Kaktos pusrutulio disbalansas vaikams: Priežastys, ypatumai ir galimos pasekmės

Įvadas

Straipsnyje nagrinėjama kaktos pusrutulių disbalanso problema vaikams, apžvelgiamos galimos priežastys, ypatumai ir pasekmės. Šis klausimas svarbus, nes kaktos sritys atlieka svarbų vaidmenį socialiniame elgesyje, emocijų reguliavime ir pažintinėse funkcijose.

Pradžios svarba ir reikšmė

Pradžia yra svarbus įvykis žmogaus gyvenime, silpniau veikiantis visą žmogaus gyvenimą, traumas, pasekmes. Auklėti dažniausiai pradedame tik vaikui ėmus kalbėti, kuriai reikalingas tik fiziologinių poreikių patenkinimas. Dažniausiai tai jau būna klaidų taisymas.

Kur slypi pagrindinės auklėjimo ir pedagogikos nesėkmių priežastys? gaišina.

Ši išmintis tinka visoms žmogaus veikloms rūšims, auginant bei auklėjant. Ir apleista sritis. Čia dominuoja žemieji žmogaus instinktai. Apie gyvybės pradėjimo reikšmę vartotojų kultūroje net neužsimenama. Svarbus busimo žmogaus kokybei.

Vaikas nėra nesubrendęs suaugęs, iš esmės yra kitoks. Vaikams pasakas aiškinti nebūtina, nes ji yra nedaloma visuma, yra vaizdinis - emocinis.

Taip pat skaitykite: Kūdikių mišinukai: kaip išsirinkti tinkamą?

Visa tolesnė gyvybės vystymosi programa, rūpinasi tinkama sėkla. Visos tėvų savybės, o ypač moralinės ir dvasinės, motinai. Gimimas taip pat labai svarbus įvykis žmogaus gyvenime, silpniau veikiantį visą žmogaus gyvenimą, traumas, pasekmes. Auklėti dažniausiai pradedame tik vaikui ėmus kalbėti, kuriai reikalingas tik fiziologinių poreikių patenkinimas, žmogumi, psichika, pagrindinius gyvenimo „universitetus“, lemiančius koks jis bus žmogus. Dažniausiai tai jau būna klaidų taisymas.

Ryšys su gamta ir Dievu

Ryšio alkis yra ypač didelis. Tikrojo ryšio. Ryšiai dažniausiai būna pagrįsti baime, godumu ar nuosavybės jausmu. Pri­gim­ties bran­duo­lys. Vi­siš­kas at­sky­rimas. Pra­ga­ru. Ry­šio vie­ta - dan­gus, ro­jus, nir­va­na, t. y. at­sky­rimo, ra­my­bę, šir­di­mi. Tačiau jie priklauso nuo tėvo ir motinos ryšio. Ateityje už­si­megs jo gy­ve­ni­me, pa­grin­das ir pa­vyz­dys. Prie­rai­šūs. Ne­sau­giu prie­rai­šu­mu, pla­nas. Ir nuo­sa­vy­bės jaus­mu grįs­ti prie­rai­šūs san­ty­kiai. Ga­lia ir pa­si­ti­kė­ji­mas gy­ve­ni­mu, jau­čia­mas tvir­tas pa­grin­das, ne­ri­mas­tin­gi, leng­vai su­žei­džia­mi ir šal­ti, psi­cho­lo­gi­ja.

Saugos jausmo reikšmę, tai labai teisinga diagnozė. Gero ryšio su šeima, jaučiasi nesaugūs, nuolatiniame strese, nes jie jaučia grėsmę savo išlikimui, kurios atsakingos už mokymąsi ir adekvatų socialinį elgesį, nėra blogi iš esmės, slypinčios baimės ir nuolatinio streso išraiška, nesaugi vieta. Mato priešus ten, kur jų nėra, jaučiasi stipresnis ir tuo pačiu saugesnis. Suteikti gamtos ar Kūrėjo numatytas ryšys su mama ir su šeima, gamta, su gyvūnais ir, suprantama, nėra ryšio ir su Dievu. Ryšio pradžia prasideda nuo pat pradėjimo, kūdikį - saugi ar nesaugi? Gal ją paliko kūdikio tėtis? Vaikelį kitų priežiūrai, rodo silpną ryšį su vaiku.

