Šiame straipsnyje nagrinėjama opi tema - vaikų atėmimas iš šeimų Lietuvoje, atsižvelgiant į skirtingas perspektyvas ir institucijų veiksmus. Straipsnyje remiamasi konkrečiu atveju iš Molėtų rajono, taip pat pateikiama statistika ir specialistų komentarai apie vaikų teisių apsaugą Lietuvoje.
Molėtų rajono atvejis: mamos kova dėl dukrų
Molėtų rajone gyvenanti moteris (vardas redakcijai žinomas) atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kai Vaiko teisių apsaugos skyrius ėmėsi veiksmų dėl jos dukrų. Moteris tvirtina, kad pastaruosius kelis mėnesius stengėsi, kad jos dukroms būtų kuo geriau.
Konflikto pradžia ir institucijų įsikišimas
Moteris pripažįsta, kad vasarą buvo „paslydusi“ - palikusi atžalas savo tėvams, pati kurį laiką gyveno Molėtuose ir dukromis nesirūpino. Tai paskatino mergaičių močiutę kreiptis pagalbos į vietos socialinę darbuotoją. Kadangi abi mergaitės nepilnametės, įsijungė ir Molėtų rajono vaiko teisių apsaugos skyrius.
Mamos pozicija ir kaltinimai tarnyboms
Moteris teigia, kad jau daugiau nei mėnesį tęsiasi „dviejų vaikų atėmimo iš manęs, jų mamos, drama“. Ji tvirtina, kad Molėtų vaiko teisių specialistai liepia atiduoti vaikus tėvui (su kuriuo ji išsiskyrusi ir gyvena skirtinguose miestuose), tačiau vaikai „verkia, klykia ir nelipa iš mašinos“, kai juos atveža atiduoti.
Pasak moters, Molėtų poliklinikos gydytojai, o vėliau ir Santaros klinikų psichologai konstatavo, kad vaikams - situacinis šokas. Ji kaltina Molėtų rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Molėtų socialinės paramos centro darbuotojus nusiteikus prieš ją ir teigia, kad jie ne pagalbą siūlė, o kenkė. Ypač šiuo metu, kai buvęs moters sutuoktinis kreipėsi į teismą mėgindamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą - po skyrybų vaikai buvo palikti moteriai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Moteris jaučiasi bejėgė ir teigia, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba pasirinko ne padėti jai ir vaikams iš krizinės situacijos išeiti, bet, pasitelkusi melą ir grasinimus, tiesiog atėmė juos. Ji piktinasi, kad niekam neįdomu, jog vaikai yra traumuojami.
Alkoholio problema ir tarnybų reakcija
Moteris prisipažįsta, kad visa istorija prasidėjo rugpjūtį Vaiko teisių apsaugos tarnybai užfiksavus epizodą, kai į jos namus buvo iškviesta policija, nes moteris buvo girta. Anot jos, atvykusi socialinė darbuotoja vaikus skubiai perdavė tėvui, nors tuo metu namie buvo blaivūs seneliai, su kuriais vaikai gyveno beveik nuo gimimo.
Moteris teigia, kad po kelių dienų ta pati socialinė darbuotoja paskambino ir informavo, kad jai atimtos motinystės teisės, todėl vaikai nuo šiol gyvens su tėvu kitame mieste. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jokių motinystės teisių apribojimų nėra.
Nesutikimas su institucijų nuostatomis ir kaltinimai šališkumu
Moteris neslepia, kad rugpjūtį Molėtų vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyko posėdis, tačiau ji jame nedalyvavo. Iš gauto rašto ji sako sužinojusi, kad socialinė darbuotoja, kuri prieš tai kelis kartus lankėsi moters namuose, apkaltino ją nesirūpinant vaikais, nustatė, kad namuose - neigiama situacija, kad mama naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus.
Moteris ginasi, kad tam nėra jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir įrodymų, išskyrus vieną atvejį, kai buvo iškviesta policija. Be to, socialinė darbuotoja posėdyje pareiškė esą moteris yra chroniška alkoholikė, kuri neigia problemą ir atsisako pagalbos. Pati motina tikina nesutikusi užsirašyti į „Minesotos“ programą tik bijodama prarasti darbą, nes tektų mėnesiui išvykti.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Moteris skundžiasi, kad vaikų niekas neklausė, su kuo jie nori gyventi, tiesiog išvežė į kitus namus. Psichologo pagalbos jos irgi nesulaukė, nors teko keisti ne tik namus, bet ir mokyklą bei darželį.
