Lietuvos radijas, pradėjęs transliuoti iš Kauno 1926 m. birželio 12 d., tapo reikšmingu įvykiu Nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Ši data žymi ne tik radijo, bet ir visos LRT gimtadienį. Dokumentinių radijo laidų ciklas „Devyni radijo dešimtmečiai“ kviečia į kelionę laiku, apžvelgiant Lietuvos radijo istoriją nuo pirmųjų radiofono transliacijų Kaune, sparčiai augančio klausytojų rato, karo išbandymų, sovietinės cenzūros iki atgimstančio Lietuvos radijo, Baltijos kelio dalyvio ir šių dienų LRT radijo, kuris yra populiariausia radijo stotis Lietuvoje. Vienas pirmųjų žingsnių buvo įsteigti vaikų valandėlę.
Radijo pradžia ir visuomenės reakcija
XX a. pradžioje, atsiradus radijui, ne visi vienodai reagavo į šį „stebuklą“. Kai kurie žmonės net prisibijojo radijo, nes nesuprato, kaip jis veikia. Istorijos tyrinėtojas Sigitas Žilionis pasakoja, kad kaime žmonės susirinkdavo pasiklausyti radijo, bet grįžę namo bijodavo garsiai kalbėti, manydami, kad tas, kuris turi radiją, girdi viską, ką jie kalba. Radijas net buvo kaltinamas dėl lietaus ir sausros. Pavyzdžiui, 1927 m. „Lietuvos žinios“ rašė, kad radijas kaltas dėl smarkaus lietaus Nausodės kaime.
Muzika ir kultūra radijo eteryje
Prie lietuviškos radiofonijos muzikos garsyno ištakų stovėjo Juozas Naujalis, Mikas Petrauskas, Kipras Petrauskas, Juozas Gruodis, Jeronimas Kačinskas, Stasys Šimkus, kurio dainos „Lietuviais esame mes gimę“ motyvas skambėjo kaip pagrindinis Lietuvos radijo iš Kauno kasvalandinis šaukinys. Stebino ir ikikarinio Lietuvos radiofono muzikinė programa: operų transliacijos, simfoninės programos, solistų rečitaliai. Prie turiningo Kauno eterio jungėsi ir Klaipėdos radiofonas su originalia programa. Lietuviškos radiofonijos aušroje ir vėlesniais laikais, formuojant eterio muzikinę programą, buvo laikomasi kolektyvinio sprendimo principų, pasitelkiant ir klausytojų nuomonę.
Eteryje buvo siekiama ne tik pažintinio, šviečiamojo, bet ir demokratinio skambėjimo, įsimenančių melodijų, pagavios harmonijos ir ritmo. Kaip tik nacių okupacijos metais buvo parengtos dvi lietuviškos premjeros Operos teatre. Jos teigimu, vertėtų prisiminti, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje nacių okupacijos laikotarpiu veikalai muzikiniame teatre buvo atliekami lietuvių kalba, o Rygoje - vokiškai. Taip pat svarbu prisiminti, ką „vokietmečio“ kontekste reiškia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardas ir kūryba.
Muzikologė Vytautė Markeliūnienė sakė, kad radiofonas buvo toji sklaidos priemonė, kuri atliepė kultūros gyvenimo tvinksnius. „Daugybė mūsų muzikų, dainininkų, instrumentininkų, orkestrų dalyvių, choristų tuo metu gyveno paskutinius metus Lietuvoje. 1944 m. vasarą vyko lūžis, padalijęs mūsų piliečius, valstybę ir kultūros gyvenimą į dvi dalis. Vieni kūrė laisvame pasaulyje, bet, deja, toli nuo tėvynės. Kiti liko čia ir kūrė diktatūros, nelaisvės sąlygomis“, - priminė ji.
Taip pat skaitykite: Kaip naudoti radijo stoteles vaikams?
Radijo teatras: nuo gyvų pasirodymų iki šių dienų
Lietuvoje radijo teatras atsirado tuo metu, kai šis žanras tapo populiaria pramoga Vakarų Europoje. 1926 m. gruodžio pradžioje Radiofonas iš Valstybės teatro transliavo Charles`io Gounod „Romeo ir Džuljetą“. Kai kurie klausytojai piktinosi, kam eteris užimamas tokias „niekais“. 1927 m. kovo mėnesį (pirmąkart radijo studijoje) suvaidintas spektaklis „Beauštanti aušrelė“. Dabar kontroversiškai vertinamo rašytojo Liudo Giros simbolinę pjesę režisavo Vladas Braziulevičius, o vaidino Karių teatro trupė. Deja, išgirsti šio spektaklio, kaip ir vėlesnių, neturime galimybių, nes ne vieną dešimtmetį radijo teatro spektakliai būdavo vaidinami tik gyvai.
