Šuniukų atsivedusios kalės elgesys - tai sudėtingas reiškinys, apie kurį mokslininkai vis dar diskutuoja ir vieningos išvados nėra. Nors gali atrodyti keista, kad mama slepia savo vaikus, tam yra įvairių priežasčių, kurios susijusios su instinktais, saugumu ir aplinka. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl kalės gali slėpti savo šuniukus, ir aptarsime kitus svarbius šunų auginimo aspektus, siekiant užtikrinti harmoningą ir laimingą gyvenimą tiek šuniui, tiek jo šeimininkams.
Šuns Spalvų Matymas ir Pripažinimas Šeimininko
Prieš gilinantis į šuniukų slėpimo priežastis, verta aptarti, kaip šunys mato pasaulį ir kaip jie pripažįsta savo šeimininkus. Žmogaus akis turi tris spalvai jautrias ląsteles - kolbeles, kurios skiria raudoną, žalią ir mėlyną spalvas. Tuo tarpu šuns akyje yra tik dvi spalvoms jautrios kolbelės, todėl jie spalvas mato kitaip.
Šuo šeimininku pripažįsta tą asmenį, kuris jį šeria, vedžioja ir kitaip prižiūri. Jei visi šeimos nariai lygiai rūpinasi šunimi, jis labiausiai pripažįsta tą asmenį, kuris jam atrodo fiziškai stipriausias.
Šuniuko Įsigijimas: Atsakingas Žingsnis
Šuniuko įsigijimas yra labai atsakingas žingsnis. Nuo 10 iki 14 metų vaikams ypač norisi šuniuko, tačiau dažnai sunku suvokti visą prisiimamą atsakomybę ir triūsą auginant šunį, todėl tėvelių nuomonė labai svarbi. Apie 80 proc. visos priežiūros vis tiek teks tėvams: neleisi žiemą tamsiu paros metu savo vaiko vieno su šuniuku į lauką, anksti atsikelti išvesti šuniuką į lauką taip pat dažniausiai tenka tėveliams, dar maitinimas, apsilankymai pas veterinarijos gydytoją susirgus, dresūra, galvosūkis kur palikti šuniuką toliau išvykstant ir per atostogas ir t.t. Tai truks 10-15 metų.
Vieno kambario bute šuniukui gali pritrūkti vietos. Šuo taip pat turi turėti savo kampą kur jis galėtų ramiai pagulėti ir pailsėti. Jei šuns priežiūra tėvelių negąsdina, tai šuo visiems tik teiks džiaugsmą.
Taip pat skaitykite: Šuniukų Terapija Senelių Namuose
Jei šuns priežiūra atrodo sudėtinga, nereikia nuleisti rankų: galima domėtis, skaityti literatūrą apie šunis, lankytis parodose, gal pasimokinti kinologijos mokykloje (anksčiau kinologijos klubai net neleisdavo įsigyti šuniuko nebaigus kinologijos mokyklos).
Veislės: Nuo Vokiečių Aviganių Iki Podhalės Aviganių
Renkantis šunį, svarbu atsižvelgti į veislę, nes skirtingos veislės turi skirtingus poreikius ir temperamentą. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiai, Vidurinės Azijos aviganiai, Kaukazo aviganiai, Pietų Rusijos aviganiai ir Podhalės aviganiai yra skirtingų savybių turintys šunys. Vokiečių aviganius galima išmokinti ir bandą ganyti.
Šuns amžių iki šešių metų amžiaus pakankamai tiksliai galima nustatyti iš dantų nusidėvėjimo.
Dalyvavimas Parodose: Įgimti Dalykai Ir Randai
Parodose žiūrimi įgimti dalykai, todėl dėl randų, kurie atsirado susižeidus šuniui, pergyventi nereikia ir parodose dalyvauti galima. Jei šuns veislei pagal standartą numatyta, kad gali būti apkirptosos ausys, tai parodose Lietuvoje šuo gali dalyvauti.
Parodose gali dalyvauti visi šunys, kurie turi šuns kilmę patvirtinančius Lietuvos kinologų draugijos (LKD) ar kitos šalies kinologinės organizacijos FCI narės išduotus dokumentus. Norint dalyvauti, reikia, kad šuo būtų registruotas kuriame nors LKD klube ir susimokėjęs nario mokestį. Taip pat, norint dalyvauti parodoje, reikia susimokėti parodą organizuojančiam klubui dalyvio mokestį (jį priima visi LKD klubai).
Taip pat skaitykite: Viza, jei mama gimė Rusijoje
Kergimas: Patarimai Ir Rekomendacijos
Galioja taisyklė, kad vyresnėms kalėms reikia duoti 2-3 metais jaunesnius patinus, arba kuo vyresnė kalė, tuo jaunesnis turi būti patinas. Tada gaunasi stipresni palikuonys. Kales galima kergti iki 8 metų amžiaus.
Pirmasis rujos požymis - pasikeitusi kalės elgsena: kalė būna susijaudinusi ir nepaklusni. Tuo pačiu metu išbrinksta kalės lytiniai organai, iš jų pasirodo kruvinos išskyros. Paprastai iki 7-9 dienos kalė nepasiruošusi apvaisinimui ir neprisileidžia patinų, puola ir kandžioja juos. Nuo 9-tos dienos jau pradeda domėtis patinais.
Šunis galima kergti iki 5-6 metų amžiaus. Vėliau kalė dažnai lieka begždžia, arba sunkiai atsiveda šuniukus ir jie dažniausiai būna silpni. Kalę galima kergti tada, kada ji rujoja. Kalė rujoja du kartus per metus, dažniausiai lygiais intervalais.
Pirmoje vadoje, jei pas kalę pieno būna mažai, pas ją neatsiranda motinystės instinktas, todėl ji šuniuką ir suėda. Nerekomenduojama pirmą kartą kergti šunis galima iki 6 metų.
Šuniukų Atskyrimas Nuo Motinos Ir Dokumentų Svarba
Šuniukus nuo motinos reikia atskirti ne anksčiau kaip po šešių savaičių. Reikia kreiptis į bet kurį kinologijos klubą. Dokumentai garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą, stabilios psichikos, genetiškai yra sveikas. Be dokumentų nėra garantijos, kad šuo atitiks veislei būdingą standartą, t.y. nusipirkus norimos veislės šuniuką užaugęs jis gali būti tik panašus į norėtą veislę. Viskas čia priklauso nuo pardavėjo sąžiningumo.
Taip pat skaitykite: Kas Priklauso Daugiavaikėms Šeimoms?
Dresūra: Kada Pradėti Ir Kaip Tai Daryti Teisingai
Geriausia pradėti šunį dresuoti nuo šešių mėnesių. Rekomenduojama nuo trijų mėnesių šuniuką jau atvesti į dresūros aikštelę. Dar nedresuoti, bet supažindinti su dresavimo įrankiais, leisti pabūti tarp šunų. Labiausiai tikėtina, kad pačiam tai sunkiai pavyks. Net ir išmokinus, atsiradus aplinkui kitiems šunims, šuo gali šios komandos nevykdyti. Geriausiai kreiptis pas profesionalų dresuotoją, kur dresūra atliekama grupėse. Ten kartu dalyvauja daugiau šunų, šuo taip pat ir „socializuosis“.
Adaptacija Naujuose Namuose Ir Elgesio Problemos
Neretai šuniukui atėjus į naujus namus jis kaukia ir reikalauja dėmesio. Dažnai per dvi-tris dienas apsipranta ir taip nesielgia. Reikėtų nebijoti jo palikti vieno ir nerodyti didesnės užuojautos. Iki metų amžiaus visi šunys ką nors graužia ir tai normalu. Norint apsisaugoti, geriausia parduotuvėje įsigyti specialias groteles ir padaryti kambaryje šuniui aptvarą.
Iš elgesio matyti, kad ankstesnis šeimininkas skriaudė šunį, o šeimininkė jam buvo gera. Naujiems šeimininkams reikia stengtis kartu prižiūrėti šunį, kartu vesti pasivaikščioti. Šeimininkas turėtų dažniau duoti šuniui skanėstų ir tada gal santykiai pagerės. Šuniukas turi priprasti prie naujų namų. Kad lengviau priprastų, reikia kelias dienas kalės lizde palaikyti medžiagą ar rankšluostį, kad prisigertų lizdo kvapo, ir įdėti į šuniuko guolį naujoje vietoje.
