Vaiko Įtaka Suaugusiųjų Nuotaikai: Santykių Dinamika, Iššūkiai ir Galimybės

Įvadas

Visą gyvenimą mes išliekame vaikais, net kai patys tampame tėvais ir senstame. Mūsų sąmonėje išlieka tėvų įspaudas, net jei jų jau nebėra šalia. Santykiai su tėvais tęsiasi ir suaugus, vystosi bei keičiasi bėgant laikui. Suaugusių vaikų psichologija apima platų temų spektrą, pradedant nuo tėvų ir vaikų santykių dinamikos iki suaugusių vaikų psichologinio atsparumo ugdymo. Šiame straipsnyje gilinamės į vaiko įtaką suaugusiųjų nuotaikai, apžvelgdami skirtingus santykių etapus, tėvų įtaką psichikai, šeimos santykių pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje ir psichologinio atsparumo svarbą.

Tėvų ir Vaikų Santykių Etapai Suaugus

Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Tarozienė išskiria mažiausiai tris suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapus, kurių kiekvienas pasižymi savitais iššūkiais ir galimybėmis. Nors reikšmingiausi santykių kūrimo laikotarpiai jau būna praeityje, santykių modeliai įsišakniję, jie vystosi toliau ir keičiasi.

Pirmasis Etapas: Pokyčių ir Išgyvenimų Laikotarpis

Šis etapas abiem pusėms kupinas pokyčių bei išgyvenimų. Tėvai atsisveikina su aktyvia tėvyste, tad atsiranda galimybė įsitraukti į naujas ar primirštas veiklas. Gali sustiprėti poreikis formuluoti ateinančio gyvenimo etapo uždavinius, naujai permąstyti gyvenimo prasmės klausimus. Jaunas suaugęs žmogus šiuo metu įgyvendina savo raidos uždavinius: tyrinėja gyvenimą ir mokosi plačiąja prasme. Šiuo laikotarpiu tiek emocinis, tiek fizinis atstumas tarp tėvų ir vaikų natūraliai gali padidėti. Abi pusės gali pajusti laisvę ir norą atitolti, tyrinėti savo asmeninę gyvenimo erdvę, norus ir poreikius, išnaudoti santykių su kitais žmonėmis, vietomis ir patirtimis teikiamas galimybes.

Antrasis Etapas: „Sugrįžimas“

Po kelionių ir savęs paieškų, jeigu santykiai yra pakankamai sveiki ir gyvybingi, anksčiau ar vėliau turėtų ateiti noras „sugrįžti į šeimą“. Tai nereiškia fizinio suaugusių vaikų grįžimo į tėvų namus, nors toks noras irgi gali kartotis, bet apie šeimos susibūrimą draugėn platesniąja prasme, kai susitinka suaugę lygiaverčiai asmenys. Poreikis suartėti dažnai kyla atsiradus bendram tikslui, pavyzdžiui, auginti trečiąją kartą, kuo nors drauge rūpintis. Vaikų auginimas nuo seno yra bendruomeninis darbas. Tuo tikslu dažnai atsigręžiama į tėvus, senelius, kitus artimus žmones. Sėkmės atvejais tai kūrybingo ir produktyvaus tėvų ir suaugusių vaikų bendradarbiavimo laikotarpis. Čia biologinis amžius netenka aktualumo.

Trečiasis Etapas: Atsitolimas ir Atsisveikinimas

Šis etapas susijęs su dar vienu atitolimu ir atsisveikinimu. Aktualesni darosi rūpinimosi ir fizinės priežiūros klausimai.

Taip pat skaitykite: Vaikų darželių knygos

Tėvų Įtaka Suaugusių Vaikų Psichikai

Suaugusio žmogaus sąmonėje „tėvų“ sąvoka prasiplečia. „Tėvišką“ ar „motinišką“ įspaudą žmogaus psichikoje palieka ne tik biologiniai tėvai, bet ir kiti emociškai reikšmingi asmenys. Iš tėvų „paveldime“ ne tik akių spalvą ar plaukų formą, bet taip pat mintis apie save, kitus žmones, gyvenimą, emocinio reagavimo ir santykių palaikymo modelius. Kartais suaugusių vaikų elgesys gali būti visai priešingas nei tėvų, tačiau ir jis kyla sekant tėvų pavyzdžiu - tiksliau, dėl desperatiško noro būti kitokiam negu tėvai. Ieškoma būdų, kaip išvengti ankstesnių elgesio modelių atkartojimo tapatinantis su kažkuo kitu.

