Prasidėjus šaltajam sezonui, daugelis tėvų susiduria su vaikų karščiavimo problema. Šiame straipsnyje aptariama, kokia kūno temperatūra yra normali, kada ji tampa pavojinga, kokios yra karščiavimo priežastys ir kaip tėvai gali padėti savo vaikui.
Įžanga
Karščiavimas yra dažna vaikų liga, kuri tėvams kelia daug nerimo. Tačiau svarbu suprasti, kad karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, padedanti kovoti su ligos sukėlėjais. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja pulmonologė Violeta Radžiūnienė teigia, kad dažnai tėvai pernelyg išgąstingai sureaguoja į atžalą staiga užklupusį karščiavimą, tačiau būtent karščiavimas atspindi, ar organizmas kovoja su liga ir kada vaikas ima sveikti.
Normali kūno temperatūra vaikams
Normali vaiko kūno temperatūra, matuojant ją pažastyje, yra iki 37 laipsnių. Kūdikiams temperatūra dažniausiai matuojama tiesiojoje žarnoje ir normalu, jei termometras rodo iki 38 laipsnių. Burnoje normali temperatūra siekia iki 37,4 laipsnių. Tačiau jeigu vaikas bus neseniai pabėgiojęs, pavalgęs ar atsigėręs karšto gėrimo, kūno temperatūra gali pakilti viena ar dviem dešimtosiomis laipsnio dalimis. Tai nereikš, kad vaikas karščiuoja. Kūdikiams prie tokių sąlygų normali temperatūra gali susvyruoti net vieno laipsnio ribose. Priklauso nuo to, ką jis valgo, kiek verkia, kaip ir kada matuoja temperatūrą ir pan. Nereikėtų labai išsigąsti, jeigu termometras rodys 37-38 laipsnius. Svarbu atminti, kad ankstyvą rytą būna pati žemiausia temperatūra, o apie pietus, po pietų, pavakaryje ji - pati aukščiausia. Taigi, 37,1 arba 37,2 nėra pakilusi temperatūra. Kūdikis iki 3 mėnesių karščiuos, jeigu temperatūra tiesiojoje žarnoje bus 38 laipsnių. Iki trejų metų amžiaus, - jeigu daugiau kaip 38,1 laipsnio. Ir nuo trejų metų vaikas karščiuoja, kai jo kūno temperatūra didesnė kaip 38,4 laipsnio.
Kada sunerimti dėl pakilusios temperatūros?
Reakcija į karščiavimą gali būti labai individuali. Vienas vaikas gali reaguoti ramiau, kitas bus neramus, pradės nevalgyti, trečias bus mieguistas, ketvirto veidukas paraus, kito kojytės, rankytės gali atvėsti, o kūnelis bus labai karštas.
Pavojinga temperatūra ir priemonės jai mažinti
Jeigu temperatūra žemesnė nei 38,5 laipsnio, tuomet jos „numušinėti“ tikrai nereikia. Kartais net viršijus 38,5 laipsnio ir jeigu vaikas jaučiasi pakankamai gerai, taip pat neverta to daryti. Tėvai, kurie net menkiausią temperatūrą malšina, vaikams daro meškos paslaugą, juk bakterijos, virusai žūsta esant 37 laipsniams ir aukštesnėje temperatūroje. Priešingu atveju, nepaliekama organizmui šansų kovoti su ligos sukėlėjais, tada vaikas gali ilgiau ar sunkiau sirgti. Smegenys pažeidžiamos esant aukštesnei nei 41,7 laipsnio temperatūrai. Nereikia visada stengtis, kad sergančio vaiko temperatūra būtų normali, nes galime pridaryti daugiau žalos.
Taip pat skaitykite: Prisiminimų gaivinimas
Dažniausios pakilusios temperatūros priežastys
Pačios dažniausios priežastys yra virusinės infekcijos. Tarp vaikų dažnesni nosies, gerklės, ausų uždegimai negu kvėpavimo ar plaučių. Visuomet sunkiau pastebėti ausyčių uždegimą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas valgo kaip visada. Jeigu vaikui prasidėjo ausų uždegimas, jis paprasčiausiai nenorės valgyti, gerti, nes tą darant įsitempia aplinkiniai raumenys, ausų būgneliai ir tada kamuoja stiprus skausmas. Paprastai kūdikis to parodyti dar nemoka, todėl jį maitinant ar duodant čiulptuką, jis tuoj pat viską išspjauna, nes nurijimo procesas labai skausmingas. Mamos pastebės vaiko karščiavimą, o prie prisilietus ar pačiupinėjus ausytę ar šalia jos, tos vietos bus skausmingos. Esant ausų uždegimams, kūdikiai būna neramūs ir prisilietus prie galvytės. Visa kita gali pastebėti tik gydytojas, todėl svarbu į jį kreiptis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kiekvienu atveju sprendžiame konkrečiai. Iki šešių mėnesių amžiaus karščiuojančius kūdikius visuomet guldome į ligoninę, nes reikia tiksliai išsiaiškinti karščiavimo priežastis. Jų ligos tokiame amžiuje formuojasi labai greitai. Vyresnius vaikus apžiūrime, atliekame tyrimus ir jeigu nėra komplikacijų, paleidžiame gydytis namuose. Jeigu karščiuoja kūdikis, kurio amžius yra iki mėnesio, būtina į medikus kreiptis nedelsiant. Iki šešerių mėnesių tėveliams negalima kūdikių gydyti patiems. Vyresniems vaikams tėvai suteikti pagalbą gali jau ir patys, priklauso nuo to, kaip vaikas jaučiasi.
