai kiek? Šiuo metu nėra duomenų apie vaikų, gimusių surogatinėms motinoms, ilgalaikių sveikatos bei psichologinės būklės stebėjimų rezultatų. Taip pat nėra aiški surogatinės motinystės įtaka pačios surogatinės mamos bei genetinių tėvų psichologijai.
Dirbtinis apvaisinimas Lenkijoje
Ukraina tapo tarptautiniu su surogatine motinyste susijusio verslo centru, todėl Lenkijos, kur šis verslas draudžiamas, gyventojai norintys vaikų vyksta pas rytinius kaimynus. Pasak knygos apie surogatinę motinystę Lenkijoje ir Ukrainoje autoriaus Jakubo Kortuso, ukrainietėms tokia veikla yra būdas užsidirbti pinigų. Jakubas Kortusas, knygos apie surogatinę motinystę Lenkijoje ir Ukrainoje autorius, „Wirtualna Polska“ leidiniui pasakojo, kodėl poros iš jo šalies aktyviai naudojasi šia paslauga savo rytinėse kaimynėse. Ten veikia trys specializuotos klinikos, be to, yra daug įstaigų, kurios specializuojasi reprodukcinės medicinos srityje. Lenkų šeimos aktyviai naudojasi jų paslaugomis ir dirbtinio apvaisinimo, ir surogatinių motinų paieškose.
„Ukrainoje liberalesni įstatymai, Lenkijoje valstybės vadovybei ši tema tarsi neegzistuoja. Neįmanoma įvertinti, kiek žmonių naudojasi surogatinių motinų paslaugomis. Pasak jo, įvairiais skaičiavimais, per metus surogatinės motinystės programoje dalyvauja apie 3 tūkst. moterų. Dar apie 3 tūkstančius moterų nusprendžia tapti surogatinėmis motinomis užsienyje. Ukrainoje, norinti vaiko pora pora, turi sumokėti nuo 35 000 iki 55 000 JAV dolerių, surogatinės motinos gauna mažiau - 15-16 tūkst. Pasekoje, paslaugos kaina gali siekti iki 20 tūkst.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Pastaruoju metu Rytų Europa tapo viena patraukliausių vietų vaikų negalinčių turėti europiečių šeimoms, teigia dienraštis. Maži paslaugų tarifai ir pakantūs įstatymai, daugybė „kūdikių verslu“ besiverčiančių agentūrų ir klinikų: Ukrainoje jų apie 20, Čekijoje - 17, Lenkijoje - 40. „Surogatinės motinystės“ programos kaina vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Surogacija Lietuvoje nėra įteisinta, t.y. nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ (baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų); baudžiamojo kodekso 157 str.2001 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V skirsnio „Dirbtinis apvaisinimas“ 3.154 straipsnyje yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės bei tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Rengiant Civilinio kodekso projektą, mėginta reglamentuoti santykius, susijusius su dirbtiniu apvaisinimu.
Pagal Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, dirbtinio apvaisinimo įstatymas turėjo būti parengtas iki 2002 m. gegužės 1 d. Nors buvo parengti ir svarstyti keli dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai, tačiau praėjus 13 metų, toks teisės aktas nėra priimtas, o dirbtinio apvaisinimo atlikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“, kuris, reprodukcinei medicinai sparčiai žengiant į priekį ir keliant vis aukštesnius kokybės bei saugos reikalavimus, atsilieka nuo dabarties medicinos mokslo ir praktikos.