Didelė tikimybė, kad šuo turi kirminų. Tai būdinga daugeliui šunų iki metų amžiaus. Retriveriui reikia uždėti antkaklį (kad priprastų) ir išnešti į lauką. Kartais lauke šuniukas neatlieka savų „reikalų“. Tada reikia kartu į lauką išnešti skudurėlį ar laikraštį suvilgytą šuniuko šlapimu. Šuo dažniausiai šlapinasi ten, kur užuodžia savo šlapimo kvapą. Jei šuniukas niekur neina, tada reikia jį truputį toliau nunešti nuo namų ir paleisti. Šuniukai dažnai nenoriai eina nuo namų, bet su noru bėga į namus.
Elgesio Koregavimas: Lojimas, Šokinėjimas Ir Agresija
Pririšti šuniui pavadėlį. Išeiti iš patalpos, bet duris palikti šiek tiek praviras, kad būtų galima patemti už pavadėlio. Kai tik šuo pradės loti, staigiai patemti už pavadėlio. Šuo niekada neturi gauti maisto pirmas. Pirmiausia turi pavalgyti šeimininkai ir tik tada duoti maisto šuniui. Jei šios taisyklės nesilaikoma, atsiranda ši problema. Tai dažna klaida, padaroma kai šuniukas dar mažas.
Iki 8 mėnesių amžiaus šuns psichika dar nėra susiformavusi. Todėl šunį griežtai draudžiama erzinti ar kitaip skatinti jo agresiją. Jei tik šuniukas bando rodyti agresiją, šeimininkas tuo pačiu metu privalo sudrausti ir griežtai ištarti komandą „Negalima“. Jei mažam šuniukui skatinama agresija, suaugęs jis gali pulti net šeimininką.
Norint atpratinti šunį, kad nešokinėtų ant žmonių, šuniui, pašokus ant šeimininko, pastarajam reikia sugriebti už priekinių letenų ir, už jų laikant, su koja užminti ant užpakalinės letenos.
Sudėtingos Veislės: Dobermanai
Dobermanų veislės šunys yra sudėtingi auklėti, labai aktyvūs ir lengvai pasiduoda dresuojami tik stipraus charakterio šeimininkui. Tai - veislė skirta patyrusiems šunų augintojams. Dažnas lojimas taip pat būdingas šiai veislei.
Mityba: Šėrimo Režimas Ir Produktai
1-2 mėn. šuniukai šeriami 6 kartus per dieną, 2-3 mėn. 5 kartus, 3-6 mėn. 4 kartus, 6-8 mėn. Geriausia kalytę šerti tuo pačiu maistu kaip ir buvo šeriama iki šuniukų atsivedimo. Iki 7 dienos reikia duoti papildomai virtos mėsos, o nuo septintos dienos - nuplikytos (mėsos vidus turi būti pilkas). Jei iki šuniukų atsivedimo kalei nebuvo duodamas pienas, tai jo duoti negalima, kadangi kalė pradės viduriuoti. Jei taip atsitiko, tai reikia nusipirkti vaistinėje karčiojo kiečio (pelyno) arbatos, žiupsnelį užplikyti litre vandens ir į maistą įpilti 3-5 arbatinius šaukštelius. Jokiu būdu negalima duoti žalios kiaulės odos.
Perkant šuniuką, būtinai reikia pas šuns šeimininką išsiaiškinti kaip šuo buvo šeriamas ir nekeisti maisto. Jei maitinama subalansuotu sausu pašaru, tai nieko papildomai duoti nereikia. Rekomenduojama papildomai du kartus per savaitę duoti pavirtos, ar karštu vandeniu užpiltos mėsos. Jei ruošiate maistą patys, tai būtinai reikia duoti daržovių, tiek žalių, tiek įdėtų į ruošiamą sriubą. Kaulų duoti reikia, bet geriausiai nuvirtų. Jei vokiečių aviganis su dokumentais, tai geriausiai tinka jaučio dubens kaulai. Juos graužiant šuniui formuojasi teisinga sankanda. Taip pat tinka visi jautienos kaulai, kurie yra pakankamai dideli, kad šuo negalėtų atkąsti, o tik graužtų.