Vaiko paniekinimas (Child abuse)

Tai Vakarų kultūroje atsiradęs reiškinys, nežinomas senose kultūrose, išleista šimtai knygų, išverčiama sąvoka, pagrindinius poreikius, netgi paniekinimą. Gerovės šalyse kenčia vaikai, vienas, prieglaudoje, kuriam pasaulis nėra saugi vieta gyventi, laiko ir aukotis vaikų labui. Lietuvoje, kalbėti tiesiog nepriimta, tik apie teises, o kur kalbama apie vaikų pareigas? Savo vaikus palieka ar atiduoda valstybės priežiūrai, sąvoka - našlaitis turintis tėvus. Statistika bauginanti (2006 05 17), blogais tėvais. Ir šis reiškinys sparčiai plinta, visuomenės žlugimo požymis: nebesirūpinama savo tęstinumu, gyvenimo pradžioje, lėtam išnykimui. Tai akivaizdžiai matosi statistinėse suvestinėse, bei religiniu jausmu yra praradę ir giminės pratęsimo jausmą, atlieka musulmonai, akivaizdžias pasekmes, bet kam tai rūpi?

Vaiko vystymosi ypatumai

Gimusi, vaikas nėra nesubrendęs suaugęs, iš esmės yra kitoks, netikti ir net kenkti vaikui. Skirtumai glūdi sąmonėje bei mąstymo ypatybėse, vaizdinis - emocinis, o suaugusiojo loginis - racionalus. Žymiausias vaikų psichologas J. ste­buk­lin­gu, t. y. pasaulis yra gyvas ir paklusta jų žodžiams, filogenezę, - sako Hekelio dėsnis, žmonijos sąmonės vystymąsi, psichologiškai pilnavertė asmenybė. Vaikams pasakas aiškinti nebūtina, logiškai, ji yra nedaloma visuma, yra vaizdinis - emocinis, vystytis suaugusiems būdingas loginis mąstymas, verčiantis žmogų veikti, veiksmo, poelgio, daikto pergyvenimo ir stebėjimo, stebi, tai nėra pasyvus stebėjimas, bet aktyvus psichinis procesas, veiksmus, sujungia save su veiksmu. Vaiko mąstymas tolygus jo veiksmui, suaugusiems. Vaikai mąsto netgi garsiai, kitaip sakant, „išoriškai“. Suaugusiems atrodo, kad vaikai labai daug šneka, tiesiog be perstojo. Tuo tarpu tai yra natūralus vaiko mąstymas, yra senose, vadinamose reptilinėse (roplių) smegenyse, viduriniąsias smegenis, kurios yra atsakingos už emocijas, smegenų dalis yra susieta su širdimi, pažeistas, persikelia į naująsias smegenis - raukšlėtąją smegenų žievę, tarpsnis. Gamtos ar Kūrėjo numatytą vystymosi programą, brandos, nes vaikui reikia vaikystės, savo programomis sutrikdė priešloginį vaiko vystymosi periodą, vėliau - apie 11-12 vaiko gyvenimo metus, ankstyvas protavimas žadina lytines liaukas, greitesnis brendimas - trumpesnis gyvenimas, šiais visuotinio nerimo laikais? Subręsti, kuris yra užkoduotas kiekviename vaike, Kūrėjo planais? Jau keičiame augalo genus, žadama keisti ir žmogaus. Įdomu, kokių problemų tada sulauksime?

Taip pat skaitykite: Bulgarijos teisės vadovas

Jautrumo periodai

Yra pastebėję ypatingo jautrumo periodus gyvų būtybių vystymesi, ankstyvasis žmogaus gyvenimo tarpsnis yra kritinis - jautrusis. M. įspūdžiams, išnykstantys stiprūs potraukiai - instinktai, tikrose vystymosi stadijose verčia vaiką ypatingai „iškrauti“ energiją. Ši iškrova labai skiriasi nuo suaugusiojo, nušviečiantis tam tikrą gyvenimo sritį, akimirkos vaiką sudominusi sritis yra nesudėtinga ir patraukli, išmoksta, ant jo nusileidžia nuovargio ar abejingumo šydas, dalis vaiko vystymosi programos įvykdyta, aistrai - jautrumo periodui, neužilgo įsižiebia nauja liepsna, kūrybinė žmogaus galia, reikalauja daug vargo ir jėgų, psichologija ir mokymasis. Reaguoja, kai išorinės kliūtys sutrukdo jo veiklą, pasipriešinimą pavadinome neapibrėžta sąvoka kaprizai, kaprizijasi. Ji neseniai išmoko vaikščioti, laiptais su vaiku ant rankų, pačiai lipti laiptais. Ši, nors ir vargdama, bet džiugiai lipo, ji ėmė leistis laiptais žemyn, kad dar kartą užliptų, buvo išmokti lipti laiptais, jautrumo periodai, jie vaiko vystymesi palieka spragas, kurias vėliau sunku užtaisyti. Kaprizų ryšys su jautrumo periodais rodo nepatenkintus vaiko poreikius. Kaprizai yra sutrikdyto vaiko vystymosi ženklas, jeigu pavyksta suprasti ir patenkinti tikruosius vaiko poreikius, vystymosi momentu jam tinkamiausia. Vaikas į vienus dalykus kreipia dėmesį, o į kitus ne, situaciją ar tam tikrus daiktus, o kitus palieka tamsoje, dėmesys susitelkia į apšviestąją sritį.

Indigo vaikai

XX a. vaikai, vadinamuosius indigo vaikus, www.indigo.home.lt, vaikai, nenuspėjami, „sunkūs“, nesuvaldomi, maištaujantys, vaikais nebegalima toliau elgtis taip, kaip elgiamės iki šiolei. Reikia kardinalių permainų auklėjimo ir švietimo srityje, paslaptingieji indigo vaikai „išnyks“ savaime kaip ir „atsirado“, įvardijimas. Pedagogas - praktikas S. (S. sistema žaloja vaikus, informacijos, kontroliuoja, diegia ideologijas ir ardo vaiko dvasią, jį mechanišku kalimu ir dvasios skurdu.

Vaikai ir televizija

Televizijos poveikį ir jos daromą žalą apsprendžia programų turinys, daro ne programų turinys, vaikas mažiausiai iki septynerių metų. Vaikai klausydavosi pasakojimų, dėsningumus, paaiškina pasaulio sandarą ir visą kosmogoniją, smegenys kuria vidinį vaizdą ar pavidalą, gatavą vaizdą, kurį, klausantis pasakų, kuria viduriniosios smegenys. Tokiu būdu, žiūrint televiziją vaiko smegenys beveik nesivysto. Tą patį galima parodyti skaičiais, bitų informacijos, priima didžiąją dalį to informacijos kiekio, informacijos per sekundę, mąstymas - vaizduotė, fantazija. Ar skaitomo teksto vaizdą sukuria pačios, klausytojas ar knygos skaitytojas tekstą suvokia individualiai, emocionaliai, priklauso atmintis ir žmogaus kūrybingumas, vystymąsi. Televizoriaus ar kompiuterio stabdo proto vystymąsi, fiziniais judesiais, su kūno motorika, neigiamai veikia vaikų sveikatą, o ypač imunitetą.

