Vaikų sveikata - tai nuolatinis tėvų ir medikų rūpestis, apimantis platų spektrą ligų - nuo retų genetinių susirgimų iki dažnai pasitaikančių infekcijų ir civilizacijos ligų, tokių kaip nutukimas. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias vaikų ligas, jų priežastis, diagnostikos ir gydymo būdus, taip pat prevencines priemones, kurios gali padėti užtikrinti sveiką vaikų augimą ir vystymąsi.
Retos genetinės ligos: diagnostikos svarba ir šeimos palaikymas
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė dr. Birutė Tumienė pabrėžia, kad net ir nesant galimybės išgydyti retą ligą, tiksli diagnozė yra itin svarbi. Žinojimas leidžia užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, sudaryti tinkamą paciento stebėsenos ir gydymo planą, sušvelninti ligos eigą ir išvengti netinkamo gydymo ar invazinių diagnostinių procedūrų.
„Svarbiausia genetiko darbo dalis - diagnozės paieškos“, - teigia dr. B. Tumienė. Anksčiau, kai genetinių ligų gydymo galimybės buvo ribotos, diagnozės reikšmė buvo nuvertinama, tačiau dabar, tobulėjant technologijoms ir moksliniams tyrimams, vis daugiau retų ligų galima veiksmingai gydyti. Tiksli diagnozė leidžia skirti specifinį gydymą, kuris gali iš esmės pakeisti paciento sveikatos prognozę ir gyvenimo kokybę.
Žinojimas taip pat svarbus genetiko konsultacijai šeimai, leidžia numatyti ligos pasikartojimo tikimybes ir atlikti diagnostiką nėštumo metu. Tiksli diagnozė sudaro prielaidas įtraukti pacientus į mokslinius ir klinikinius tyrimus, kurių metu gali būti sukuriami veiksmingi gydymo ir prevencijos metodai. Paaiškinus šeimai ligos kilmę ir jos vystymosi eigą, dažnai palengvėja ilgus metus slėgusi psichologinė našta, šeima gali tiksliau planuoti finansus, edukacinius ir asmeninio gyvenimo aspektus.
Dr. B. Tumienė retų genetinių ligų diagnostikos procesą prilygina detektyvinės istorijos narpliojimui, tačiau pabrėžia, kad nauda yra didelė, todėl būtina stengtis padėti pacientams užbaigti šią ligos diagnostikos odisėją.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Pacientų istorijos
Mama Greta, kurios dukrytei diagnozuota iš tėčio paveldėta reta genetinė liga, pasakoja, jog kelias iki diagnozės užtruko pusantrų metų ir buvo labai sunkus. „Buvo metas, kai į priėmimo-skubios pagalbos skyrių važinėdavome kasdien, kad ne tik mes, bet ir gydytojai įsitikintų, jog kažkas išties yra negerai. Vaikui buvo neteisingai nustatyta liga, dėl klaidingos diagnozės atsirado kitų ligų“, - ligos nustatymo vargus pasakoja mama. Patekusi į Santaros klinikas, ji pajuto, kad vaiko būklė išties rūpi medikams. Po išsamių tyrimų ir genetikų konsultacijos, dukrytės tyrimai buvo išsiųsti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur patvirtinus diagnozę, šeimai tapo žymiai aiškiau ir ramiau.
Močiutė Liudmila, su 3 anūkais atvykusi į Lietuvą iš karo Ukrainoje, pasakoja jauniausio anūko ligos paieškų istoriją. Atvykus į Vilnių, kreipėsi į medikus ir buvo nukreipta į Santaros klinikas, kur po daugybės tyrimų ir specialistų konsultacijų buvo nustatytos 3 ligos ir atlikta širdies ydos operacija. „Esame dėkingi, kad ilgų tyrimų rezultatas - aiškios diagnozės ir reali pagalba mūsų vaikui“, - sako ponia Liudmila.
Vaikų nutukimas: auganti problema ir jos pasekmės
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europos Sąjungoje nutukimas kamuoja 1 iš 8 vaikų, sulaukusių mokyklinio amžiaus. Lietuvoje, anot vaikų gastroenterologo Vaidoto Urbono, nutukusių vaikų daugėja, o pridėjus turinčius antsvorio, bendras skaičius sudarytų apie 20 procentų.
