Statistikos duomenimis, kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Lietuvoje tai sudaro apie 50 000 porų, o kasmet prie jų prisideda dar du tūkstančiai. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, tačiau tai yra klaidingas įsitikinimas. "Moteriškos priežastys" (ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių užakimas, endometriozė) sudaro apie 50 proc., "vyriškos" - apie 40 proc. (dažniausiai mažas spermatozoidų kiekis arba nepakankamas jų gyvybiškumas) atvejų. Net 10 proc. atvejų negalėjimo sėkmingai pastoti priežastis būna neaiški. Šiame straipsnyje panagrinėsime dirbtinio apvaisinimo procedūras, jų privalumus ir trūkumus, taip pat etinius aspektus.
Nevaisingumas: Liga ar Psichologinė Problema?
"Nevaisingumas yra liga, o pagalbinis apvaisinimas - vienas iš šios ligos gydymo būdų", - teigia gydytojai. Pirmiausia tai - emocinė krizė, ne tik kenkianti dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykiams, bet ir skatinanti savęs nuvertinimą, nusivylimą vienas kitu. Kartais nevaisingumo priežastis gali būti ir psichologinės problemos. Psichologų teigimu, moterys nepastoja dėl psichologinės įtampos, juntamos dėl lytinio akto baimės ar jo nevisavertiškumo, dėl nuovargio, psichinės ligos ar traumos. Partneriai turėtų kalbėtis tarpusavyje apie šią problemą, suprasti, kad pyktis, nerimas, išsekimas yra normalūs šiai situacijai jausmai ir kad tarpusavio supratimas padės šiuos jausmus nugalėti.
Pagalbinis Apvaisinimas - Tik Kraštutinumas
Kruopščiai ištyrus abu partnerius, nustatoma nevaisingumo priežastis ir pagal tai parenkama tinkamiausia gydymo metodika. Jei tai lytinių organų anatomijos pokyčiai (pvz., varikocelė), jie koreguojami chirurginiu būdu. Dauguma kitų priežasčių šalinamos medikamentais. Pvz., jeigu moters nevaisingumą sukėlė ovuliacijos sutrikimas ar anovuliacija (būklė, kai kiaušidėse nesubręsta kiaušialąstė), gydoma ovuliaciją stimuliuojančiais medikamentais. Ovuliacijai stimuliuoti šiuo metu vartojamas klomifeno citratas ir gonadotropinai. Ir, tik nepavykus išgydyti medikamentais ar kitais būdais, moteriai belieka vienintelė galimybė susilaukt vaikučio - pagalbinis apvaisinimas.
Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
Kai neduoda jokių rezultatų nevaisingumo gydymas, griebiamasi paskutinio šanso - pagalbinio apvaisinimo, kurio metodai nuolatos tobulinami. Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai yra šie:
Intrauterininė Inseminacija (IUI): Tai istoriškai seniausias ir paprasčiausias metodas. Jis atliekamas, kai yra moters gimdos kaklelio patologija ar šiek tiek sumažėjęs spermatozoidų judrumas, kartais kai nevaisingumo priežastis nėra aiški. Vaisingomis moters dienomis į gimdą sušvirkščiama specialiai apdorotos jos vyro spermos. Taip padedama spermatozoidams lengviau patekti iki kiaušialąstės.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
- Privalumai: tai artimiausias natūraliam apvaisinimui metodas, moteriai nereikia vartoti brangiai kainuojančių vaistų, nėra chirurginės intervencijos į moters kūną, nedaug kainuoja, todėl visiems prieinamas.
- Trūkumai: nedidelis pastojimo dažnis (apie 10 proc.), taikomas tik tada, kai moters kiaušintakiai neužakę ar vyro sperma nėra labai bloga.
Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF): Moteriškosios kiaušialąstės apvaisinimas ne moters organizme. Moteris apie 2-3 savaites gauna vaistų, skatinančių kiaušidėse folikulų augimą, o juose - kiaušialąsčių brendimą. Kai folikulai pasiekia tam tikrą dydį, iš moters organizmo išskiriamos kiaušialąstės ir patalpinamos į lėkštelę su spermatozoidų suspensija. Susiformavę keturių ląstelių embrionai (būsimo kūdikio užuomazga) perkeliami į moters gimdą. Siekiant padidinti šansus pastoti, vienu metu perkeliami du trys embrionai (jei visi "prigyja", moteris ir susilaukia trynukų). Likusieji embrionai užšaldomi, taip suteikiant moteriai galimybę pastoti kitą kartą, jei procedūra būtų nesėkminga ar jei ateityje ji norėtų antro vaiko.