Santykis su realiu tėvu gali būti kiek kitoks negu santykis su psichologiniu tėviškuoju įvaizdžiu, kuris formuojasi per visą žmogaus gyvenimą ir atspindi kiekvieno žmogaus individualų įsivaizdavimą apie mamą, tėtį ir tėvų porą.

Šeimos Santykių Pokyčiai Šiuolaikinėje Visuomenėje

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos šeiminių santykių struktūra reikšmingai keičiasi. Bendrai gyvenančių kelių kartų šeimos tampa retenybe. Šeimos nariai dažniausiai nebėra susaistyti gyvenamosios vietos ar bendro amato. Užaugo jau kelios kartos vakarietiško individualizmo dvasioje augintų vaikų, kurie linkę rūpintis savimi nesikliaudami besąlygišku biologinės šeimos palaikymu. Šie suaugę žmonės turi galimybę laisvai rinktis, su kuo užmegzti ir palaikyti santykius, kam ir kiek įsipareigoti, ką jie laikys savo „tėvais“, o kartais ir „vaikais“. Taigi tėvų ir suaugusių vaikų santykius kai kuriais atvejais galime laikyti savotišku pasirinkimu, kuris paremtas bendra jų istorija, emociniais ir moraliniais kiekvieno santykio dalyvio argumentais.

Tradicinės šeimos ir bendruomeninio gyvenimo vertybes puoselėjančiose kultūrose įprasta, kad šeimos nariai rūpinasi vieni kitais, o tėvų priežiūra senatvėje laikoma vaikų pareiga. Tačiau šiandien gyvename postmodernioje ir globalioje visuomenėje, kur fizinio artumo ir tiesioginės priežiūros lūkesčius ne visada pavyksta išpildyti. Dažnai vaikai gyvena toli nuo tėvų ir fiziškai negali jiems padėti. Pagerėjus gydymo bei slaugos sąlygoms, taip pat paslaugų prieinamumui, tenka pasvarstyti, kur, namuose ar įstaigoje, pagyvenusio ar sergančio artimojo gyvenimo kokybė bus geresnė.

Psichologinis Atsparumas: Įrankis Tėvams ir Vaikams

Kai pasaulis darosi vis mažiau nuspėjamas ir aplink tiek nemažai neapibrėžtumo, žmonės patiria dar daugiau streso ir nerimo. Tokioje aplinkoje augantys vaikai daug ką perima ir mokosi iš suaugusiųjų. Nebeužtenka vaiko aprūpinti maistu, stogu virš galvos, drabužiais bei išsilavinimu - šiuolaikinės visuomenės kontekste vaikui reikia žymiai daugiau, ne tik rūpeščio jo fiziniais poreikiais, bet ir emociniais. Psichologinis atsparumas vienas iš įrankių, kuris gali padėti tiek tėvams, tiek vaikams.

Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti „Crocs“ batus

Vaikų Priklausomybės

Vaikų priklausomybės nėra retas reiškinys. Priklausomybių esama įvairių, todėl skirtingu vaikų gyvenimo periodu jos gali skirtis. Svarbu žinoti, kokios yra priklausomybės (nuo alkoholio, rūkymo, maisto, kompiuterinių žaidimų, lošimų, kt.) ir kaip jas atpažinti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kas galėtų jas sukelti, kad galėtume išskirti tam tikras rizikos grupes. Svarbu laiku kreiptis į gydytojus, kurie suteiktų reikiamą pagalbą ir užkirstų kelią sunkiems tiek psichologiniams, tieks sveikatos padariniams.

Rizikingos Elgsenos Sindromas

Rizikingos elgsenos sindromas - tai sveikatai žalinga elgsena, susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, pavyzdžiui, rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, mažu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (azartiniai lošimai, atsitiktiniai lytiniai santykiai, pan.). Sindromas labai būdingas vaikams ir paaugliams dėl menkos gyvenimiškos patirties ir rizikos nesuvokimo. Lietuvoje atlikti nepilnamečių gyvensenos ypatumų tyrimai rodo, kad sveikatos rizikos veiksnių paplitimas itin didelis. Nors rengiamos ir vykdomos įvairios prevencines programos, vaikų ir paauglių…

Kada Vaikui Reikalinga Psichologo Pagalba

Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau specialistai siūlo tam tikras apsisprendimo gaires. Psichologinės pagalbos kreiptis rekomenduojama, jei vaiko elgesyje ar būsenoje yra pastebimi ryškūs pokyčiai. Tačiau kiekvieną individualų atvejį reikėtų vertinti atitinkamai individualiai. Galiausiai, viskas priklauso nuo pačio vaiko ir jo tėvų savijautos. Kita vertus, kartais net ir iš pažiūros nedidelės problemos gali priversti šeimą kreiptis į vaikų ar šeimos psichologą, suprantant tai kaip efektyviausią problemos sprendimo būdą.