Nutukimas atsiranda dėl per didelio kiekio nesveiko maisto ir fizinės veiklos trūkumo. Pandemija situaciją pablogino, mat ir tėvai, ir vaikai judėjo dar mažiau. Didelę įtaką turi ir aplinka: maisto reklama, kompiuteriniai žaidimai, mažinantys aktyvumą, daug dirbantys tėvai, kurie laiko kartu trūkumą bando kompensuoti skanėstais.
Kardiologė Vilija Černiauskienė nutukimą vadina civilizacijos liga, kurią skatina nejudrus gyvenimo būdas ir stresas. Maistas tampa lengviausiai prieinamu „ramintoju“, kuriuo gydome liūdesį, įtampą, stresą, nuovargį.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Nutukimo pasekmės
Nutukimo kamuojami vaikai susiduria su psichologinėmis, virškinimo, endokrininėmis, judėjimo ir atramos sistemos problemomis, gali rastis sąnarių skausmų. Tai - vienas iš didžiausių rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o suaugus gresia ankstyvomis kardiovaskulinės sistemos ligomis.
V. Černiauskienės teigimu, nutukę vaikai paprastai anksčiau ar vėliau įgyja ir kitų problemų: kamuoja kraujagyslių pokyčiai, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio padidėjimas, insulino ir gliukozės apykaitos sutrikimas. Vystosi priešdiabetinė būklė, vėliau ji gali peraugti į antrojo tipo cukrinį diabetą. Visa tai labai kenkia kraujagyslėms ir gresia ankstyvomis kardiovaskulinėmis ligomis - miokardo infarktu, insultu.
Ką daryti?
Svarbu įsitraukti visai šeimai ir pakeisti mitybos įpročius bei skatinti fizinį aktyvumą. Tinkamą vaiko svorį galima nustatyti pagal kūno masės indeksą (KMI), tačiau nereikėtų taikyti suaugusiems skirtos formulės. Pagal vaiko ūgį ir svorį laikui bėgant galima sudaryti diagramą - jeigu svoris pagal ūgį didesnis negu 90-ta procentilė, tai laikoma antsvoriu, o virš 97-os procentilės - nutukimu.
Aktyviai judėti vaikas turi bent valandą per dieną. Tai gali būti judrūs žaidimai, vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu. Triskart per savaitę vaikas turėtų užsiimti intensyvesne fizine veikla, kurios metu suprakaituojama. Sėslus poilsis ir laikas prie ekranų neturėtų trukti ilgiau nei 2 valandas per dieną.
V. Urbonas pabrėžia, kad padedant vaikui atsikratyti perteklinio svorio itin svarbu įtraukti visą šeimą. Jeigu vaikas valgo daržoves, o kiti - cepelinus ir bandeles, tai yra sadizmas.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Sezoninės ligos ir infekcijos: kaip apsaugoti vaikus?
Vaikų ligų gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentė dr. Sigita Burokienė pažymi, kad žaibiškai po vaikų grupes paplinta tokios ligos, kaip roto virusas, vėjaraupiai, akių uždegimas. Vaikai lengvai užsikrečia tarpusavyje glaudžiai bendraudami, žaisdami tais pačiais žaislais. Laikydami sergančius vaikus namuose padėsite užkirsti kelią ligai plisti.
Kada vaikas gali grįžti į ugdymo įstaigą?
- Kosulys ir sloga: Sloga ir kosulys dar nebūtinai reiškia, kad vaikas serga ir nuo jo galima užsikrėsti. Jeigu sloga nėra gausi, jai gydyti nereikia specifinės priežiūros, nėra kitų infekcinės ligos požymių, tai su tokia sloga vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą.
- Karščiavimas: Svarbiausia - nevesti vaiko nei į darželį, nei į mokyklą, jei jis karščiuoja. Karščiuojantis ir vaistus vartoti turintis vaikas turi likti namuose. Tokiais atvejais vaikui pasveikti dažniausiai prireikia maždaug savaitės.
- Vėjaraupiai: Vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo.
- Roto virusas: Kai nebėra jokių simptomų, vaikas nebeviduriuoja, nebevemia, laikoma, kad vaikas kito nebeužkrės. Po sirgimo duodame jam vieną dieną atsipūsti ir leidžiame toliau į darželį ar mokyklą.
- Akių uždegimas: Gydant reikia lašinti lašiukus ir ne po vieną kartą per dieną. Vaistai paprastai skiriami 5 dienoms arba savaitei, tad tiek laiko gydant akių uždegimą ir reikėtų būti namuose.
Kaip stiprinti imunitetą?
Imuninė sistema nėra raumuo, kurį galime „užauginti“ papildais ar stebuklingomis priemonėmis. Imunitetas yra brandinamas - jis mokosi, formuojasi ir bręsta per patirtį. Kiekvienas kontaktas su mikrobu yra tarsi pamoka imuninei sistemai: ji turi atpažinti, ar mikrobas pavojingas, sukurti tinkamą gynybos atsaką ir jį „įsiminti“ ateičiai.
Atopinis dermatitas: odos priežiūra ir ligos paūmėjimo veiksniai
Medicinos gydytojas, dermatovenerologijos rezidentas dr. Karolis Pampikas atkreipia dėmesį, kad atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia šaltuoju sezonu. Norint atpažinti, ar bėrimas susijęs su atopiniu dermatitu, svarbu atkreipti dėmesį į jo vietą ir išvaizdą - tai gali būti veido, akių srities, kaklo bėrimas, taip pat būdingi lenkiamieji paviršiai - alkūnių linkiai, pakinkliai, delnai, pėdos. Jei vaikas kasosi, jam niežti, o kūdikis tampa neramus, jei paraudimas plinta, atsiranda kitoje vietoje, be to, oda ne tik parausta, bet ir pleiskanoja - tai signalas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Nustačius, kad kūdikio ar vaiko oda yra atopiška, reikalinga kasdienė, nuosekli priežiūra. Svarbiausia odos priežiūros rutinos dalis - drėkinimas. Vienos tūbelės kremo turėtų užtekti ne mėnesiui, o savaitei ar dviems. Be to, jei oda yra sausa, būtina rinktis aliejinį, riebų prausiklį, kuris nesausintų odos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į veiksnius, galinčius sukelti dermatito paūmėjimą, kurie gali būti patys įvairiausi - nuo netinkamos vandens temperatūros iki skalbiklio. Atopinei odai netinka karštos, ilgos vonios. Taip pat reikėtų rinktis neutralias, bekvapes skalbimo priemones. Chloras dar labiau sausina odą ir gali pabloginti būklę. Po baseino būtina nusiprausti po dušu, kad pašalintume chlorą. Tam tinka aliejinis prausiklis, o po to būtinas kruopštus drėkinimas - nuo tarpupirščių iki veido ir viso kūno.
Gydytojas pataria rinktis moksliškai patvirtintus produktus be konservantų ir parabenų, kurie gali alergizuoti atopinę odą. Vertinga rinktis priemones, kurios ne tik atstato odos barjerą, bet ir turi priešuždegiminį poveikį.
Emocinė vaiko sveikata: kaip atpažinti ir padėti?
Pakankamai dažnai savo liga mažylis leidžia mums susipažinti su jo sielos, emocijų būsena ir pirmiausia jam reikia užuojautos ir supratimo. Pavyzdžiui, kai tėvai pykstasi, vaikas jaučiasi pavojuje, jam atrodo, kad jis niekam nereikalingas, kad jį paliko ar užmiršo. Ir jis neturi tinkamų priemonių išreikšti savo baimes ir prieštaravimą vykstantiems procesams. Dėl to jo išgyvenimai gali trikdyti kvėpavimą ir širdies veiklą.
Jei vaikas geba susidoroti su patiriamomis neigiamomis emocijomis, tai greičiausiai nepasitenkinimą jis išreikš rėkimu ar protestu. Jeigu neigiami išgyvenimai bus nepakeliami, gali atsirasti fizinių, fiziologinių organizmo negalavimų ir išsivystyti patologinės reakcijos. Šiuo atveju vaiko reakcija į problemas gali pasireikšti vėmimu ar astmos priepuoliais.