Institucijų pozicija ir teikiama pagalba
Molėtų socialinės paramos centre apie šiai moteriai teikiamą pagalbą informacijos neteikia, remdamiesi konfidencialumo reikalavimais. Tačiau jie pažymi, kad dažnai šeima, turinti priklausomybę alkoholiui, teigia, jog su šia problema gali susidoroti pati, tačiau nedaro jokių pokyčių, o kaltina socialinius darbuotojus.
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai teigia, kad minėta situacija Molėtų vaiko teisių apsaugos specialistams yra žinoma. Šiuo metu vaikams yra nustatytas I grėsmės lygis, - tokiu atveju vaikai auga šeimoje, šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos, pagalbą teikia atvejo vadybininkas.
Anot Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaikams gyvenant su motina, ji turėjo sunkumų su priklausomybėmis, todėl nesugebėjo užtikrinti savo vaikų saugumo ir tinkamos priežiūros. 2018 m. birželio mėn. vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant vaikams artimus asmenis - senelius. Laikinoji globa buvo nutraukta 2019 m. balandį pagalbą teikiančioms institucijoms konstatavus, kad motina išsprendė priklausomybės problemą ir, tęsiant socialines paslaugas, gebės tinkamai pasirūpinti dukrų tinkama priežiūra, auklėjimu, ugdymu, užtikrinti saugią aplinką.
Grąžinus vaikus į motinos šeimą, nuo 2019 m. vasaros situacija motinos šeimoje vėl pablogėjo, priklausomybių problema atsinaujino. Tai, anot vaiko teisių apsaugos specialistų, ir buvo priežastis atidžiau sekti situaciją.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Šiuo metu mergaitės gyvena su mama, viena lanko jai įprastą mokyklą. Moteris neneigia, kad vasarą išties dėl alkoholio prisidarė problemų, tačiau tikina padariusi išvadas ir žada, kad tai nepasikartos. Ji teigia, kad pagalbos pagaliau sulaukia, tačiau tik po to, kai pasikeitė su ja dirbanti socialinė darbuotoja ir vaiko teisių apsaugos specialistai - iš Molėtų rajono bylą perėmė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Moteris tvirtina besidžiaugianti, kad jos buvęs vyras vėl pradėjo bendrauti su dukromis, kalbasi telefonu su jomis. Tačiau mergaitės iki šiol krūpčioja išgirdusios, kaip suskamba mamos telefonas - esą gal vėl kažkas atvyksta jų paimti.
Vaikų teisių apsauga Lietuvoje: statistika ir tendencijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) praneša, jog 2020 m. buvo užfiksuota 22 proc. daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus - iš viso daugiau nei 39 tūkst. Iš jų 28 proc. buvo pakartotiniai. Tarnyba vertina tai kaip „labai gerą tendenciją“, rodančią, kad visuomenės nuostatos keičiasi ir žmonės vis labiau rūpinasi vaikų teisėmis.
Smurtas prieš vaikus: skaičiai ir realybė
Smurtas prieš vaikus 2020 m. buvo fiksuojamas rečiau, tačiau tarnybos vadovė I. Skuodienė pažymi, kad tai tik skaičiai ir jie nebūtinai atspindi tikrąją situaciją. Praėjusiais metais galimo fizinio smurto prieš vaikus atvejų buvo nustatyta beveik 1,5 tūkst. Seksualinio ir psichologinio smurto atvejų fiksuota gerokai mažiau - po kelis šimtus.
Labiausiai pažeidžiami paaugliai nuo 10 iki 14 metų, o berniukai smurtą patyrė 20 proc. daugiau nei mergaitės. Specialistai pažymi, kad karantinas dėl uždaro gyvenimo ir izoliacijos tikrai neatspindi realios situacijos, kiek to smurto buvo.
Įdomu ir tai, jog smurtas prieš vaikus dažniau buvo fiksuojamas miesto, o ne kaimo vietovėse. Specialistai mano, kad kaimiškose vietovėse mažiau atskiriamos smurto formos ir tolerancijos smurtui ribos yra platesnės.
