Įvadas
Vaiko teisių apsauga yra itin svarbi sritis, užtikrinanti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Lietuvoje šią funkciją vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) bei jos padaliniai savivaldybėse, įskaitant ir Utenos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių. Šiame straipsnyje aptariama Utenos vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla, iššūkiai, su kuriais susiduria skyriaus darbuotojai, bei perspektyvos, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą vaikų gerovę.
Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje remiasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo prieš 26 metus. Ši konvencija įpareigoja valstybę imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių, kad būtų užtikrintos vaikų teisės. VVTAĮT, kaip pagrindinė institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą, nuolat vertina vaikų teisių padėtį šalyje, ieško veiksmingų priemonių ir jas įgyvendina.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vaidmuo
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint, kaip įgyvendinamos vaiko teisės Lietuvoje. Kontrolierė Edita Žiobienė drąsiai dalijasi iššūkiais, su kuriais susiduria jos vadovaujama institucija, ir įžvalgomis, kaip ne tik valstybė, bet ir kiekvienas visuomenės narys gali prisidėti prie vaikų gerovės.
2020 m. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga vertino 848 galimus vaiko teisių pažeidimų atvejus, 30 proc. daugiau nei 2019 m. Daugiausia skundų sulaukiama dėl vaiko teises ginančių institucijų veiksmų ar galimo neveikimo, taip pat dėl įvairiuose sektoriuose paslaugas skiriančių ir teikiančių institucijų.
Utenos vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla
Irena Atkočienė, lietuvių kalbos mokytojos išsilavinimą turinti moteris, jau 15 metų darbuojasi vaiko teisių apsaugos srityje Utenoje. Jos teigimu, svarbiausia yra dirbti su vaikais ir norėti pastovumo. Tuo metu, kai Irena pradėjo dirbti, daug vaikų augo vaikų namuose, buvo rizikos šeimų ir jų sąrašai, o paslaugų krizę išgyvenančios šeimos sulaukdavo labai mažai.
Taip pat skaitykite: Vaikų atėmimas Lietuvoje: analizė
Darbo iššūkiai ir emocinė įtampa
Vaiko teisių gynėjai susiduria su dideliais iššūkiais ir emocine įtampa. I. Atkočienė prisimena, kad darbo pradžia buvo labai sunki, grįžusi kone iš kiekvienos šeimos verkdavusi. Tačiau su laiku ji išmoko valdyti emocijas ir teisingai atlikti savo darbą. Yra istorijų, kurias prisiminus ir šiandien akyse kaupiasi ašaros.
Vienas jautriausių prisiminimų - Kūčių pavakarys, kai teko pervežti vaiką iš laikinų į nuolatinius namus. Vaiką išlydėti atėjo ir biologinė jo motina, kuri atsinešė gitarą ir nusprendė padaryti išleistuves. To virpančio, prie Irenos prigludusio vaiko ji negali pamiršti dar ir šiandien.
Darbas su šeimomis
Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai įsitikinę, kad nesvarbu, kokioje šeimoje vaikas auga, kiekvienas vaikas turi savo jausmus, išgyvenimus, norus, todėl kiekvienas turi būti išklausytas ir išgirstas. I. Atkočienė džiaugiasi, kad tarnyboje dirbantiems žmonėms svarbiausia - vaikas. Net ir sunkiausiose situacijose viskas daroma dėl vaiko: kad jis būtų kuo arčiau šeimos, artimųjų, kad patirtų kuo mažiau išgyvenimų ir streso.
Anksčiau vaikai iš į krizę patekusių šeimų būdavo paimami gerokai dažniau. Dabar dirbama su mamomis, tėvais - visa šeima. Ir vaikui lengviau, ir tėvai sulaukia pagalbos, turi dėti pastangas ir keistis.
Įkvepiančios istorijos ir vaikų padėka
I. Atkočienė sako, kad savo darbą kartais prilygina medikų darbui - jie kovoja už gyvybes, bet ir vaiko teisių gynėjai gina vaikus, o kartais tenka kovoti ir už jų gyvybes.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Vienas įsimintiniausių atvejų - kai nuvykus į šeimą, kur vežime guli naujagimis, vaikučio veidelis buvo lygiai tokios pat spalvos kaip ir vežimas - raudonas. Paaiškėjo, kad vaikutis buvo išsekęs ir netekęs skysčių.
Dirbti įkvepia vaikų padėka. Labai malonu, kai susitinki ir išgirsti „ačiū“ iš tų vaikų, su kuriais teko bendrauti. Pradžioje visko būna: ir keikia, ir pyksta. O po to susiranda, rašo, dėkoja, tai labai miela ir įkvepia - supranti, kad ne veltui dirbame, o kai matai prasmę, lengviau ir dirbti, ir priimti sprendimus.
Rezonansiniai atvejai ir visuomenės reakcija
Vaiko teisių apsaugos sistema kartais susiduria su rezonansiniais atvejais, kurie sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Vienas tokių atvejų - kūdikio paėmimo istorija Klaipėdoje. Nors vaiko teisių gynėjai jį perdavė tėvams, visuomenininkai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, norėdami, kad nebūtų padėtas taškas šioje istorijoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuogąstavo, kad ši istorija kai kuriems politikams gali tapti artėjančių rinkimų tema, o tai, anot jos, yra labai pavojingas kelias.