Jeigu norite suprasti pagrindinę mažylio negalavimo priežastį, pabandykite išsiaiškinti, kas vyksta aplink jį, ką jis jaučia ir kokie jo santykiai su aplinka, ko reikia, kad jam padėtume prisitaikyti prie gyvenimo. Vaiko emocinių problemų priežastimi gali tapti ne tik pykčiai ir konfliktai. Ilgalaikė įtampa tarp tėvų, senelių ar tiesiog kitų žmonių, liga, depresija ar artimojo netekimas taip pat gali daryti įtaką vaiko sveikatai.
Neatsitiktinai pakankamai dažnai nereikalingų vaikų ligos vaistu tampa jauki lova, mamos balsas, švelnios jos rankos ir patinkanti lopšinė - visa tai leidžia jam pasijusti mylimu, reikalingu ir suprastu.
Kaip atpažinti vaiko ligą ir kada kreiptis į gydytoją?
Šeimos gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad vaikai nuo pat pirmųjų dienų susiduria su stresiniais reiškiniais, aplinkos patogenais, infekcijomis, alerginėmis reakcijomis, maisto produktų netoleravimu. O mažyliui darantis vis aktyvesniam, išauga traumų ir apsinuodijimų tikimybė. Deja, daugeliui vaikų yra ganėtinai sunku paaiškinti, kokius negalavimus jie jaučia.
Tėveliai į gydytoją dažniausiai kreipiasi pastebėję ūmius vaiko būklės pasikeitimus: slogą, karščiavimą, viduriavimą ar skausmą. Į lėtines ligas signalizuojančius simptomus atkreipti dėmesį gana sudėtinga, kadangi patys vaikai jų dažniausiai neišreiškia. Svarbu įsidėmėti, kad mažamečiai savo prastą savijautą parodo per pasikeitusias emocijas, suirzimą, susijaudinimą. Vaiko būklei blogėjant, atsiranda ir elgsenos pokyčiai: sumažėja aktyvumas, padidėja mieguistumo lygis, mažylis nenori žaisti, atsisako valgyti. Dažnu atveju tai rodo ligos pradžią.
Pasak jo, vaikams iki paauglystės patartina profilaktinius sveikatos būklės patikrinimus atlikti reguliariai. Tiek tėvų, tiek vaiką konsultuojančių gydytojų pareiga yra ne tik atkreipti dėmesį į vaiko išsakomus skundus su juo kalbantis bandyti išsiaiškinti, kokia problema jį vargina, bet ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms bei mažiau atpažįstamais simptomais pasireiškiantiems sveikatos sutrikimams.
Jei vaikai baiminasi fizinių apsilankymų medicinos įstaigose, skatinimą rūpintis savo sveikata galima pradėti nuo nuotolinių gydytojų konsultacijų.
Sloga: virusinė, bakterinė ar alerginė?
BENU vaistininkė Inga Norkienė teigia, kad rudens ir žiemos metu vaikų sloga dažniausiai būna virusinė. Tokia sloga iš pradžių būna skaidri, tačiau per keletą dienų ji pradeda keisti spalvą ir tekstūrą. Jeigu sekretas tirštėja ir tampa balkšvas, vadinasi, mūsų imuninė sistema įjungė gynybinę pavarą.
Vaikų gydytoja ir vaikų pulmonologė dr. Indrė Plėštytė sako, kad didžiausia užkrečiamumo rizika yra pirmomis ligos dienomis, kai virusai aktyviausiai plinta. Nors dažnai manoma, kad pasikeitusi išskyrų spalva signalizuoja bakterinę infekciją, tai nėra visiškai teisinga. Sergant ūmia virusine infekcija, organizmas įjungia savo apsaugą - į nosies gleivinę atkeliauja imuninės ląstelės, fermentai ir kiti junginiai, kurie kovoja su virusais. Būtent šios medžiagos gali nudažyti nosies sekretą žalsva ar gelsva spalva.
Apie bakterinę infekciją galvojame tuomet, kai atsiranda papildomi simptomai: karščiavimas, skausmas, didelis vaiko vangumas, ryški bloga savijauta, atsiranda nemalonus kvapas ar aiškios pūlingos išskyros, o simptomai nepagerėja per 7-10 dienų.
Alerginė sloga niekada neįgauna jokios spalvos: ji visada primena skaidrų, nuolat iš nosies tekantį vandenėlį. Paprastai, kai vaikas sloguoja, jam nosį niežti ir jis nori ją pasikasyti. Tokia sloga yra organizmo atsakomoji reakcija į alergenų ataką.