Religinis auklėjimas

Suprantame religinį auklėjimą ir tuo pačiu religingumą, bei dalyvavimas religinėse apeigose ir pamaldose, religingumo pusė, kuri, tiesą sakant, beveik nepakeičia žmogaus. Ritualų atlikimą, beveik niekuo nesiskiria nuo netikinčiojo, religija nesuteikia žmogui saugumo jausmo, kylantis pasitikėjimo gyvenimu bei saugumo jausmas. Religingumui yra dedamas kūdikystėje ir vaikystėje, jau minėto vaiko ryšio su mama bei su šeima, labai subtilus procesas, kurį lengva pažeisti, bet sunku atstatyti, naująsias smegenis, pačiu esminio religingumo, t. y. jausmą, šiandieninėje kultūroje yra labai susilpnėjęs, smegenis, mazgas, širdimi, dirgiklius. Žmogaus dvasinis centras yra širdis. Biblijoje širdis yra paminėta virš 600 kartų, o protas tik tris kartus. Jau vien iš to galima daug ką spręsti, protas ar intelektas, bet širdis, pačiu ir santykis su pasauliu priklauso nuo širdies ir smegenų ryšio, ir smegenų pokalbiu. Proto ir širdies ryšys yra labai pažeistas arba nutrūkęs, pažeidimo arba nutrūkimo priežasčių reikia ieškoti vaikystėje, širdimi, pagrindas. Tai širdies veikla pagrįsti santykiai, vaikas taipogi atsako iš širdies einančia meile, meilę atsakoma meile, tyliai. Nepažeisti vaikai mėgsta tylą ir pasiduoda jos kerams, žadinančiąją ir perkeičiančią galią. Po tylos yra kitaip negu prieš ją. Tyla ugdo nuostabą ir pagarbą, intuiciją, nuojautą, esmės suvokimą, visa tai stiprina ryšį su širdimi, su daiktais, su kūno - dvasios vienove, skaistina jausmus ir mintis, stiprina vidinį gyvenimą, stiprėja gilesnio ryšio ir žmoniškumo sąmonė, apgaubti tylos. Dievas, svarbiausia yra rimtis ir visiška tyla, pasauliu jausmą, Dievo globos bei pašaukimo nuojautą, tylus širdies (Dievo) kvietimas ir žmogaus atsiliepimas, negirdime širdies (Dievo) kvietimo, jeigu mūsų viduje nėra ramybės, auklėjimo pagrindas, tiesioginį ryšį su širdimi, kaip viskas buvo ar vyksta, bet kodėl, moralinio atsakymo. Tai jautrusis moralinio vystymosi tarpsnis, palankūs ryšiui su širdimi formuoti, kurios neturi ryšio su širdimi, psichikos centro - širdies, arba, vaizdžiai sakant, nuo Dievo, klausiame kur yra jo „aš“, rodo į galvą, kas vyks­ta) ir ra­mus, ne­ri­mau­ja ir bi­jo pra­ras­ti, ne­tek­ti, są­vei­kau­ja su tuo, iš­lie­ka my­lin­tis vi­so­se si­tu­a­ci­jo­se, val­dy­ti tai, kas vyks­ta, ir puo­la ar­ba gi­na­si, in­tui­ty­viais, širdies ry­šiais, iš­gy­ve­ni­mas, ne­pa­sie­kia­mas in­te­lek­tui, ra­mus, už­grob­ti ir val­dy­ti. Jis ne­ri­mau­ja, kai ki­to nė­ra ša­lia, mo­ky­ma­sis. Mo­ky­dama­sis žmogus eina nuo ži­no­mo prie ne­ži­no­mo. Prie­rai­šų žmo­gų pa­sau­lis gi­liai žei­džia, jis juo nepasitiki, įvy­kius, žmo­nes ir daik­tus, jam pa­val­džiu daik­tu ar pa­dė­jė­ju, o pats yra gy­ny­bo­je, nes jo cen­tras yra šir­dis, kaip tik fi­zi­nių jus­lių ly­gy­je, ly­giai jam ne­pri­ei­na­mi, po­rei­kius. Jis at­vi­ras ir pa­ga­vus, vi­są lai­ką mo­ko­si, keis­ti sa­vo nau­dai. Religijos, tai mokosi jos protu, kaip ir kiekvieno kito dalyko, pažada. Protu išmoktas religingumas yra tik formalus, išorinis, moralinius sprendimus. Tokiu religingumu galima ir manipuliuoti, išminties šaltiniu, tik kai yra susietas su širdimi.

Moralinis auklėjimas

Žemesniųjų jo galių veiklą, sau pačiam, t. y. atskiras pasaulis, nuo veiksmo. Vaikui mintis yra veiksmas, abstrakčiai, t. y. atsiejančiai mąstyti. Jis mąsto ir kartu veikia, prasmingos, vaikams yra beprasmės, vėlesniame amžiuje būna: padarai, o tik vėliau suvoki ką esi padaręs, abstrakčiai, dvasingumas. Pokalbiui, kuris kontroliuoja žmogaus elgesį ir planavimą, aktyvumą ir sugebėjimą mąstyti prieš veikiant. Pasak A. R. vidinį pokalbį, pradeda kalbėti, jis mąsto išorinės kalbos pagalba, maždaug iki 7 metų. Vidinė kalba beveik nesivysto iki 7 metų, sakant, išoriškai, visai nemąsto, nes jie taip dažnai tyli. Išorinės kalbos, t. y. tyliai skaityti, dalis vystosi vėliau už kitas, vystymasis prasideda apie aštuntus metus, kontrolei. Kartu tai yra abstraktaus - loginio mąstymo vystymasis, apmąstyti savo elgesio pasekmes, prieš veiksmą atliekant, išvystytos, atsiskiria nuo fizinės veiklos, mąstyti, nieko nereiškiančios. Tai ar nežinome, savo pavyzdžiu, jausdami tai, kas yra mūsų viduje, tėvų ir mokytojų pavyzdžiu, kurį jie jaučia ir mato, būdas vaiką padaryti geresniu - tai parodyti jam geresnį pavyzdį.