Kaip rašė radijo istorikas Stasys Štikelis, po pavykusios premjeros Radiofono žmonės bandė sukurti specialią radijuje vaidinsiančių aktorių trupę. Prie šios minties tarpukariu sugrįžtama ne kartą, tačiau nesėkmingai. Radijo teatras patiko ne visiems. Pavyzdžiui, 1928 m. „Ūkininkai neišgirsta juos dominančių žinių, patarimų, o operos ir baletai įkyrėję. Miestelėnai taip pat nepatenkinti programa, nors jų nedomina žemės ūkio reikalai. Įdomiausia, kaip kūrybiškai į šį tekstą sureaguoja Radiofonas - vaidinimu, kurio veiksmas vyksta radijo nemėgstančio žmogaus bute. Pjeses radijo teatrui kūrė pirmasis Radiofono balsas Petras Babickas, taip pat Vytautas Bičiūnas, Kazys Inčiūra, Antanas Gustaitis, buvo statomi Balio Sruogos, Vydūno, Oskaro Milašiaus kūriniai. Rašė ir pats savo pjeses režisavo Borisas Dauguvietis. Jo pavardė labai svarbi radijo teatro istorijoje, nes būtent B. Dauguviečio duslus balsas - seniausias išlikęs radijo teatro įrašas.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje į radijo teatrą atėjęs kaip aktorius, vėliau ilgus metus radijo teatro režisieriumi dirbęs Vytautas Grakauskas prisimena, kad nemažai tekdavo repetuoti masines scenas. Tuomet Lietuvos radijas buvo įsikūręs dabartiniame Gedimino prospekte, kur dabar veikia Mažasis teatras. „Sovietmečiu visą radijo eterį, įskaitant radijo teatrą, smarkiai palietė cenzūra. Vietoj pačių geriausių pasaulio klasikos kūrinių radijo teatro kūrėjai nemažai dėmesio turėjo skirti ideologiniams, bet menine prasme menkaverčiams tekstams“, - pasakoja V. Anot ilgametės radijo teatro redaktorės Jonės Babiliūtės, radijo vaidinimai daugiausia būdavo statomi pagal rusų literatūrą, o pagal užsienio literatūrą kasmet būdavo pastatomi vos keli spektakliai.
Keičiantis politinėms aplinkybėms, būdavo „pravalomi“ ir radijo fondai, todėl dabar turime tik dalį įvairių laikotarpių radijo įrašų. Nors ir ideologizuotas, radijo teatras tais laikais buvo labai populiarus. Anot radijo teatre dirbusių žmonių, šis darbas nėra paprastas. Radijo spektakliuose nelieka gestų, vaizdų, judesių - tik aktoriaus balsas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė sako, kad nėra paprasta išgauti kai kuriuos garsus, reikalingus vaidinimo idėjai atskleisti. Garso režisierė Sonata Jadevičienė teigia, kad radijo spektakliuose naudojami įvairūs garso efektai.
Režisierė teigia, kad radijas gyvuoja, ir visi radijo teatro žanrai turi galimybę vystytis. G. Beinoriūtė pabrėžia garso svarbą mūsų gyvenime ir teigia, kad galimybė radijo teatrui vystytis yra, tikrai atsiras ir serialai.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Radijo programos vaikams: švietimas ir pramogos
Prieš 90 metų vienas pirmųjų Lietuvos radijo žingsnių buvo įsteigti vaikų valandėlę. Transliuotos ir P. Babicko teatralizuotos „Vaikų valandėlės“ laidos, jų metu buvo sekamos ar vaidinamos senovinės lietuvių liaudies pasakos, legendos ir padavimai, skaitomos, deklamuojamos rašytojų kūrinių ištraukos. 1928 m. vasarį pradėta transliuoti „Jaunimo valanda“, kurią globojo tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Tarpukario Lietuvoje kiekvienas atpažindavo laidos „Vaikų valandėlė“ rengėjo, diktoriaus P. Babicko, dar vadinto Radijo Dėde, balsą.
Kaip savo knygoje „Eterio šviesa“ rašo radijo žurnalistas Stasys Štikelis, klausimo, kas turi dominuoti Lietuvos radijo programoje - kultūra ar politika, pirmiesiems programų kūrėjams net nekilo. Visi žinojo, kad šis technikos stebuklas turi tapti priemone visapusiškai šviesti ir ugdyti visuomenę.
Aktorė ir režisierė Lilija Žadeikytė sako, kad laidų vaikams kūrimas buvo didelis emocijų vandenynas. Žurnalistė Rita Baltušytė tvirtina, kad jaunimo redakcijoje dirbant buvo mažiau propagandos ir daugiau radijo žurnalistikos su „žmogišku veidu“.
Archyvų lobiai: išsaugoti garsai iš praeities
Lietuviško radiofono garsyno išsaugota tik labai nedidelė dalis. Turime daugiau nei 80 į plokšteles įrašytų Lietuvos kultūros ir meno žmonių pasisakymų įvairiomis kūrybos ar Lietuvos aktualijų temomis, šie pasisakymai mums prabyla po ilgo dramatiško laiko.
1944 m. vasarą, kai vokiečių okupantai ruošėsi atsitraukti, tvyrojo nuojauta, kad į iškankintą kraštą tuoj tuoj įžengs sovietai. Lietuvai jie jau buvo pažįstami iš 1940-1941 m., tad dalis visuomenės ėmė trauktis į Vakarus su viltimi grįžti. Tarp besitraukiančių buvo ir Balys Gražulis, iki paskutinės dienos nepalikęs Kauno radiofono. Nujausdamas, kad artėjantys laikai bus tamsūs, prieš pasitraukdamas į Vakarus, kartu su rankraščiais jis ryžosi užkasti ir 80 Kauno radiofono plokštelių, kurios žemėje išgulėjo beveik 50 metų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
tags: #devyni #radijo #desimtmeciai #vaiku