Kur Kreiptis Pagalbos

Pirmiausia reikėtų išsirinkti vaikų psichologą. Psichoterapijos.lt portale gali tą padaryti atsifiltruodami privačiai dirbančius specialistus pagal vaiko amžių bei konkrečias problemas dėl kurių ketinate kreiptis į specialistą. Taip pat galite kreiptis į mokyklos psichologą ar vietinį psichinės sveikatos centrą.

Pirmos Konsultacijos Eiga

Pirmos vaikų psichologo konsultacijos eiga priklausys nuo vaiko amžiaus, konkrečios problematikos, susitarimo šeimos tarpe bei tarp šeimos ir psichologo. Kartais psichologinės problemos geriausiai sprendžiamos individualios vaiko konsultacijos ar psichoterapijos metu, o kartais efektyvesnė konsultacija visai šeimai. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir kitų aukščiau minėtų aplinkybių, individualios vaikų konsultacijos ar psichoterapijos metu vaikas gali tiesiog kalbėtis su psichologu, tą daryti žaidžiant žaidimus ar atliekant specialius psichologinius pratimus, užduotis. Taip pat galima dalyvauti ir grupinėje terapijoje su kitais vaikais. Nepriklausomai nuo konsultacijos formos, svarbu, kad vaikas jaustųsi patogiai.

Taip pat skaitykite: Ar reikalingas nėštumo diržas?

Psichologinė Konsultacija vs. Psichoterapija

Svarbu suprasti ir skirtumą tarp psichologinės konsultacijos ir psichoterapijos. Konsultacijos dažniau būna pavienės ir nesąlygoja tęstinio proceso. Jų metu dažniau bandoma išsiaiškinti problemą, pateikti rekomendacijas, galimus jos sprendimo būdus. Tuo tarpu psichoterapija yra tęstinis procesas, kuriam reikalingas bent vienas susitikimas per savaitę. Kaip ir suaugusiųjų atveju, psichoterapija reikalinga, kai problema yra gilesnė ir/ar jos mastas didesnis, todėl pavienės konsultacijos nepadeda efektyviai išspręsti problemos. Galiausiai, nereikėtų bijoti įsivaizduojamos stigmos dėl apsilankymo pas psichologą. Tai niekaip neįtakoja jūsų tėvystės gebėjimų ar vaiko psichinio statuso, lygiai taip pat kaip ir fizinis negalavimas niekaip to neįtakoja.

Pagalba Tėvams

Kaip minėjome aukščiau, vaikų psichologas gali būti naudingas ne tik vaikams, bet ir tėvams. Kiekvienas vaikas ir kiekviena šeima yra unikali, todėl net labiausiai apsiskaitę ir teoriškai tėvystei pasiruošę tėvai negali numatyti visų situacijų ir geriausių būdų jose elgtis. Būtent tokiose situacijose psichologo konsultacijos tėvams gali būti labai naudingos, nes jų metu galėsite pasikalbėti su profesionaliu specialistu, kuris ne tik turi profesinį pasiruošimą, bet ir įvairios patirties tėvystės problemoms spręsti. Pagal tėvų poreikį, tokios konsultacijos gali būti susijusios ne tik su konkrečiomis auklėjimo situacijomis. Svarbu turėti realistiškus lūkesčius vaikų psichologinio konsultavimo ar vaikų psichoterapijos atžvilgiu. Nerealistiški lūkesčiai gali sukurti bereikalingos įtampos. Todėl lūkesčius svarbu aptarti dar pirmo susitikimo su psichologu metu. Specialistas gali padėti geriau įvertinti ir suprasti situaciją, padėti giliau analizuoti problemą, suprasti jos šaknis. Psichologas taip pat gali pateikti praktines rekomendacijas, įvertinimus, atkreipti dėmesį į sritis kurioms skiriama per daug ar per mažai dėmesio, suteikti erdvę atvirai išsikalbėti. Vaikų psichologas taip pat gali suteikti profilaktinę pagalbą prieš svarbius gyvenimo etapus: laukiantis vaiko, išleidžiant jį į darželį ar mokyklą, keičiantis kitoms gyvenimo aplinkybėms. Tačiau reikėtų suprasti, kad joks psichologas negali garantuoti problemos sprendimo. Kartais, jei problema nėra gyli, viena ar kelios konsultacijos su psichologu gali ženkliai pagelbėti ar net išspręsti problemą.