Šuniukų maitinti karvės pienu nerekomenduojama. Šuns organizmas karvės pieno baltymų pilnai nesuvirškina ir todėl jie dažnai viduriuoja. Labai negerai jei šuo ėda tik mėsą. Šuo turi ėsti visavertį maistą, t.y. kuriame yra visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Todėl geriausia šerti specialiai šunims skirtu maistu, kurio parduotuvėse yra labai platus pasirinkimas. Norint pripratinti prie naujo maisto, reikia neduoti jokio kito maisto tol, kol nepradės ėsti naujo. Nereikia nuogąstauti jei šuo neėstų naujo maisto kelias dienas, kadangi pagal šuns fiziologiją jis gali būti neėdęs visą savaitę be didesnės žalos savo organizmui. Rekomenduojama šuniui maisto nekeisti.
Atjunkymas Nuo Kalės Ir Kirminai
Rekomenduojama šuniukus nuo kalės atjunkyti ne anksčiau kaip po pusantro-dviejų mėnesių. Su kalės pienu šuniukai gauna ne tik maisto medžiagų, bet ir imunitetą stiprinančius elementus. Po to šuniukus galima šerti tuo pačiu maistu kaip ir kalę (maitinanti kalė turi gauti geresnį maistą nei įprastai). Jei tai sausas maistas, tai reikia jį atskiesti vandeniu, kad jis nebūtų kietas. Ėsti šuniukus reikia mokinti, kadangi pradžioje jie dar nemoka. Reikia juo sudrėkinti nosytę, įdėti truputį į burnytę. Per anksti atjunkyti šuniukus nuo kalės pavojinga dar todėl, kad kalė gali susirgti mastitu - pieno liaukų uždegimu.
Kai šuo turi kirminų, gali pradėti blogai ėsti. Arba daug ėda, bet būna sulįsęs. Gali dažnai be priežasties viduriuoti ar vemti. Kartais kirminų kiaušinėlių galima pastebėti išmatose, kurie primena agurko sėklas. Pagal šiuos požymius labai didelė tikimybė, kad kalytė turi kirminų.
Ruja Ir Alergija
Šis reiškinys pas kales vadinamas ruja. Sakoma, kad kalė pradėjo rujoti. Paprastai kalėms ruja prasideda nuo 8-9 mėn. amžiaus. Nuo 10 iki 12 dienos rujos metu kalės gali būti apvaisinamos. Ruja trunka apie 15 dienų ir būna du kartus per metus lygiais tarpais, t.y. kas pusę metų. Kalę pirmą kartą sukergti galima tik nuo metų ir aštuonių mėnesių.
Alergiją sukelia ne pats šuo ar katė, o mikroflora esanti kailyje. Todėl į šį klausimą atsakyti labai sunku. Visi gyvūnai kurie šeriasi gali sukelti alergiją. Mažesnė rizika yra tų šunų ir kačių, kurie mažai šeriasi arba savo prigimtimi yra pliki. Prie mažiau besišeriančių šunų veislių galima būtų priskirti pudelius.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Ausų stovėjimas: Ar ausys stovi ar ne (jei pagal šuns veislės standartą jos privalo stovėti) priklauso nuo šuns genų. Dažniausiai, jei šuniukui iki aštuonių mėnesių jos neatsistoja, tai taip ir lieka.
- Temperatūra: Suaugusio šuns normali kūno temperatūra - 37,5-38° C, jauniklių - 38-39,2° C.
- Skiepai: Šuniukai pirmą kartą skiepijami po aštuonių savaičių (dviejų mėnesių). Pakartotinai skiepijami po dvylikos savaičių (trijų mėnesių) ir po metų.
- Kraujavimas po gimdymo: Tai normalu. Kalytė gali po truputį pakraujuoti iki vieno mėnesio. Per šį laiką jai valosi gimda.
- Šuniukų paėmimas iš motinos: Visi atitraukti nuo kalės šuniukai dvi-tris paras verkia. Tai normalu. Šuniukai imami nuo kalės 45 dienų stambioms veislėms ir 45-60 dienų dekoratyvinėms veislėms.
- Vakarinis pasivaikščiojimas: Vakarinis pasivaikščiojimas turi trukti ne mažiau 40 minučių.
