Įvadas
Mirtis yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau jos sukeltas skausmas ir netektis gali būti itin sunkūs. Šiame straipsnyje pateikiamas maldų rinkinys, skirtas padėti gedintiems ir prisimenantiems mirusiuosius. Šios maldos, įkvėptos senosios Bažnyčios tradicijos ir dominikonų dvasios, yra pritaikytos šiuolaikiniam lietuvių tikinčiajam ir gali būti naudojamos įvairiomis progomis - per laidotuves, gedulo laikotarpiu, asmeninėse ar bendruomeninėse maldose.
Kas Yra "Suffragia"?
"Suffragia" yra lotyniškas žodis, reiškiantis "užtarimą", "balsą" arba "prašymą". Liturgijoje šis žodis nusako bendruomenės maldą, kuri lydi mirusiojo sielą į susitikimą su Dievu. Šios maldos yra tylios, bet stiprios, išreiškiančios viltį, pagarbą ir meilę, kuri nepavaldžią mirčiai. "Suffragia" - tai žodžiai mirusiajam ir Bažnyčios balsas, kuris sako: "Tu mums vis dar priklausai".
Ši tradicija kilo iš ankstyvosios krikščionybės. Jau III-IV a. krikščionys ne tik palaidodavo savo artimuosius, bet ir aukodavo už juos Mišias, melsdavosi Psalmėmis, giedodavo maldas prie kapų. Palaipsniui šios praktikos tapo vis labiau apibrėžtos - ypač vienuolynuose. Vienas ištikimiausių šios maldos formos saugotojų buvo Dominikonų ordinas (Ordo Praedicatorum) - pamokslininkų brolija, įkurta 1216 m. šv. Dominyko. Jie įpareigoti melstis už savo brolius, seseris, rėmėjus, bendruomenės narius - gyvus ir mirusius. Dominikonų „Suffragia“ neapsiriboja laidotuvių diena. Ji tęsiasi devynias dienas po mirties (novemdiales), trisdešimtą dieną (trigesima), per metines ir net kiekvienose kasdienėse Mišiose. Tai liturginė ištikimybė, tarsi dvasinis tiltas tarp šio ir kito pasaulio.
Maldos Laidotuvių Dienai
Šios maldos skirtos laidotuvių dienos apeigoms: prieš Mišias, jų metu, po Mišių, prie karsto ar kapo. Jas gali melstis kunigas, diakonas, bendruomenės vadovas ar kiekvienas tikintysis - tiek bažnyčioje, tiek kapinėse ar net namuose. Maldos išreiškia ne tik liūdesį ir atsisveikinimą, bet ir tikėjimą, kad mirtis nėra pabaiga, o perėjimas. Kiekviena iš jų gali būti skaitoma garsiai bendruomenėje arba tyliai asmeniškai.
Maldos pradžiai - prie mirusiojo kūno:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Viešpatie, Tu kvieti mus iš nebūties į gyvenimą,ir vėl priimi atgal pas save, kai kelionė baigiasi.Šiandien, stovėdami prie savo brolio (sesers) N. kūno,meldžiame: atverk jam (jai) duris, kurios veda į šviesą.Leisk, kad jo (jos) siela pamatytų Tavo veidą,ir atrastų ramybę, kuri nesibaigia.Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Maldos forma prieš laidotuvių Mišias:
Viešpatie Jėzau,Tu verkiai prie Lozoriaus kapo, nors žinojai Prisikėlimą.Išgirsk mūsų širdžių šauksmą,nes šiandien liūdime dėl savo brolio (sesers) N. netekties.Priimk jį (ją) į vietą, kur ašaros išdžiūva,kur mirtis neturi galios,kur Tavo ramybė apsupa amžinai.Amen.