Seime 2010 m. rugsėjo - spalio mėn. buvo įregistruoti dviejų dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą reglamentuojančių įstatymų projektai. Seimo narys, liberalas, buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas pateikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (XIP-2388). Seimo nariai D. Mikutienė ir V. Gapšys netrukus pateikė alternatyvų Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą (Nr.Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi minėtus įstatymų projektus, 2011 m. Seime svarstomas pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas sukėlė nemažai ginčų. Kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas išsakė įtarimus, esą naujas įstatymas atveria kelią surogatinei motinystei. Kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas išsakė įtarimus, esą naujas įstatymas atveria kelią surogatinei motinystei. „Kodėl sutuoktiniai turėtų sutikti su embrionų panaudojimu donorystei? Todėl, kad taip žingsnis po žingsnio yra ruošiama dirva surogacijai. Pataisos, kurios sėkmingai skinasi kelią Seime, pirmiausia numato, kad nebeliks prievolės embrionus saugoti amžinai. „Tai visiškas nesusipratimas, tokie vertinimai rodo, kad kai kurie Seimo nariai neperskaitė įstatymo projekto. Šiuo metu įstatymai draudžia surogatinę motinystę - susitarimus, kai moteris išnešioja ir pagimdo kūdikį, tačiau atsisako teisių į jį, ši nuostata nesikeičia. Embrionai negali būti ir komercinių santykių objektas. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad ji taip pat girdėjo nuogąstavimų dėl to, kad įstatymas bus panaudotas tos pačios lyties vaikų susilaukti norinčių asmenų arba surogatinei motinystei ir tai nėra tiesa. Ją po Seimo posėdžio sukritikavo ir A. Pasak M. „Donorystė ir dabar egzistuojančiame įstatyme numatyta, kad laikyti embrionai gali būti donuojami, jei patiems sutuoktiniams nereikia. Bet donuojami gali tik pagal įstatymu nustatytas nuostatas, tai, kas yra nustatyta įstatyme, O įstatyme aiškiai pasakyta, kad tai turi būti savo santykius pagal Lietuvos teisės aktus įteisinę sutuoktiniai arba pora, vyras ir moteris, kitų variantų nėra. Kūrimas baubų tuščioje vietoje tik demonstruoja nesupratimą, nesigilinimą į įstatymo nuostatas“, - sakė A. „Posakis „žingsnis po žingsnio yra ruošiama dirva surogacijai“ nereiškia, kad įteisinama surogacija, tačiau tai yra dar vienas žingsnis link to. Kas tai gali paneigti? Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 1 straipsnis skamba taip: „Įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau - sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau - partneriai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, taip pat asmenų, kuriems teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teises“. Seime jau netrukus bus svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo įteisinama vienalyčių asmenų partnerystė. Todėl, įsigaliojus Civilinės sąjungos įstatymui, naudojantis įteisinta donoryste ir galimybe atlikti pagalbinį apvaisinimą partneriams (o ne tik sutuoktiniams), tai ir bus galima daryti. Donorystė reiškia, kad embrionas bus naudojamas ne tik embriono donorams, o gimęs vaikas negalės sužinoti kas yra tikrieji jo tėvai, nes lytinio donoro asmens duomenys bus konfidencialūs. Kolegė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė komentuoja pradžią, kuri ir man priimtina „Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles“. Tačiau taip ir lieka neatsakyta kas bus tais išskirtinais atvejais, „kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui“. Tad visi tokie žodžiai „išskyrus atvejus“ ir kelia diskusijas - kas tokiu atveju galės būti donoru ir kam? Prisiminkime balandžio 26 d. LRT radijo laidą, kurioje dalyvavo Teisininkas Vygantas Malinauskas. Jis teigė, kad „tokie sprendimai atveria kelią ir homoseksualioms poroms susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo pagalba“. O Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas gydytojas akušeris Rimantas Gricius teigė, kad „Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlyme dėl surogatinės motinystės embrionai galėtų būti naudojami tik išimtinais atvejais“. „Tai buvo formuojama kaip altruistinė surogatinė motinystė, tai reiškia, kad moteris, kuri išnešios kūdikį, už tai nieko negaus. Tai būtų skiriama tik toms moterims, kurios dėl tam tikros ligos visiškai negali išnešioti nėštumo, kurioms yra pašalinta gimda dėl ligos ir panašių dalykų“. Belieka tikėtis, kad gydytojas ir po penkių metų savo žodžius galės pakartoti. Dažnai sakoma, kad įstatymuose paliekama spragų. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nėra susijęs su surogatinės motinystės įteisinimu Lietuvoje, sako įstatymo pataisų projekto rengėjai. Vienas kitam prieštaraujantys pasiūlymai buvo pateikti atskiruose įstatymų projektuose, kuriuos siūlė skirtingos piliečių grupės. Daugiau nei 830 tūkst. piliečių parašų surinkusi iniciatyva siūlė uždrausti abortus eugeniniu pagrindu, tuo tarpu apie 200 tūkst. Po karštų diskusijų įstatymų leidėjai balsavo už tolesnį pasiūlymo uždrausti nesveiko vaisiaus abortą nagrinėjimą parlamento komitete. Pasiūlymą palaiko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. paštu ir gauti LVI sutikimą. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimas Lietuvoje stringa jau dešimtmetį, o poros, kurioms nesiseka susilaukti vaikų, visas apvaisinimo, tyrimų ir reikalingų vaistų išlaidas mūsų šalyje turi padengti pačios. „Vienos procedūros kaina yra apie 10 tūkstančių litų, įskaitant vaistus ir pačią procedūrą. Nekalbu apie ikiprocedūrinį gydymą - tarkime, tyrimų atlikimą, kažkokią pradinę stadiją. Vienos procedūros kaina yra apie 10 tūkstančių litų, ji gali svyruoti priklausomai nuo klinikos“, - aiškina Vaisingumo asociacijos valdybos narė Rūta Vyšniauskaitė. „Labai aktualu priimti jį palankų pacientams ir gydytojams, o ne palankų, sakyčiau gal, politikams ir kovotojams už menamą gyvybę, kur traktuojama viena ląstelė kaip gyvybė, kurios teisės yra ginamos. Aš manau, kad vis tik aktualiausia priimti taip, kad žmonėms būtų kuo palankiau - jeigu bus priimtas palankus žmonėms, tai tada visi iš to išloš“, - tikina „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė-ginekologė Audronė Usonienė. Yra valstybių, pavyzdžiui, Izraelis, kurios kompensuoja pagalbinį apvaisinimą iki dviejų vaikų gimimo, neribojant procedūrų skaičiaus. Lietuvos pacientų organizacijos kuklesnės - jos siekia, kad Lietuva pasektų Estijos pavyzdžiu, kur valstybė kompensuoja trijų procedūrų kainą vienai porai ir neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus. Lenkijoje šis skaičius ribojamas, o dirbtinio apvaisinimo išlaidų kompensavimo programa norinčios pasinaudoti poros turi pateikti dokumentus, įrodančius bent metus trukusį nevaisingumo gydymą. Tada moterims iki keturiasdešimties metų valstybė finansuoja iki trijų dirbtinio apvaisinimo bandymų. „Pagalbos mastą sprendžia kiekviena šalis - gali būti skiriamas dalinis finansavimas, gali būti skiriamas finansavimas valstybės vaistams, gali būti skiriamas pagalbinio apvaisinimo procedūroms arba visam komplektui kartu. Vienos valstybės skiria vienos procedūros kompensavimą, kitos - trijų procedūrų, bet vienokia ar kitokia pagalba kiekvienoje Europos šalyje yra“, - teigia R. Vyšniauskaitė. Lietuvoje dabar susiklosčiusią padėtį, kai valstybė nekompensuoja nė dalies apvaisinimo procedūrų, sveikatos apsaugos ministras vadina nesuvokiama ir žada problemą spręsti, tačiau užsimena netikintis, kad įstatymą pavyktų priimti greitai dėl visuomenėje kylančių religinių, filosofinių ir etinių nesutarimų. Daugiausiai ginčų kelia gydymui naudojamų embrionų šaldymas ir dalies jų sunaikinimas bei lytinių ląstelių donorystė. „Bažnyčios rūpestis yra tai, kad šitame procese yra labai daug embrionų, kurie yra užšaldomi, atšildant daugiau kaip pusė jų žūsta. Kitaip sakant, manipuliacija žmogaus gyvybe yra nepriimtina, nes mes laikomės pozicijos, kuri yra ne tikėjimo klausimas, bet mokslo klausimas, kad žmogus atsiranda nuo pradėjimo momento. Na, ir yra alternatyvos - kai kurios šalys siūlo šaldyti kiaušialąstes ir taip būtų išspręstas klausimas dėl embrionų šaldymo“, - aiškina kunigas, gydytojas, bioetikos dėstytojas Andrius Narbekovas. „Galvoju, kad mums reikėtų pamėginti žengti žingsnius ir be įstatymo - pradėti realizuoti tam tikrus sprendimus, kad, esant tam tikroms ligoms ir susirgimams, kaip gydymo būdą galėtume pradėti taikyti, kad dalį tokio gydymo būtų tikrai galimybė kompensuot. Manau, kad mes turime rasti sprendimą ir pajudėti pažangesne kryptimi, nes tokia padėtis, kokia dabar, ji