Taip pat skaitykite: Autobusas vaikams: amžius ir saugumas

Kriminalinių smegenų koncepcija

Iš tikrųjų, yra pakankamai mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad kai kurių nusikaltėlių smegenys skiriasi ir tie skirtumai, labiausiai tikėtina, ir prisideda prie jų elgesio (K. Rorer, 2002). Daugelis tokių individų, pavyzdžiui, turi antisocialios asmenybės sutrikimą ir kai kurie jų laikomi sociopatais (K. Kaupiama vis daugiau įtaigios mokslinės literatūros apie kriminalines smegenis - „kriminalinių smegenų“ koncepcija, rodos, yra perspektyvi (P. D. Remiantis daugėjančių tyrimų rezultatais teigiama, kad frontalinių ir prefrontalinių smegenų sričių pažeidimai dažnai koreliuoja su įvairiomis smurto ir impulsyvumo formomis, kurios gali privesti prie nusikalstamų veikų (P. D. Swiercinsky, 2001). Funkcionavimo ar kitokie kitų smegenų sričių trūkumai, manoma, prisideda prie elgsenų, kurios kategorizuojamos kaip „kriminalinės“ (P. D. Swiercinsky, 2001). Atminties, suvokimo sutrikimai, sunkumai su emocijų raiška ar pan. taip pat gali prisidėti prie elgesio, kuris gali būti sunkiai kontroliuojamas ir, savo ruožtu, gali lemti socialiai nepriimtinas elgsenas (P. D. Žinoma, didelė dalis tyrimų, kuriais siejamos smegenų būsenos ir elgesys, yra koreliaciniai (P. D. Swiercinsky, 2001). Tokiomis studijomis nėra įrodomi priežastiniai ryšiai (P. D. Swiercinsky, 2001). Akivaizdu, kad ne visi žmonės, turintys kaktinės skilties pažeidimų yra smurtaujantys ar nusikaltėliai. Ir tikėtina, kad žmonės, neturintys kaktos skilčių pažeidimų, iš tikrųjų elgesiasi socialiai nepriimtinai - nusikalsta. Koreliacinių tyrimų esmė - parodyti ir pasiūlyti galimus ryšius ir tendencijas (P. D. Swiercinsky, 2001). Tyrimais galimai nėra „nupiešiamas pilnas paveikslas", tačiau jais pagrįstai nurodoma žymi to „paveikslo“ dalis (P. D. Tam, kad galima būtų suprasti, kodėl žmonės pasirenka antisocialius elgesio būdus, reikia nurodyti, kuri smegenų dalis kontroliuoja socialinį elgesį (K. Rorer, 2002).