Maldos forma po Komunijos - dėkojimas už gyvenimą:
Dėkojame Tau, Viešpatie,už gyvenimą, kurį dovanojai savo tarnui (tarnaitei) N.Už jo (jos) žodžius, darbus, tylą, artumą, tikėjimą.Tegu tai, kas buvo gero, žydi Tavo karalystėje.O tai, kas liko netobula - apvalyk.Būk jam (jai) gailestingas.Duok mums viltį susitikti vėl.Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų steigimo reikalavimai
Maldos forma prie kapo prieš palaidojimą:
Štai paskutinė žemės glėbio akimirka, Viešpatie.Šią žemę - kuri jį (ją) nešiojo - dabar atiduodame,kaip grūdą, kurį Tu pažadėjai prikelsi naujam gyvenimui.Tegul N. ilsisi viltyje, kad vieną dienąTu pakviesi jį (ją) vardu,ir jis (ji) atsakys: „Štai aš, Viešpatie.“Amen.
Maldos forma po palaidojimo:
Viešpatie, palaidojome kūną, bet meilė liko.Atiduodame Tau tai, ką žmogus negali išlaikyti:gyvenimą, atodūsį, viltį, kančią, tylą.Būk Jam (Jai) viskas.O mums - būk jėga eiti pirmyn,nepamirštant, bet pasitikint.Per Tavo Sūnų, kuris nugalėjo mirtį. Amen.
Maldos forma gedinčiai šeimai ir artimiesiems:
Taip pat skaitykite: Šlapimo tyrimų svarba nėštumo metu
Dieve, gailestingumo Tėve,apsupk šią šeimą, kuri neteko mylimo žmogaus.Tegu jų skausme išgirstamas Tavo pažadas:„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“Tegu ašaros nebūna beprasmiškos,liūdesys - nevilties ženklas.O prisiminimai - tiltas, jungiantis gyvenimą su viltimi.Amen.
Maldos forma asmeniškai - tylioje maldoje:
Viešpatie, aš nieko daugiau neturiu - tik tylą.Tyla, kurioje buvo jo (jos) balsas.Tyla, kurioje dabar kalbu su Tavimi.Priimk šią tylą kaip maldą.Ir jei gali, pasakyk jam (jai),kad aš dėkoju. Ir laukiu susitikimo.Amen.
Maldos forma - po visko, paliekant kapines:
Dievas, kuris mus lydi į šviesą,lydėjo mus iki kapo - ir dabar eina pirmyn.Paliekame čia ne žmogų,o viltį, kad mūsų meilė nebuvo veltui.Tegul ši žemė saugo Jo (Jos) ramybę,o dangus - Jo (Jos) šviesą.Amen.
Maldos Devintajai Dienai (Novemdiales)
Devintoji diena po laidotuvių - tai senas Bažnyčios paprotys, kilęs iš ankstyvosios tradicijos devynias dienas po mirties melstis už mirusįjį. Ši maldų seka vadinama novemdiales (lot. „devyniadienis“). Tai laikas, kai sielos būklė po mirties apmąstoma maldoje, ir tikima, kad gyvųjų užtarimas gali padėti sielai artėti prie Dangaus šviesos. Maldos devintąją dieną gali būti kalbamos bažnyčioje, kapinėse ar namuose, vienumoje ar su bendruomene.
Maldos forma - užtarimas devintąją dieną:
Viešpatie, Tu pažįsti mūsų skausmo ilgį.Devynias dienas nešiojome atminimą apie N.Jo (jos) vardas vis dar gyvas mūsų širdyse,jo (jos) veidas - mūsų mintyse,jo (jos) siela - Tavo rankose.Jei dar reikia apvalymo - būk švelnus.Jei jau priėmei - būk džiaugsmas.Jei jis (ji) laukia - būk viltis.Amen.
Maldos forma - padėka už laiką kartu:
Ačiū Tau, Dieve, už tai, kad leidai mums pažinti N.Jo (jos) gyvenimas buvo dovana - net jei per trumpa.Devynias dienas skaičiavome ne liūdesį,bet tai, ką Jis (Ji) paliko:gerumą, žodžius, tylos akimirkas,rankų šilumą, širdies jėgą.Priimk visa tai kaip smilkalusir suteik Jam (Jai) ramybę, kuri nepraeinanti.Amen.
Maldos forma - malda su viltimi:
Viešpatie, mes stovime tarp atminties ir vilties.Devintoji diena - tarsi slenkstis:nebe taip arti, bet dar ne toli.Tikiu, kad Tavo gailestingumas stipresnis už nuodėmę,kad Tavo kvietimas švelnesnis už mirtį.Jei N. laukia - pasitik Tėviškai.Jei keliauja - lydėk tyliai.Jei ilsisi - laimink amžinai.Amen.
Maldos Trigesimai (Trisdešimtajai Dienai)
Ši diena žymi simbolinį perėjimą nuo artimo gedulo į ramybės priėmimą, kai liūdesys tampa prisiminimu, o atminimas - tylia viltimi. Trigesimos maldos skaitomos Mišiose, kapinėse ar asmeninėje maldoje, kaip padėka ir užtarimas.
Maldos forma - atminimo ir perėjimo:
Viešpatie, praėjo trisdešimt dienų,o Tu vis dar arti.Mūsų mylimas žmogus - jau ne šalia,bet vis dar mūsų gyvenimuose.Atiduodame Tau tai, ką mėnesį laikėme širdyje:liūdesį, dėkingumą, viltį, ašarą ir tylą.Leisk N. ilsėtis Tavo šviesoje.Ir mums - gyventi taip, kad vėl susitiktume.Amen.
Maldos forma - padėka ir pasitikėjimas:
Dieve, iš Tavo rankų gavome gyvenimą -ir į Tavo rankas jį sugrąžiname.Šiandien - lyg po keturiasdešimties dykumos metų -ieškome pažado žemės,kurioje gyvena mūsų brolis (sesuo) N.Padėk mums tikėti, kad jis (ji) jau atradotą miestą, kurio pamatai amžini.Kur meilė nebe žodžiai, o būvis.Kur Tu - ne viltys, o pilnatvė.Amen.
Maldos forma - ramybės prašymas:
Trisdešimt dienų maldostapo mūsų širdies kvėpavimu.Bet dabar - tylos metas.Priimk, Viešpatie, mūsų brolį (seserį) N.,lyg Tėvas, pasitikdamas sugrįžtantį vaiką.Be priekaištų. Be sąskaitų. Tik su glėbiu.Amžina šviesa tešviečia jam (jai),ir amžina ramybė tebūna jo (jos) džiaugsmas.Amen.
Maldos Metinėms
Metinės - tai ypatinga diena, kai praėjus lygiai metams nuo artimojo mirties, vėl susiburiame maldai. Ši diena neturi tos šviežios skausmo aštrumos kaip laidotuvės, bet joje gyvena gili atmintis ir pagarba. Tai ne tik prisiminimas, bet ir dar vienas žingsnis pasitikėjimo Dievo pažadu: jog tie, kurie mirė Kristuje, gyvena su Juo. Šios maldos gali būti skaitomos Mišių metu, prie kapo, šeimos susitikime ar asmeninėje tylioje maldoje.
Maldos forma - padėka už metų kelią:
Viešpatie, praėjo metai nuo tos dienos,kai mūsų brolis (sesuo) N. išėjo į Tavo ramybę.Metai ilgesio, bet ir vilties.Metai be balso, bet su prisiminimu.Metai, per kuriuos supratome, kad meilė nenutrūksta,kad gyvenimas tęsiasi - kitaip.Ačiū Tau už tą laiką, kurį buvome kartu.Ir už tą laiką, kurį dar kursime viltyje.Amen.