"Matuko reforma" ir visuomenės požiūris
Įtakos palaipsniui mažėjančiam smurtui prieš vaikus turėti galėjo ir 2018 m. registruota vadinamoji „Matuko reforma“, kurios dėka buvo sugriežtinti vaikų priežiūros reikalavimai tėvams. Esminis lūžis yra visuomenės susitarimas, kad fiziniam smurtui - ne. Visuomenės nepakantumas, reagavimas į pranešimus. Pastaruoju metu matome, kad tikrai daug giminaičių praneša apie situacijas šeimoje, su lūkesčiu padėti ir suteikti paslaugą šeimai.
Regioniniai skirtumai ir opiausios problemos
Mažiausiai visoje Lietuvoje pranešimų praėjusiais metais buvo užfiksuota Utenos apskrityje, daugiausia - Šiauliuose. Vilnius iš kitų miestų išsiskiria pranešimų „rafinuotumu“, trečdalis jų yra apie tėvų skyrybas. Itin opia problema išlieka ir priklausomybės bei su jomis susijusio fizinio, psichologinio smurto problemos.
Gyvybės langeliai: kraštutinė priemonė
Praėję metai išsiskyrė ir gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičiumi - jų iš viso buvo dešimti. Specialistai mano, kad tai yra nesaugumas, nepasitikėjimas, finansinių resursų neturėjimas, emocinės paramos neturėjimas, konfliktinė situacija šeimoje. Vaiko teisių specialistai prašo gimdymą priimančių akušerių atkreipti dėmesį į gimdyvės būklę ir pastebėjus, kad ši labai liūdna ar apatiška arba priešingai - rodo labai stiprias emocijas, nepalikti jos vienos ir nukreipti pagalbos.
Rokiškio rajono situacija: interviu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja
Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti Gitana Černiauskienė pasidalijo įžvalgomis apie situaciją rajone.
Rizikos šeimos ir vaikų globa
Rokiškio rajone priskaičiuojama 163 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 351 vaikas. Per pastarąsias tris savaites iš namų, kur buvo iškilęs pavojus vaikų saugumui, buvo paimti penki vaikai. Pernai iš rizikos šeimų į saugesnę aplinką išvežti 24 vaikai, 16 jų apgyvendinti šeimose ir šeimynoje.
Pagalbos sistema ir socialinių darbuotojų krūvis
Rajone veikia kompleksinė pagalba vaikams, augantiems nesaugioje aplinkoje. Bendradarbiaujama su rajono savivaldybės Pedagogine psichologine tarnyba, mokyklų socialiniais pedagogais, psichologais, gydytojais, jei nepakanka Rokiškio rajono tarnybų pagalbos, siunčiama į Vaikų raidos centrą Vilniuje.
Rokiškio miesto ir kaimiškosios, Pandėlio seniūnijų socialinės darbuotojos turi per didelį darbo krūvį. Vidurkis šiuo metu yra iki 17 šeimų vienai darbuotojai.
Nuomonės apie pašalpas ir socialinių darbuotojų vaidmenį
50 proc. pašalpos pervedama į prekybos centro specialią atsiskaitymo kortelę, kita 50 proc. išmokama grynaisiais. Prekybos centre kortele negalima atsiskaityti už alkoholį ir cigaretes, tačiau pasitaiko atvejų, jog pašalpų gavėjai nuperka cukraus, aliejaus ar kitokių produktų, juos parduoda pigiau ir taip išsigrynina pinigų svaigalams.
Viskas priklauso nuo paties socialinio darbuotojo, nuo to, kaip jis sugeba užmegzti kontaktą su šeima. Socialinis darbuotojas turi įpareigoti šeimą, padėti jai, bet ne pats atlikti viską už juos.
Ateities planai ir visuomenės įtraukimas
Vyriausybės nuostata - uždaryti didelius vaikų globos namus ir kurti mažas šeimynas. Rajone veikia Obelių vaikų globos namai, kurių likimas - reorganizacija.
Rajonui reikėtų dar bent dešimties apmokytų globėjų ar įtėvių, kurie laikinai priglaustų iš asocialių šeimų paimtus vaikus. Platinama informacija spaudoje, internete. Vyksta susitikimai su įvairiomis bendruomenėmis, kurioms suteikiama informacija apie globą ar įvaikinimą. Norėčiau visuomenės paprašyti nebijoti globos ar įvaikinti. Suteikime vaikams tikrą namų šilumą ir jaukumą.