Dažniausiai karščiuojantis pacientas gali gydytis ir namuose, tačiau tėvams derėtų prisiminti tam tikrus atvejus, kai dėl vaikų karščiavimo svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
- kai jaunesnio nei 3 mėn. kūdikio rektalinė (išmatuota tiesiojoje žarnoje) temperatūra yra 38 laipsniai C arba aukštesnė;
- 3 mėn.-3 m. amžiaus vaiko rektalinė temperatūra yra 38 laipsniai C ir nekrenta ilgiau nei 3 dienas arba mažametis atrodo sergantis - atsisako gerti, yra labai irzlus ar temperatūra pakyla virš 38,9 laipsnių C;
- bet kokio amžiaus vaiko temperatūra pažastyje yra 39,4 laipsniai C arba aukštesnė;
- pasikartoja temperatūros pakilimai, nors ir trunkantys keletą valandų bei nesant kitų simptomų ir tokia būklė tęsiasi 7 d. ar ilgiau;
- karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui pasireiškė traukuliai;
- karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui ant odos atsirado naujų bėrimų;
- karščiuojantis vaikas serga lėtinėmis plaučių, širdies, kraujo ar kitomis ligomis;
- temperatūra nekrinta nuo ją mažinančių vaistų;
- kai tėvams kyla klausimų, kaip gydyti sergantį vaiką, arba vaiko būklė kelia nerimą.
Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu geriančiam vaistus vaikui kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, kai atsiranda traukulių. Nors ir temperatūra nedidelė, bet vaikas yra vangus arba atvirkščiai - irzlus, sunkiai kvėpuoja, švokščia, taip pat būtinas gydytojas. Ir tada, kai karščiuojantis vaikas vemia, viduriuoja, skundžiasi pilvuko skausmu, ar atsirado bėrimų.
Tyrimai karščiavimo priežasčiai nustatyti
Ne visada reikia papildomų tyrimų karščiavimo priežasčiai nustatyti. Priklauso nuo to, kiek laiko vaikas karščiuoja, kokie yra aiškiai matomi simptomai. Yra ir tokių ligų (pvz., šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimai), kurias nustatyti galima tik tyrimų pagalba. Tačiau ne visada ir ne visi tyrimai gali pasakyti tikslias karščiavimo priežastis, kai kurios ligos „išlenda“ vėliau, ne tą pačią dieną prasidėjus karščiavimui.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti devynerių metų vaiką
Gydymas antibiotikais
Ne, jeigu tai virusinė infekcija, jokių antibiotikų nereikia. Kai diagnozuojama aiški bakterinė infekcija, tada antibiotikų reikia. Prasidėjus virusinei, ši gali komplikuotis ir prisidėti bakterinė infekcija. Paprastai laukiame apie tris keturias dienas, stebime ir tik tada gydytojas skiria antibiotikų. Tačiau nuo pat pirmos dienos, savavališkai, specialistui neskyrus, negalima patiems tėvams vaikui duoti antibiotikų.
Vaiko savijautos įvertinimas
Jeigu vaikas jaučiasi pakankamai komfortiškai, vadinasi jam viskas gerai. Tačiau pastebėjus pakitusį, vaikui nebūdingą elgesį, kad sunku ar neįmanoma jo pažadinti, mažylis atsisako valgyti, atsirado kokių nors bėrimų ant odos ar pakilo itin aukšta temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tai - sunkios ligos pradžios ženklas.
Karščiavimą mažinančios priemonės
Galima dėti kompresiukus ant odos, pavyzdžiui kambario temperatūros vandeniu sudrėkintą rankšluostį ant kaktos. Svarbu duoti daug skysčių. Galima gerti temperatūrą „mušančias“ žolelių arbatas, tačiau jos efektyvios esant žemesnei temperatūrai ir vaistų, kai jų reikia, pakeisti negali.
Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį.