Maldos forma - malda prie kapo ar namuose:
Šiandien, Viešpatie, sugrįžtame ten,kur prieš metus ištarėme: „sudie“.Bet dabar sakome: „iki susitikimo“.Laikas neužpildo tuštumos,bet malda ją apšviečia.Priimk mūsų brolį (seserį) N. į džiaugsmą,kuriame nėra metų,kur viskas - dabar ir visada.Amen.
Maldos forma - ramybės ir vilties:
Metai praėjo, bet jo (jos) vardas dar gyvas.Tavo rankose, Viešpatie, tebūnie užrašytas šis gyvenimas -su viskuo, ką jis turėjo:su meile, klaidomis, pasiaukojimu,su silpnumu ir šventumu.Per šiuos metus Tu mus gydai.Gydyk ir toliau.Ir priimk tą, kuris (kuri) jau pas Tave.Amen.
Maldos Kapinėse
Kapinės - tai vieta, kur žemė saugo tuos, kuriuos mylėjome, o širdis prisimena tai, kas svarbu. Maldos kapinėse nėra tik tradicija - jos tampa tiltu tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp laiko ir amžinybės. Šios dvi maldos tinka lankant artimųjų kapus bet kada per metus, ypač per Visų mirusiųjų minėjimą, per metines ar tiesiog asmeniškai sustojus prie kapo tylai.
Maldos forma - prie artimojo kapo:
Viešpatie, stovime čia - ant žemės,kuri priglaudė mūsų artimąjį N.Ši žemė kalba: apie tylą, apie pabaigą,bet Tu kalbi apie pradžią ir gyvenimą.Priimk šią sielą į savo ramybę.Tegul jai šviečia Tavo amžina šviesa.O mums, likusiems, - duok tikėjimą,kad tai ne atsisveikinimas, o laukimas.Amen.
Maldos forma - lankant kapus Visų mirusiųjų dieną:
Dieve, Tu esi gyvųjų Dievas - ir mirusiųjų taip pat.Šiandien, lankydami kapus,ne atveriame senas žaizdas,bet pakeliame akis į pažadą:kad kiekvienas, kuris Tavimi tikėjo,nors ir numirtų - gyvens.Uždek šviesą ant šio kapo -ne tik liepsnoje, bet ir maldoje.Priimk mūsų mirusiuosius,ir leisk mums gyventi taip,kad ir mūsų pabaiga būtų vilties pradžia.Amen.
Maldos Už Šeimos Narius Ir Bendruomenės Draugus
Kai netenkame artimo žmogaus - tėvo, motinos, brolio, sesers, vaiko, bičiulio ar bendruomenės nario - skausmas turi vardą. Jis labai asmeniškas. Šios maldos skirtos tiems, kuriuos pažinojome ne tik vardu, bet ir gyvenimu: tiems, kurių netektis palieka žymę mūsų kasdienybėje. Malda tampa būdu atiduoti juos Dievui, o tuo pačiu - apsaugoti meilę nuo išblėsimo.
Maldos forma - už mirusį šeimos narį:
Viešpatie, Tu pažįsti kiekvieną širdies plakančią sekundę,tu buvai su mumis, kai kartu gyvenome,ir esi dabar, kai likome be N.Šis žmogus - mano šeimos dalis.Jis (ji) mane mokė, laikė, lydėjo.Dabar aš jį (ją) atiduodu Tau.Priimk jį (ją) su tuo, ką jis (ji) nešė:su meile, su kaltėmis, su pastangomis.Atverk jam (jai) vietą prie savo širdies.Amen.
Maldos forma - už mirusį bičiulį ar bendruomenės narį:
Dieve, Tu esi draugystės šaltinis.Dėkoju už N. - už jo (jos) artumą,už pokalbius, už supratimą be žodžių,už paprastą buvimą kartu.Tokių žmonių netektis palieka tylą -bet ta tyla kalba.Kalba apie tai, kad gyvenimas neša vaisiųnet kai nutrūksta.Priimk jį (ją) į savo namus.Amen.