Smurtas tarp vaikų: visuomenės reakcija ir specialistų patarimai
Skaudus ir sukrečiantis įvykis Vilniuje, kai įtariama, jog vienas nepilnametis atėmė gyvybę savo bendraamžiui, paliko visuomenę sukrėstą ir sunerimusią. Smurtas tarp vaikų - tai ne atsitiktinumas, o signalas, kad kažkur jų gyvenimuose pritrūko dėmesio, empatijos, supratimo ar pastebėtų kitų sunkumų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pataria: „Ženklai, kad jaunuolis patiria psichologinių sunkumų, gali būti subtilūs. Tad visų pirma labai svarbu puoselėti ryšį su vaiku, kalbėtis, kaip jis jaučiasi, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje, kas jo gyvenime vyksta svarbaus.
Lietuvos psichologų sąjungos narė bei Vaikų linijos psichologė dr. J. S. teigia: „Labai svarbu, kad apie vaikų ir paauglių tarpusavio bendravime kylančius iššūkius kalbėtume ne įvykus tokiems skaudiems įvykiams, bet žymiai anksčiau. Paauglystė - laikas, kai bendraamžių vaidmuo ir įtaka yra itin stipri.
Jeigu suaugusieji nepajėgūs vaikui padėti, svarbu kreiptis į specialistus, Vaiko teisių liniją, Vaikų liniją, Jaunimo liniją, taip pat į psichologus ar psichiatrus dėl vaiko elgesio sutrikimų.
Šeimynos: alternatyvi vaikų globos forma
Šeimynos - tai viena iš alternatyvių vaikų globos formų, kurios tikslas - sukurti vaikams, likusiems be tėvų globos, šeimyninę aplinką.
Utenos rajono Keraminų šeimynos atvejis
Utenos rajone gyvenanti Keraminų šeimyna globoja 13 vaikų. 2023 m. vasarį jų namai sudegė, tačiau draudimo kompanija išmokėjo beveik trečdalį milijono eurų kompensaciją. Vis dėlto, šeima teigia, kad šios sumos neužteks namui atstatyti.
Utenos rajono savivaldybė taip pat skyrė paramą šeimai. Keraminų šeimyna laikoma itin tvarkinga ir pavyzdine šeima.
Senelio kova dėl anūkų: netinkama globos aplinka
Utenos gyventojas Gintautas Dijokas piktinosi, kad jo anūkus iš jaukių vaikų namų Antazavėje staiga reikėjo perkelti į „kiaulidę primenančią globėjų sodybą“. Jis teigė, kad ten buvo apšnerkšta nė kiek ne mažiau kaip pas jo prasigėrusius vaikus, iš kurių valstybė atėmė tėvystės teises. Iš globėjų parsigabenome atgal utėlėtus mažylius.
G. Dijokas išvydo baisią netvarką ir utėlėtus vaikus. Jis apstulbo, jog judrūs vaikai apgyvendinti neaptvertoje sodyboje, esančioje visai šalia kelio. Jo akivaizdoje pro sodybą didžiuliu greičiu barškančiu automobiliu prašvilpė jaunas vaikinas.
Po triukšmo G. Dijokui pavyko įrodyti, kad aplinka Valerijos šeimynoje netinkama jo anūkams augti. Vaiko teisių apsaugos specialistai išgirdo jo argumentus. Šiuo metu trys broliai ir dvi seserys vėl gyvena Antazavės vaikų namuose ir nenori būti perkelti kur nors kitur.
Išvados ir rekomendacijos
Vaikų atėmimas iš šeimų - tai kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tada, kai išnaudotos visos kitos galimybės padėti šeimai. Svarbu užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai būtų objektyvūs, nešališki ir visada vadovautųsi geriausiais vaiko interesais.
Taip pat būtina stiprinti socialinę paramą šeimoms, ypač toms, kurios patiria sunkumų dėl priklausomybių, smurto ar kitų problemų. Svarbu užtikrinti, kad vaikai, paimti iš šeimų, būtų apgyvendinti saugioje ir tinkamoje aplinkoje, kurioje jie gautų reikiamą priežiūrą ir paramą.
Visuomenė taip pat gali prisidėti prie vaikų teisių apsaugos, pranešdama apie pastebėtus smurto ar nepriežiūros atvejus. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas turi teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.