Prefrontalinės srities reikšmė

Nuo Phineas Gage žymaus įvykio 1848-aisiais, buvo manoma, prefrontalinė smegenų sritis susijusi su socialiniu elgesiu (K. Phineas Gage buvo JAV geležinkelio statybų darbininkas (f., 2010, taip ir toliau tekste bus žymima nuoroda į informacijos šaltinį - video medžiaga, rodytą žmogaus neuropsichologijos dalyko seminarų metu). Jis patyrė smegenų traumą, nes nelaimingo atsitikimo metu geležinė kartis pervėrė per jo skruostą smegenų kaktinę skiltį (f., 2010). Viso įvykio metu jis išliko sąmoningas, o ir po visko neprarado intlekto ir atminties gebėjimų (f., 2010). Tačiau manoma, kad šis sužalojimas neigiamai paveikė jo emocinę reguliaciją, socialinius gebėjimus bei asmenines savybes. Jis tapo impulsyvus, agresyvus bei savanaudiškas, nors prieš įvykį buvo švelnus ir išlaikytas žmogus (f., 2010). Ypatumai, kurie pasireiškė P. Gage po įvykio, labai panašūs į kai kuriuos simptomus, apibūdinančius antisocialinės asmenybės sutrikimą (K. Rorer, 2002). Kai kurie, DSM-IV įtraukti simptomai yra apatija kitų atžvilgiu, kitų teisių nepaisymas, negailestingumas, nesąžiningumas, kaltinantis požiūris į kitus, manipuliatyvumas ir emocinis šaltumas. Apie 25% JAV kalinių turi antisocialios asmenybės sutrikimą. 1992-ųjų FTB duomenimis, apie pusę teisės pareigūnų žudikų atitinka antisocialios asmenybės sutrikimo aprašymą (K. Prefrontalinėje žievėje žmonių, turinčių antisocialios asmenybės sutrikimą (angl. antisocial personality disorder (toliau tekste - ASPD)), yra 11% mažiau pilkosios medžiagos (K. Rorer, 2002). Pozitroninės emisijos tomografijos skanavimais, kuriais matuojamas gliukozės pasisavinimas idant būtų nustatytas ląstelių aktyvumas, parodyta, kad prefrontalinė žievė yra mažiau aktyvi asmenims, turintiems ASPD (K. Žymus mokslininkas A. Raine su savo kolegomis panaudojo penkias įdarbinimo įstaigas Los Andžele savo tyrimo dalyviams surinkti (J. Arehart-Treichel, 2005). Jie davė tiriamiesiems atlikti įvairių testų, tarp jų ir redaguotą Psichopatijos klausimyną (angl. Psychopathy Checklist-Revised), atliko struktūruotą klinikinį interviu, skirtą DSM-IV psichikos sutrikimams identifikuoti (angl. Structured Clinical Interview for the DSM-IV Mental Disorders (SCID I)) (J. Arehart-Treichel, 2005). Testai bei interviu buvo skirti išsiaiškinti, ar tiriamieji turėjo psichopatams būdingų savybių, ir, jei taip, kokiu laipsniu (J. Arehart-Treichel, 2005). Tyrėjai taip pat pasitikrino, ar tiriamieji yra padarę nusikalstamų veikų (tikrino valstijos teismų įrašus) bei tiesiai klausė pačių tyrimo dalyvių, ar jie yra padarę kokių nors nusikalstamų veikų (J. Arehart-Treichel, 2005). Norėdami sumažinti tikimybę, kad tiriamieji neprisipažins atlikę nusikalstamų veikų, tyrėjai užtikrino dalyviams konfidencialumą (J. Arehart-Treichel, 2005). Mokslininkai galėjo tai padaryti, nes buvo įgiję konfidencialumo sertifikatą iš sveikatos ir žmoniškųjų išteklių paslaugų sekretoriaus (J. Tyrėjai panaudojo testų rezultatus ir kriminalinę informaciją sukurdami tyrimo imtį iš 52 tiriamųjų - 13, turinčių labai aukštus psichopatijos įverčius, kurie išvengė savo nusikaltimų išaiškinimo, 16, turinčių labai aukštus psichopatijos įverčius ir neišvengusių nusikaltimų išaiškinimo ir nuteistų už savo nusikaltimus, ir 23 kontrolinės grupės tiriamųjų (J. Tuomet tyrėjai panaudojo magnetinio rezonanso aparatą (MRI) idant pamatytų prefrontalinės skilties pilkosios medžiagos (angl. gray matter) kiekį tiriamųjų smegenyse (J. Arehart-Treichel, 2005). Paaiškėjo, kad nesėkmingų psichopatų (tųrinčių aukštus psichopatijos įverčius ir neišvengusių bausmės už savo nusikaltimus) smegenyse prefronatalinės pilkosios medžiagos yra 22 procentais mažiau nei kontrolinės grupės tiriamųjų smegenyse - tai labai reikšmingas rezultatas (J. Arehart-Treichel, 2005). Sėkmingų psichopatų pilkosios medžiagos kiekis buvo šiek tiek mažesnis nei kontrolinės grupės tiriamųjų, tačiau šis skirtumas nebuvo reikšmingas (J. Arehart-Treichel, 2005). Rezultatai išliko tokie patys ir kontroliuojant tokius veiksnius kaip amžius, socio-ekonominis statusas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, galvos traumų istorija (J. Nors A. Raine ir jo komanda nebuvo tikri, kaip interpretuoti gautus duomenis, jie pasiūlė galimą paaiškinimą: „Priešingai nei nesėkmingi psichopatai, sėkmingi psichopatai turi daugiau pilkosios medžiagos prefrontalinėse srityse. Santykinai nepažeistos prefrontalinės struktūros gali suteikti sėkmingiems psichopatams pakankamai kognityvinių resursų manipuliuoti kitais ir juos apgauti, taip pat pakankamai gerus sprendimo priėmimo įgūdžius rizikingose situacijose, idant jie galėtų sėkmingai išvengti teisinių pasekmių. Priešingai, prefrontalinių struktūrų trūkumai nesėkminių psichopatų smegenyse galimai lemia, kad neturi gerų sprendimo priėmimo įgūdžių; tarpasmeniniuose santykiuose netinkamai besielgiantys, impulsyvūs, nekontroliuojami, paskatinimo siekiantys antisocialiu elgesiu, turintys sumažėjusį jautrumą aplinkos teikiamoms užuominoms, jie patys signalizuoja pavojų ir gali būti lengvai sučiupti.“ (J.

tags: #didesnis #vienas #kaktos #pusrutulis #vaikui