Šuns Voliojimasis Išmatose
Tai yra šuns instinktas. Šunys voliodamiesi kitų gyvulių išmatose slepia savo kvapą, kad jų neužuostų priešai.
Kaip Pripratinti Prie Antkaklio
Pirmiausia reikia paimti storesnį (pvz. vilnonį) siūlą ir jį užrišti. Kai tik šuo jį bando nusimauti, iš karto nurišti. Taip reguliariai kartoti kol pripras. Po to tą patį kartoti su minkštos odos antkakliu.
Šokinėjimas Ant Žmonių
Norint atpratinti šunį, kad nešokinėtų ant žmonių, šuniui, pašokus ant šeimininko, pastarajam reikia sugriebti už priekinių letenų ir, už jų laikant, su koja užminti ant užpakalinės letenos.
Kodėl Kalė Slepia Savo Šuniukus?
Pagrindinės priežastys, kodėl kalė gali slėpti savo šuniukus:
- Saugumo jausmas: Kalė instinktyviai ieško saugios ir ramios vietos, kurioje jaustųsi užtikrintai dėl savo ir šuniukų saugumo. Jei aplinka atrodo nesaugi ar triukšminga, ji gali bandyti perkelti šuniukus į slaptesnę vietą.
- Apsauga nuo plėšrūnų: Laukinėje gamtoje kalės turi saugoti savo jauniklius nuo plėšrūnų. Net ir namuose, jei kalė jaučia grėsmę (pvz., nuo kitų gyvūnų ar nepažįstamų žmonių), ji gali slėpti šuniukus.
- Privatumo poreikis: Kalėms po gimdymo reikia ramybės ir privatumo. Jei ji jaučia nuolatinį trikdymą, ji gali bandyti atsiriboti ir paslėpti šuniukus.
- Motinystės instinktas: Kalėms svarbu ne tik maitinti šuniukus, bet ir mokyti juos šunų kalbos bei ruošti gyvenimui. Jei ji jaučia, kad aplinka trukdo šiam procesui, ji gali slėpti šuniukus.
- Nepasitikėjimas: Kalė gali nepasitikėti šeimininkais ar kitais žmonėmis, jei ji patyrė neigiamų patirčių. Ji gali slėpti šuniukus, kad apsaugotų juos nuo galimos žalos.
- Liga ar stresas: Kalė, kuri serga ar patiria stresą, gali elgtis neįprastai, įskaitant šuniukų slėpimą.
Ką Daryti, Jei Kalė Slepiasi Savo Šuniukus?
- Sukurkite saugią aplinką: Užtikrinkite, kad kalė turėtų ramią, švarią ir patogią vietą, kurioje ji jaustųsi saugiai.
- Suteikite privatumo: Venkite nuolat trikdyti kalę ir šuniukus. Leiskite jai ramiai maitinti ir prižiūrėti savo jauniklius.
- Būkite kantrūs: Duokite kalei laiko priprasti prie aplinkos ir pasitikėti jumis.
- Stebėkite kalės elgesį: Atkreipkite dėmesį į kalės elgesį ir kūno kalbą. Jei pastebėjote nerimą ar stresą, pabandykite pašalinti priežastį.
- Kreipkitės į veterinarijos gydytoją: Jei kalė elgiasi labai neįprastai arba jei pastebėjote sveikatos problemų, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Motinos Poveikis Šuniukų Elgesiui
Motina gali turėti poveikį tam tikriems šuniukų elgesio modeliams. Dėl to kai kada sunku atskirti genetiką ir motinos įtaką. Pavyzdžiui, kalės, pernelyg nervingai ar bailiai reaguojančios į tam tikrus garsus, gali daryti stipresnę įtaką tam tikrų šuniukų baimių vystymuisi, negu kad galima būtų tikėtis atsižvelgiant į konkretų genotipą. Dėl tokio stipraus motinos elgesio poveikio labai sunku įvertinti tam tikrų bruožų paveldimumą.
Šiuos dalykus reikia atsiminti planuojant vadą:
- Negalima veisti kalių, kurios, kaip įtariama, su palikuonimis elgsis netinkamai.
- Netrukdykite kalei su šuniukais daugiau negu būtina. Gera motina puikiai žinos, ko reikia jos jaunikliams.