iš tikrųjų netoleruotina“, - tvirtina sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. Statistikos duomenimis, mūsų šalyje vaisingumo sutrikimais skundžiasi kas šešta vaisingo amžiaus pora. Estijoje, kur pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo patvirtintas dar 1997-aisiais, gimstančių vaikų skaičius didėja trimis procentais kiekvienais metais. „Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. Rodyti diskusiją (157) Praėjusią savaitę pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Svarstymo metu parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. „Kam yra naudingas dabartinis įstatymo projektas? Šio projekto rėmėjai tvirtina, jog pasirinkus konservatyvų reglamentavimą įstatymas iš viso nebus reikalingas, nes šeimos dirbtinio apvaisinimo procedūras atliks užsienio valstybėse. „Skęstantis griebiasi ir už šiaudo, taip ir nevaisingos šeimos griebiasi šiaudo, kad yra pasaulyje toks metodas, ir važiuos moterys į Latviją, Estiją ar Sankt Peterburgą. Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
Įstatymų raida ir projektai
2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilyte-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene. Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
Rengimo šeimai asociacija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, kad embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme sakoma: „Žmogaus embrionas - besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.“ Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Todėl leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant realiai galimybei juos išsaugoti šaldant, neatitiktų Lietuvoje suformuoto žmogaus embriono apsaugos standarto.
Įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip unikalios žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir sąveikaudamos sudaro bendrą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą. Jų keitimas ją ardytų ir neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos lygio, kurio iš Lietuvos reikalauja ES teisės normos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai.
Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad žmogaus embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą. Žmogiškos prigimties turėjimas nepriklauso nuo to, ar subjektas teisine prasme yra laikomas asmeniu.
Pagal Lietuvos teisėje įtvirtintą ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkantį žmogaus embriono teisinės apsaugos režimą, embrionus galima kurti tik pagalbinio apvaisinimo tikslams, negalima jų kurti biomedicininiams tyrimams.
Etiniai ir socialiniai aspektai
2015 m. svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis embrionais, kurie buvo kurti pagalbiniam apvaisinimui, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudoti embrionai yra naudojami kamieninių ląstelių gavybai. Kaip žinoma, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva.
Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos. Tuo metu dėl žmogaus embriono apsaugos buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, kad „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami“.
2016 m. svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą buvo siekiama šią „pilkąją zoną“ eliminuoti, nustatant, kad galima sukurti ne daugiau kaip 3 žmogaus embrionus ir juos visus privaloma perkelti į moters organizmą. Tuomet, sulaukus labai didelio suinteresuotų asmenų spaudimo, šio sumanymo buvo atsisakyta.
Pasiūlymas išbraukti nuostatą, jog „pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitam, įstatymo projekte neidentifikuotam, tikslui. Lygiai taip pat šio standarto neatitinka ir įstatymo projekte numatytas embrionų kūrimas išsaugoti vaisingumui.
Yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. Lyčiai neutrali principo formuluotė leidžia manyti, kad projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save laiko vyru, ar netgi vyrui, save laikančiam moterimi.
Nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos teisinės embriono sampratos. Ši pareiga taip pat reiškia, jog valstybė turi prisidėti prie embrionų saugojimo, kad tai netaptų nepakeliama našta nevaisingai porai, ketinančiai pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų.
Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #lenkijoje