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Jei karščiuojantis vaikas prastai jaučiasi, mieguistas, skundžiasi galvos ar raumenų skausmais, prireikia mažinti ir žemesnę temperatūrą. Ligoniukas turi gerti daug vandens: temperatūra krenta prakaituojant, o tam reikia užtektinai skysčių. Vaikui galite duoti ir arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, čiobrelių. Nedera skatinti prakaitavimo per šiltai užklojus mažylį - temperatūra dar labiau pakils, nes tai trukdys šilumai išsiskirti per odą. Šiltai aprenkite ar apklokite vaiką tik krečiant šalčiui. Ligoniuką renkite laisvais, prakaitą sugeriančiais drabužiais, dažnai juos keiskite. Karščiuojant iš organizmo išsiskiria nuodingos medžiagos, todėl naudinga ligoniuką maudyti, tik ilgai jo nemirkykite, o švarų mažylį greitai nušluostykite.
Jeigu temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvus, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti.
Pagrindinės tėvų klaidos
Negalima naudoti alkoholiniais skysčiais suvilgytų kompresų. Taip pat dažnai tėveliai neapskaičiuoja vaistų dozės vaikui. Vaistai vaikams skaičiuojami kilogramui kūno svorio. Mažieji auga labai greitai, todėl ir vaistų dozės jiems turi būti atitinkamai didinamos. Dozavimas yra nurodytas ant kiekvienos vaistų pakuotės. Prieš keletą metų buvo populiaru duoti vaikui dviejų rūšių vaistus vienu metu - po pusę paracetamolio ir pusę ibuprofeno tabletės. Taip daryti nerekomenduojama. Geriau jau vienu metu duoti vienos rūšies vaistą, o jeigu vėliau vis dar reikės mažinti temperatūrą, tada duoti kitos rūšies medikamentą.
Namų vaistinėlėje esantys suaugusiųjų vaistai nuo temperatūros susirgusiam mažyliui netinka. Mažam vaikui negalima duoti aspirino ir analgino, nes jie gali sukelti Reye sindromą, kuris pažeidžia smegenis ir kepenis. Namų vaistinėlėje būtinai reikia turėti vaikiškų vaistų nuo karščiavimo, kurie kartu mažina ir uždegimą, ir skausmą, pagerina savijautą.
Vaistų pasirinkimas
Svarbiausia žinoti vieną taisyklę, jei karščiavimą slopiname ibuprofenu - jis skiriamas kūdikiams nuo trijų mėnesių ir sveriantiems ne mažiau nei penki kilogramai. Jį vartojant svarbu gerti ir kuo daugiau skysčių. Žinoma, geriausia prieš vartojant bet kokius medikamentus, pasitarti su gydytoju.
Svarbu prisiminti, kad kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti aspirino dėl Rėjaus sindromo rizikos. Įprastai naujagimiams ir mažiems kūdikiams yra naudojamos žvakutės. Vyresniems kūdikiams (nuo 3 mėn.) ir vaikams galima duoti sirupo. Pavyzdžiui, jeigu vaikas kategoriškai atsisako gerti sirupą, jį išspjauna arba iškart išvemia, verčiau naudoti žvakutę. Žvakutės gali būti priimtinesnis pasirinkimas ir jei temperatūra pakilo naktį, tačiau mažylis miega ir jį sunku pažadinti, kad pavyktų sugirdyti sirupą.
Jeigu temperatūra vaikui pakilo nepraėjus 6 val. po vaistų davimo, galima duoti kitos rūšies vaistų. Pavyzdžiui, jeigu vaikui davėte ibuprofeno ir temperatūra po 4 val. vėl pakilo iki 38,5°C ar daugiau, duokite vaikui paracetamolio.
Vaistų veikimas ir dozavimas
Tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis ima veikti praėjus ~ 30 min. po vaisto davimo (tačiau praktiškai tai gali užtrukti ir kiek ilgiau). Normalu, kad per tas pirmąsias 30 min. temperatūra nekrenta. Normalu, jeigu temperatūra sumažėja praėjus 1 - 1,5 val. Normalu ir tai, kad labai ūmių, sunkių ligų atveju, esant stipriam karščiavimui temperatūra „nenusimuša“ iki normalios, t.y. iki 36,6°C.
Jeigu temperatūra po vaistų suvartojimo praėjus 1 - 1,5 val. nekrenta, reikia įvertinti:
- Ar vaikui duota pakankama vaistų dozė?
- Ar vaistai buvo pasisavinti?
- Ar vaikas nėra dehidratavęs?
Esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja su pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt. Jeigu žvakutę nuo temperatūros gavęs kūdikis pasituštino per 15 min., greičiausiai vaistai nebuvo pasisavinti ir reikėtų duoti kitą dozę. Jeigu kūdikis pasituštino praėjus daugiau nei 15 min., vaistai greičiausiai buvo pasisavinti. Jeigu vaikas apsivėmė per 15 min. po vaistų davimo, reikėtų duoti kitą vaistų dozę.
Karščiavimo tipai: "Gerasis" ir "Blogasis"
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Karščiavimas be kitų simptomų
Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė. Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas.
tags: #devyniu #vaikui #temperatura