Atsakingas Veisėjas Ir Daugyklos
Atsakingo veisėjo šuniukai turi Lietuvos kinologų draugijos, kitos Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narės arba kt. šalies išduotus kilmės dokumentus, kuriuose įrašytos šuniuko protėvių kartos. Dokumentai įrodo, kad šuniuko tėvai yra tam tikros šunų veislės atstovai, šuniukų tėvams ir protėviams buvo atlikti sveikatos tyrimai, šunų parodose juos įvertino ir atitinkamus titulus suteikė kvalifikuoti šunų teisėjai. Taip pat dokumentai įrodo, jog šunų veislynas yra registruotas Lietuvos kinologų draugijoje bei Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Atsakingas veisėjas visada domisi, į kokius namus pateks ir kokiomis sąlygomis gyvens jo išveistas gyvūnas. Šuniuką jis parduoda iš savo namų, parodo šuniukų mamą. Atsakingas šunų veisėjas noriai bendrauja su naujaisiais šeimininkais ir negaili patarimų. Parduodamas šuniuką, veisėjas iškart atiduoda savininkams gyvūno kilmės dokumentus, pasirašo su jais pirkimo - pardavimo sutartį.
„Daugintojų“ šuniukai neturi kilmės dokumentų. Jie tik panašūs į skelbiamos šunų veislės atstovus, bet tai nėra veisliniai šunys (šuns sveikatos pažyma - ne kilmės dokumentas!). Jie neatitinka veislės standarto, netiriami dėl paveldimųjų ligų, jų tėvai ne visada žinomi. Šuniukai dažniausia nesupažindinami su kitais gyvūnais, žmonėmis, pasaulio įvairove - „daugykloje“ nesirūpinama mažų šuniukų socializacija ir gerove. Tokie šuneliai gali turėti įgimtų ydų, būti neatsparūs ligoms. Jie dažniausia auginami antisanitarinėmis sąlygomis, neskiepijami ir neženklinami.
Vaikas Ir Šuo: Saugumo Taisyklės
Vaikas ir šuo - jie myli viens kitą ir yra pavojingi vienas kitam. Net jeigu šuo šeimos narys. Šuns psichologija gerokai skiriasi nuo žmogaus. Tėvai neturėtų vaiko gąsdinti šunimi kaip baubu. Tačiau taisyklė viena: svetimo šuns ar katės nereikia liesti rankomis. Pavyzdžiui, anksčiau dresuodavo šunis pulti tada, jei svetimas žmogus siūlo maisto ar nori prisiliesti.
Prie palaido svetimo šuns nereikia lakstyti, spardyti kamuolio. Jei šuo loja ir urgzdamas artinasi prie žmogus, reikia stovėti vietoje kol nurims, pagal galimybes šauktis kitų pagalbos. Jokiu būdu nebėgti. Šuns medžioklės instinktas sako vytis bėgančią auką. Nereikia žiūrėti šuniui tiesiai į akis, tai gali išprovokuoti jo agresyvumą. Sakoma, kad bijantį žmogų šuo dažniau ir puola.
Jei įkando, įbrėžė, aplaižė svetimas šuo, vaikai būtinai apie tai turi pasakyti tėvams. Tokiu atveju rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės, nes ši liga nepagydoma. Vaikai turi žinoti, kad negalima erzinti nei pririšto, nei aptvare esančio šuns. Šuo neperkamas vaikui. Jį perka visa šeima ir rūpinasi tiek suaugusieji, tiek vaikai.
Šuns Reikšmė Šeimai
Jei šeima nusprendė laikyti šunį, ji pasiryžo turėti dar vieną šeimos narį. Tarp šuns ir vaiko dažniausiai užsimezga abipusė meilė. Glostant ir šukuojant ilgą šuns kailį nurimstama, iškraunama nervinė įtampa.
Depresija Po Gimdymo Ir Jos Poveikis Vaikui
Šuniuko įsigijimas yra labai atsakingas žingsnis. Apie 80 proc. visos priežiūros teks tėvams. Tačiau kartais motinystė gali būti sudėtinga ir sukelti depresiją po gimdymo.
Mama su depresijos kauke veide? Vaikas auga traumuotas. Nukenčia. Baisiausia tai meilė. Tai išsigimusi meilė.