Klaidos Bendraujant Su Paaugliais

Kai mielas ir paklusnus vaikas ima virsti į neaišku asmenį, kuris jau nebėra vaikas, bet dažnai elgiasi kaip vaikas, dar nėra suaugęs, bet reikalauja suaugusiojo teisių, tėvai pasimeta ir nebežino nei kaip elgtis, nei kaip reaguoti į savo vaiką. Be to, tėvai dažnai jaučiasi nejaukiai šalia savo bręstančio vaiko, kurio kūnas sparčiai keičiasi, kuris nebenori būti apkabinamas ar priglaudžiamas, kuris nori daugiau erdvės ir privatumo, o nuotaika nuolat šokinėja. Dėl to nejaukumo ar tiesiog nežinojimo tėvai ir kiti suaugusieji pridaro klaidų bendraudami su paaugliu, dėl kurių atstumas tarp paauglio ir suaugusiojo ne sumažėja, o dar padidėja.

Pagrindinės Klaidos

Apžvelkime pagrindines klaidas:

• Visos problemos ir nesusikalbėjimai „nurašomi“ sunkiam etapui - paauglystei. Nors paauglystė yra keisto elgesio, savęs ieškojimo, intensyvaus mąstymo, emocijų šokinėjimo etapas, tačiau paauglystė yra ir etapas kada prasideda nemažai ligų ir sutrikimų, todėl negalima žiūrėti pro pirštus, jei keistas ir neįprastas paaugliui elgesys kartojasi ir tęsiasi ilgesnį laiką.
• Paauglys yra laikomas jau visiškai suaugusiu ir už save atsakingu žmogumi. Paauglio mąstymas dar yra egocentriškas, t.y. pasaulis vis dar sukasi aplink jį patį, jis dar ne visada supranta priežasties ir pasekmės ryšio, dar ne visada turi tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, dar nevisiškai suvokia, kad mirtis yra negrįžtamas procesas, o jis nėra visagalis ir „jam tai šitaip nenutiks“. Paauglio kūnas bręsta greičiau nei ateina jo emocinė brandą, todėl jis nėra pilnai suaugęs asmuo nors išoriškai ir gali taip pasirodyti. Aišku paaugliui reikia suteikti daugiau laisvės ir pasitikėjimo nei vaikui, duoti daugiau darbų ir pareigų, bet reikia nepamiršti, kad jis dar nėra suaugęs ir pasaulį suvokia ne visai realistiškai.
• Tėvams per sunku matyti savo bręstantį vaiką, todėl jie atsitraukia nuo vaiko ir auginimo proceso. Visiškas nusišalinimas nuo paauglio auginimo nėra visai teisinga strategija, nes ne visi paaugliai geba patys susiorientuoti pasaulyje, o geranoriškas patarimas gali būti naudingas. Tai nereiškia, kad reikia paauglį kontroliuoti ir nuolat reguliuoti, bet stebėti ir žinoti ką ir su kuo jis veikia yra būtina.
• Paauglys yra laikomas vaiku. Paauglystė yra tas etapas, kada tėvai turi pratintis paleisti savo vaiką į gyvenimą, todėl reikia paaugliui suteikti vis daugiau erdvės ir laisvės, transformuoti jo pareigas ir teises, derėtis dėl taisyklių.
• Norint išlaikyti ryšį su paaugliu yra jam pataikaujama, pildomi visi jo norai. Toks papirkinėjimas gali veikti ribotą laiką, bet tikras ryšys nenuperkamas, o uždirbamas nuolatiniu artimu bendravimu.
• Suaugęs žmogus pats tampa tarsi paauglys, nes nori pritapti, būti savas. Suaugęs turi būti suaugęs. Jis turi garantuoti paaugliui stabilumą, galimą pagalbą ar reikiamą patarimą, o ne tapti draugeliu.