- Privalumai: daug didesnė tikimybė pastoti (30-35 proc.), mikroskopu galima įvertinti susiformavusius embrionus ir atrinkti tuos, kuriuos perkėlus, yra didžiausia tikimybė moteriai pastoti.
- Trūkumai: moteris turi vartoti kiaušialąsčių subrendimą skatinančių daug kainuojančių medikamentų, chirurginė intervencija į moters kūną, visa procedūra brangi.
Intracitoplazminė Spermatozoido Injekcija (ICSI): Čia užtenka mažo spermatozoidų kiekio. Spermatozoidas specialiu mikromanipuliatoriumi įdedamas į moters kiaušialąstę.
- Privalumai: apvaisinimui reikia nedidelės spermatozoidų koncentracijos, todėl šis būdas yra vienintelė galimybė susilaukti savo vaiko, kai labai maža spermatozoidų koncentracija arba labai nedidelis judrių spermatozoidų kiekis, gali būti taikomas, kai dėl tam tikrų priežasčių spermatozoidas pats nepatenka į kiaušialąstę.
- Trūkumai: mažiausiai panašus į natūralų apvaisinimą, nes natūraliai spermatozoidai „lenktyniauja“ tarpusavy ir kiaušialąstę apvaisina stipriausias, procedūra ypač brangi.
Trys Milijonai Kūdikių
Pirmas dirbtiniu apvaisinimu pradėtas kūdikis, Luiza Brown, gimė dar 1978 m. Neseniai pasirodė pranešimai, kad Luiza pastojo natūraliu būdu. Jos gimimas sukėlė plačias diskusijas, kurios nerimsta ligi šiol. Gydytojai pasidalijo patirtimi, kur buvo pasidžiaugta, kad jau daugiau kaip trys milijonai vaikų išvydo pasaulį po dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Konferencijoje pateikti duomenys, kad įvairiose šalyse labai skirtingas dirbtinio apvaisinimo metodų prieinamumas. Pvz., Danijoje milijonui gyventojų tenka net 2031 dirbtinio apvaisinimo ciklas. Tuo tarpu pas mus vienam milijonui gyventojų tenka mažiau kaip 100 ciklų. Tam daug įtakos turi tai, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Vakarų Europos šalyse, nekompensuojami nei vaistai, nei dirbtinio apvaisinimo procedūra.
Ar Tikrai Reikia Bijoti Pagalbinio Apvaisinimo?
Žmonėms trūksta informacijos, dėl to kuriami įvairūs mitai bei atsiranda baimės dėl procedūros žalos, apsigimusių kūdikių ir pan. Dažniausiai užtenka paaiškinti, kas ir kaip vyksta procedūros metu, ir abejonės dingsta. Pagalbinis apvaisinimas - tai šiuolaikinio mokslo suteikta galimybė susilaukti savų vaikų, taikomas visame civilizuotame pasaulyje beveik tris dešimtmečius. Dažnai paskutinė ir vienintelė galimybė.
Pagalbinio Apvaisinimo Laboratorija
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą. Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota.
Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas).
Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.
Pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. Laboratorijose veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
Etiniai Klausimai ir Įstatymai Lietuvoje
Lietuvoje ilgą laiką nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikė tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovavosi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Diskutuojant apie pagalbinį apvaisinimą, kyla įvairių etinių klausimų. Vienas jų - embrionų likimas. Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią.
Etinės problemos, susijusios su dirbtiniu apvaisinimu, apima santuokinio akto elementų atskyrimą ir vaiko traktavimą kaip objekto. Taip pat pažeidžiama "kūno kalba" (atstojanti santuokinį lytinį aktą). Kitos fizinės problemos apima perteklinių embrionų sukūrimą, sunaikinimą, užšaldymą ir naudojimą kamieninių ląstelių išgavimui.
Persileidimo Rizika
Apie 50 % visų nėštumų baigiasi persileidimu. Persileidimas - tai vaisiaus praradimas iki 20-os nėštumo savaitės. Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės - tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai. Patyrus persileidimą ypač nukenčia moters reprodukcinė sistema. Liūdna nėštumo baigtis visada reikalauja tiek fizinės, tiek emocinės tėvų stiprybės. Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų. Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą.
Pirmojo trimestro metu persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos. Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas. Persileidimas traumuoja visą šeimą, o ypač - moterį. Gydytojai pataria moterims pailsėti bent kelis mėnesius po persileidimo. Kitas svarbus žingsnis - išsiaiškinti galimas persileidimo priežastis ir nustatyti rizikos veiksnius.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #ese