Galimos slogos komplikacijos
Ausų uždegimas, viena dažniausių slogos komplikacijų, paprastai būna labai skausmingas. Infekcija gali plisti ir į kitus organus - pavyzdžiui, žemyn į kvėpavimo takus, sukelti bronchitą ar net plaučių uždegimą.
Kaip gydyti slogą?
Kūdikių slogos simptomams malšinti paprastai naudojamas tik izotoninis, „draugiškos“ koncentracijos, 0,9 proc. Nuo dvejų metų esama dar platesnio pasirinkimo nosies užgulimą mažinančių vaistų, tačiau jų pašalinis poveikis yra išsausėjusi gleivinė, tad vartoti reikėtų atsakingai, ne ilgiau kaip savaitę, ne dažniau kaip tris kartus per dieną. Taip pat reikėtų nepamiršti ir reguliaraus režimo, tinkamos, subalansuotos mitybos, poilsio bei ramybės.
Praktiniai patarimai tėvams: kaip elgtis susirgus vaikui?
Štai keletas praktinių patarimų, kaip elgtis, kai vaikas serga:
- Kiek kartų per metus darželinukui sirgti yra normalu? Apskritai per mokslo metus darželinukas gali sirgti ir 8-9 kartus - tai normalu, kai didesnė dalis susirgimų yra virusinės kilmės ir kaskart neprireikia antibakterinio gydymo.
- Kada skubėti į ligoninės priimamąjį? Jeigu vaikas tapo neadekvačiai vangus ir mieguistas, nepavyksta sumažinti temperatūros arba vaistai ją numuša tik trumpam, atsiranda neblykštančių bėrimų, vaikas vemia, viduriuoja ir geria mažai skysčių, per parą vaikas šlapinosi mažiau nei 3 kartus.
- Kaip parinkti tinkamą vaistų dozę? Temperatūrai pakilus daugiau nei 38,5 °C , vartojame vaistus tiksliai juos dozuodami pagal vaiko svorį. Ibuprofeno dozavimas: 10 mg - 1 kg kūno svorio. Paracetamolio dozavimas: 15 mg - 1 kg kūno svorio.
- Kuo skiriasi virusinė ir bakterinė infekcija? Virusinei infekcijai yra būdinga staigi, ūmi ligos pradžia, dažnai progresuojanti netgi valandomis. Bakterijų sukeltų ligų eiga dažniausiai yra vangesnė, laikotarpiai ilgesni, o sergančio vaiko savijauta prastėja.
- Kiek skysčių per dieną reikėtų išgerti sergančiam vaikui? Iki 10 kg sveriantiems kūdikiams ir vaikams fiziologinis skysčio poreikis per parą yra ~1 litras. 12-15 kg sveriantiems vaikams - 1100-1250 ml.
- Kaip gydyti slogą? Kol vaikas dar negeba išpūsti nosies, slogai valyti geriausia turėti nosies gleivių siurbtuką (aspiratorių) arba nosį plauti su vandens plovimo sistema.
- Kaip gydyti kosulį? Užtikrindami pakankamą skysčių kiekį, drėkindami patalpas, inhaliuojant su vandeniu (esant sausam dirginančiam kosuliui) arba su fiziologiniu tirpalu (esant šlapiam kosuliui).
- Ką reikėtų daryti, kai vaikui skauda gerklę? Stengtis nedirginti gleivinės, pavyzdžiui, vartojant rūgščius maisto produktus, naudoti pastiles, ledinukus, purškalus ryklei pagal amžių.
- Ką daryti, kai vaikas vemia ar viduriuoja? Svarbu stebėti ir užtikrinti pakankamą vaiko skysčių kiekį, skaičiuojant, kiek išgeria. Esant pavieniam vėmimui ar viduriavimui, suduokite 60-80 ml/val. elektrolitų tirpalo ir nenaudokite viduriavimą slopinančių medžiagų, stebėkite būklę.
- Kaip stiprinti mažų vaikų imunitetą? Su savo meile vaikams, kantrybe, laiku lauke be baimės išsitepti, taškantis balose ir statant sniego senį, sveika mityba, vitaminu D, žuvų taukais (omega 3).