Socialinių Tinklų Poveikis Paaugliams

Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais.

Skyrybų Poveikis Vaikams

Vis daugiau šeimų susiduria su skyrybomis, kurios, nesuteikus tinkamos pagalbos, paliečia vaikus, sukelia jiems įvairių sunkumų - nerimą, liūdesį, pyktį, mokymosi sunkumų, bendravimo su bendraamžiais problemų. Straipsnyje aptariamas skyrybų poveikis vaiko psichikos sveikatai, emocinei raidai, pateikiami klinikinių atvejų pavyzdžiai, pagalbos principai ir rekomendacijos.

Vaiko Jautrumas: Bėda ar Laimė?

Psichologai mano, kad tik 10 metų vaiką galima palikti namuose vieną. Tokio amžiaus vaikas jau moka gerai atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti telefonu, paprašyti kaimynų pagalbos.

Vaiko Psichologija Kaip Mokslas

Vaiko psichologija yra žmogaus raidos psichologijos šaka, tirianti vaiko psichikos raidą ir dėsnius. Ji apima kūdikystės, ankstyvosios vaikystės, ikimokyklinio amžiaus vaikystės, jaunesniojo mokyklinio amžiaus, paauglystės (paauglio psichologija) ir vyresniojo mokyklinio amžiaus psichologiją. Vaiko psichologija tiria vaiko psichikos raidos priežastis ir ypatybes, psichikos procesų (pažinimo, valios, emocijų), veiklos (žaidimų, mokymosi, darbo) raidą, asmenybės ir individualių, taip pat tam tikram amžiaus tarpsniui būdingų psichologinių ypatybių susidarymą. Vaiko psichologijos specifiką lemia tai, kad vaiko psichika keičiasi labai sparčiai, k…

Sezoninė Depresija ir Nuotaikos Pokyčiai

Trumpos rudens dienos, ilgi vakarai, saulės trūkumas neigiamai veikia daugelio nuotaiką: tampame niūrūs, prislėgti, kamuoja slogutis ir nostalgija. Depresyvi nuotaika lapkričio-kovo mėnesiais lydi maždaug 20 proc. Šiai nuotaikai apibūdinti naudojami sezoninės depresijos, rudeninės depresijos, rudeninės nostalgijos, sezoninio afektinio sutrikimo ir kiti terminai. Tyrimais įrodyta, kad rudeninė depresija dažniau pasitaiko moterims, nors gali pasireikšti ir vyrams. Rudeninė depresija dažniau pasireiškia moterims. Be to, moterys labiau linkusios į depresiją ir dėl daugybės joms tenkančių socialinių vaidmenų: jos prižiūri vaikus, atlieka buities darbus, eina į darbą, studijuoja ir t. t., tad dažniausiai neturi laiko rūpintis savo psichologine sveikata.

Priežastys ir Veiksniai

• Miego trūkumas.
• Netinkama, nevisavertė mityba. Rudenį sumažėja šviežių vaisių ir daržovių, o vietines vis dažniau pakeičia atvežtinės.
• Sumažėjęs fizinis aktyvumas. Kai už lango dargana, randama vis mažiau progų judėti - vaikščioti, bėgioti, važinėtis dviračiu ir kt.
• Šviesos trūkumas.
• Bendravimo, artumo, saviraiškos trūkumas.

Kaip Pagerinti Nuotaiką

• Mityba turi būti įvairi, subalansuota, tačiau nereikia persivalgyti - tuomet aptingsite, organizmui reikės daug jėgų maistą suvirškinti. Geriau valgyti mažomis porcijomis, į racioną įtraukti kuo daug vaisių, daržovių, kokybiškos liesos mėsos, riebios žuvies. Joje gausu omega-3 riebalų rūgščių, teigiamai veikiančių ir nuotaiką. Psichinei sveikatai labai svarbūs B grupės vitaminai (ypač folio rūgštis moterims) ir mikroelementai, pavyzdžiui, magnis ir geležis.
• Sportuojant išsiskiria adrenalinas, todėl tampame energingesni, pagerėja nuotaika. Prastu oru judėti galima ir namuose: įsijunkite smagią muziką ir šokite, o „YouTube“ tinkle galite rasti daugybę puikių trenerių treniruočių įrašų.
• Pasistenkite kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, ypač kai pastebėsite tas trumpas saulėtas valandėles. Siekiant kompensuoti saulės šviesos stygių buvo sukurtos specialios šviesos terapijos lempos. Jų galima įsigyti el. parduotuvėse.
• Jei norite jaustis žvalūs, reikėtų miegoti apie 7-9 val. Tiesa, ilgesnis nei 10-12 val.
• Emocinę sveikatą pagerinsite daugiau bendraudami, puoselėdami socialinius ryšius. Taip pat šaltasis metų laikas puikiai tinka naujiems pomėgiams ar prasmingai veiklai. Pavyzdžiui, galite pradėti savanoriauti.