Egidijaus Dragūno atvejis
Kitas rezonansinis atvejis - Egidijaus Dragūno konfliktas su kovotoju Arnoldu Misiūnu, kurio metu įraše matomas ir nepilnametis. Dėl paviešinto įrašo Vaiko teisių apsaugos tarnyba sulaukė skundo. Taip pat viešojoje erdvėje pasirodė filmukas, kuriame matoma, kaip galimai E. Dragūnas necenzūriniais žodžiais kreipiasi į savo sūnų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tiria 2 pranešimus dėl atlikėjo keiksmų vaikui girdint.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Iššūkiai ir problemos vaiko teisių apsaugos sistemoje
Vaiko teisių apsaugos sistemoje vis dar yra daug iššūkių ir problemų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad valstybės tarnautojams ir pareigūnams trūksta pasitikėjimo vienas kitu ir noro veikti komandoje. Vis dar gyva tradicija mesti akmenukus į kitos institucijos pusę, pabaksnoti į kitos institucijos įgaliojimus, negalvojant, kad tai nei pagerins vaiko situaciją, nei išspręs problemas.
Skiriasi ir vaiko teisių specialistų, gydytojų, mokytojų, policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų įgaliojimai, ir profesinės žinios, todėl norint jiems susikalbėti, pasiekti bendrą rezultatą reikia išmokti girdėti, taip pat prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
Paslaugų sektoriaus trūkumas
Viena didžiausių problemų - paslaugų sektoriaus skurdumas. Kai vaikui ir jo šeimai reikia paslaugų, gana dažnai orientyru tampa ne vaiko ir jo artimųjų poreikiai, o paslaugos, esančios arčiausiai gyvenamosios vietos, ar tai, ką gali pasiūlyti savivaldybė. Trūksta individualizavimo ir drąsos įvardijant paslaugų poreikį.
Teismų darbas užtikrinant vaiko teises
Vaiko teisių apsaugos institucijos pozicija bylose, kuriose nagrinėjami vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo ir kiti su svarbiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvi, o teismai turi reikalauti ne formalios, o išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios išvados.
Kontrolieriaus įstaiga laikosi nuomonės, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, norėdamos tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, privalo kruopščiai ruoštis bylai, o siekdamos teismui pateikti nešališką ir objektyvią išvadą, užtikrinti, kad būtų remiamasi visa gauta objektyviai išvadai pateikti reikalinga informacija iš suinteresuotųjų institucijų.
Pokyčiai ir perspektyvos
Per pastarąjį dešimtmetį pastebimi reikšmingi pokyčiai požiūryje į motinystę ir tėvystę, tėvų lygiateisiškumą ir pareigų vykdymą, žmogų su negalia, smurtą privačioje erdvėje, vaikų auklėjimą fizinėmis bausmėmis, valstybės pagalbą žmogui, paslaugų sektoriaus prieinamumą, žmogaus poreikių suvokimą, pagarbą vaikui.
Būtini pokyčiai
Vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo, paslaugų vaikui ir šeimai, tėvystės įgūdžių stiprinimo, valstybės paramos šeimai srityse būtini didesni pokyčiai. Labai gaila, bet paslaugų sektorius yra gana skurdus. Trūksta individualizavimo ir drąsos įvardijant paslaugų poreikį.
Teigiamos tendencijos
Lietuva su naujausiais įstatymų pakeitimais eina teigiama linkme: siekia, kad kuo stipriau būtų užtikrinamas vaikų saugumas, pagalba jiems, sudaromos galimybės augti biologinėje šeimoje. Tačiau viskas priklausys nuo įstatymų įgyvendinimo kokybės, nuo realiai veikiančios sistemos ir institucijų.
Globos namų situacija ir šeimynos
Utenos gyventojas Gintautas Dijokas piktinosi, kad jo anūkus iš jaukių vaikų namų Antazavėje staiga reikėjo perkelti į kiaulidę primenančią globėjų sodybą. Jis teigė, kad anūkų gyvenimo sąlygos, palyginti su Antazavės vaikų namais, buvo akivaizdžiai pablogintos.
Zarasų rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas išsiųsti G. Dijoko anūkus svečiuotis į Valerijos ir Andrejaus Valutų šeimyną, o paskui siūlyti jiems tapti vaikų globėjais, buvo netikėtas ir Antazavės vaikų namų direktoriaus pavaduotojai M. Šileikienei.
Valutų šeimynos atvejis
„Lietuvos ryto” žurnalistai įsitikino, kad globėjai nemoka valstybinės kalbos. Iš kiemo jau buvo pašalintos statybų atliekos, o automobilių apžiūros duobė uždengta dangčiu. Tačiau G. Dijokui pavyko įrodyti, kad aplinka Valerijos šeimynoje netinkama jo anūkams augti. Šiuo metu trys broliai ir dvi seserys vėl gyvena Antazavės vaikų namuose ir nenori būti perkelti kur nors kitur.
Pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) siekia, kad ypatingai po tokių nusikaltimų vaikų apklausos būtų saugios, draugiškos vaikui. Tam skirtas specializuotas centras, kuriame vaikai gali praleisti kelias dienas, gauti pagalbą ir suteikti informacijos tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Centre yra apžiūros kambarys, kuriame atvyksta gydytojas, teismo ekspertas. Taip pat dirbama su vaiku ir su tėvais, padedama įveikti tą pirminę krizinę situaciją.
Ilmos Skuodienės veikla
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė greta einamų pareigų nuo šio sausio pusei etato taip pat paskirta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro „Užuovėja“ direktore. Tačiau I. Skuodienė apie savo antrąjį darbą neinformavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK).