Šeimos planavimas - svarbus gyvenimo etapas, tačiau ne visada pavyksta pastoti natūraliai. Šiame straipsnyje aptariamas dirbtinis apvaisinimas, jo metodai, sėkmės tikimybė ir veiksniai, turintys įtakos procedūros rezultatams.
Pagalbinis apvaisinimas: kas tai?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, skirta nevaisingumui gydyti. Tai medicininiai metodai, padedantys poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Pagalbinio apvaisinimo būdai nevaisingų porų gydymui naudojami vis dažniau. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Prieš pradedant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, atliekami išsamūs tyrimai, įskaitant spermos tyrimus, abiejų partnerių lytinių organų tyrimus, echoskopijas, kiaušidžių tyrimus, hormonų kiekio kraujyje nustatymą, kiaušintakių pralaidumą ir skydliaukės veiklos įvertinimą. Kai kuriais atvejais pakanka hormoninio gydymo.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, pora dėl ligos gali neturėti galimybės turėti lytinių santykių. Moteris gali būti alergiška spermai arba sirgti endometrioze. Valstybėse, kuriose tos pačios lyties asmenims leidžiama turėti vaikų, pagalbinis apvaisinimas kartais taikomas tos pačios lyties poroms. Šiuo atveju reikalingas arba spermos, arba kiaušialąsčių donoras.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai
Dažniausiai taikomas pagalbinio apvaisinimo metodas - intrauterininė inseminacija (IUI). Jei moters kiaušintakiai yra nepratekami, endometriozė išplitusi, vyro sperma prastos kokybės arba kelios interauterininės inseminacijos nebūna sėkmingos, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Apvaisinimas mėgintuvėlyje taikomas, esant visiškam gimdos kaklelio nepraeinamumui - kai spermatozoidai negali pasiekti kiaušinėlio, nors kiaušidžių funkcija yra normali.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Taikant šį metodą vyro sperma iš pradžių yra specialiai apdorojama, o tada sušvirkščiama į gimdą. Inseminacija atliekama naudojant kateterį, kuris įvedamas į gimdą per gimdos kaklelį. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai pagalbinis apvaisinimas vykdomas iš karto po ovuliacijos - tada moteris yra vaisingiausia.
Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga.Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui - gydytojai vertina pagal naujausias PSO normas); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas.Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.). Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Šis metodas yra daug brangesnis. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Procedūra:
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas
- Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
- Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.
- Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
- Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama.
- Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Procedūra neskausminga.
- Laukimas ir testas: Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas.
- Embrionų šaldymas: Likę geros kokybės embrionai gali būti užšaldomi (vitrifikuojami) ir saugomi ateities bandymams.Indikacijos: Nepratekami ar pažeisti kiaušintakiai; sunki endometriozė; sunkus vyro nevaisingumas (mažas kiekis, blogas judrumas/morfologija, nėra spermatozoidų ejakuliate, bet jų randama sėklidėse); nesėkmingas gydymas kitais metodais (įskaitant IUI); neaiškios kilmės nevaisingumas; genetinė preimplantacinė diagnostika; būtinybė naudoti donoro ląsteles.Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro); moters amžius (nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų).
Kiaušialąsčių skaičius ir sėkmės tikimybė
Kiaušialąsčių skaičius yra svarbus veiksnys, lemiantis pagalbinio apvaisinimo sėkmę. Kuo daugiau kiaušialąsčių subręsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti nėštumo. Tačiau numatyti, kiek lytinių ląstelių subręs, neįmanoma. Kiek kiaušialąsčių apsivaisins per vieną gydymo ciklą, numatyti negalima, todėl tik po kelių parų paaiškėja, ar užsimezgė nauja gyvybė.
Sėkmės faktoriai:
- Kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius.
- Tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai.
- Kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu.
- Atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas.
- Tinkamos priemonės: aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, naujausi inkubatoriai, naujos technologijos.
Sėkmės tikimybė
Intrauterininės inseminacijos sėkmės tikimybė - apie 15-20 proc. Per šešias intrauterininės inseminacijos procedūras nėščiomis tampa apie 65 proc. moterų. Nerekomenduojama šiuo būdu bandyti tapti nėščia daugiau negu šešis kartus, nes pasisekimo šansai yra maži.
IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.
Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.
Taip pat skaitykite: Sveikatos ministro įsakymas ir dirbtinis apvaisinimas
Kiaušidžių hiperstimuliavimo sindromas
Kuomet pagalbinis apvaisinimas yra taikomas kartu su vaisingumą skatinančiais vaistais, atsiranda didesnė tikimybė, kad moteris pagimdys dvynius ar trynius. Dar viena kartais pasitaikanti komplikacija - kiaušidės hiperstimuliavimo sindromas. Šio sindromo simptomai - kiaušidžių tinimas, pilvo skausmai, retkarčiais pasitaiko galvos svaigimas, vėmimas ir sunkumai kvėpuojant.
Įstatyminis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Birželio 28 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, turėjusį reglamentuoti valstybės teikiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti įstatymą.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #kiausialasciu #skaicius