Kada Kreiptis Į Specialistus

Rudeninė depresija nesunkiai gali peraugti į tikrąją depresiją, todėl jei dedant pastangas atsikratyti slogučio nuotaika nepagerėja per 2 sav. ir ilgiau, reikėtų kreiptis į specialistus.

Depresija: Simptomai, Priežastys ir Gydymas

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Dažni Depresijos Simptomai

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos Priežastys

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankavimas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Depresijos Gydymas

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

Kaip Atpažinti Vaiko Sunkumus

Elgesio Pokyčiai

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Savijautos Pokyčiai

Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Mitai Apie Vaikų Psichikos Sveikatą

Viena iš pagrindinių šiandienos psichikos sveikatos priežiūros sistemos problemų visame pasaulyje yra vadinamosios „pagalbos suteikimo (gydymo) spragos“ (angl. treatment gaps). Tai reiškia, kad dauguma vaikų ir suaugusiųjų, kuriems dėl įvairių sunkumų galėtų padėti psichikos sveikatos specialistai (psichologai, psichoterapeutai, gydytojai psichiatrai), į šiuos profesionalus niekada nesikreipia. Visų šiandienos dirbančių psichikos sveikatos sistemos darbuotojų uždavinys yra sklaidyti ir mažinti šią baimę, drąsinti žmones kreiptis dėl jiems reikalingos pagalbos.

Mitai ir Faktai

• Mitas: Vaikai neturi psichikos sveikatos problemų.
  • Faktas: Tai netiesa. Vaikai neabejotinai yra mąstančios ir jaučiančios būtybės ir tikrai gali turėti psichikos sveikatos problemų, kurių tam tikrus požymius galima pastebėti labai ankstyvame amžiuje, kartais - net kūdikystėje.
• Mitas: Jei vaiko nuotaika gera, jam viskas gerai.
  • Faktas: Vaiko psichikos sveikata apima gerokai daugiau nei vaiko nuotaiką. Vaikų psichikos sveikatos problemos dažnai lieka neįvertintos ir klaidingai suprantamos.
• Mitas: Dėl vaiko psichikos sveikatos problemų kažkas kaltas.
  • Faktas: Niekas niekada nėra kaltas dėl savo ar kito asmens psichikos sveikatos problemų. Psichikos sveikatos specialistai savo darbe siekia ne apkaltinti, bet padėti suprasti tėvams ir švietimo darbuotojams rizikas, kurias įvairios aplinkybės kelia konkretaus vaiko psichikos sveikatai.
• Mitas: Psichikos sveikatos problemos neišgydomos.
  • Faktas: Iš tiesų yra priešingai. Laiku suteikus pagalbą vaikui galima padėti, daugybė psichikos sveikatos sutrikimų yra išgydomi, o nuslėpdami rimtus vaiko negalavimus, mes sukeliame grėsmę jo paties gerovei ir pažeidžiame jo teises.

Sensorinė Integracija ir Vaikų Elgesys

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė, be visiems žinomų penkių pagrindinių pojūčių - skonio, regos, uoslės, lytėjimo, klausos, yra dar trys sistemos, labai susijusios su mūsų būkle. Jeigu jos veikia gerai, mes net nejaučiame - atrodo, kad taip ir turi būti. Pirmoji - vestibulinė sistema, kuri mus nuolatos informuoja, kokia yra mūsų padėtis. Antroji - proprioceptinė sistema, kuri mus informuoja, kokioje padėtyje yra likusioji mūsų kūno dalis. Ir dar viena sistema, apie kurią pradėta kalbėti labai neseniai, - entereocepcija. Nustatyta, kad nuo tų pojūčių, kuriuos mes gauname iš mūsų vidaus organų, irgi labai priklauso mūsų elgesys, prisitaikymas, darbingumas, dėmesys ir dar daugybė dalykų.

#

tags: #del #musu #blogos #nuotaikos #kaltas #vaikas